Atlikėjo mirties faktą „RIA Novosti“ patvirtino jo meno vadovas Sergejus Gorochas. Jis pranešė, kad atlikėjas mirė rugsėjo 27 dieną, antradienį.

Primename, kad anksčiau užsienio spaudoje buvo skelbta apie atlikėjo sveikatos problemas – dainininką buvo ištikę du insultai.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu antradienį įtraukė šį Rusijos atlikėją minėtam laikotarpiui į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigalioja nuo sausio 19 dienos.

„Viešai Krymo okupaciją pateisinantys atlikėjai neturėtų būti toleruojami nei vienoje demokratiškoje valstybėje. Turime vienareikšmišką poziciją tokių veikėjų klausimu, todėl abejonių dėl F. Kirkorovo įtraukimo į nepageidaujamų Lietuvoje žmonių sąrašą nekilo“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienį Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paprašė Rusijos ir Bulgarijos pilietį F. Kirkorovą įtraukti į juodąjį sąrašą nurodydamas, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje „sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus“.

Filipas Kirkorovas. EPA-ELTA nuotr.

Pasak G. Landsbergio, F. Kirkorovo dalyvavimas koncertuose Kryme „iš esmės kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Ministras žadėjo, kad Lietuva sistemiškai vertins visus asmenis, kuriuos Rusija „siekia išnaudoti skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms“.

Svarstymai plėsti vadinamąjį juodąjį sąrašą viešojoje erdvėje kilo paaiškėjus, kad subsidijos už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius buvo skirtos Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus planavusioms bendrovėms.

Rusijos URM atstovė pakomentavo Lietuvos sprendimą

Uždrausdama kai kuriems atlikėjams atvykti į šalį Lietuva siekia išnaikinti draugišką savo gyventojų požiūrį į Rusiją, sako šios šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė.

„Apgailestaujame, kad nedori Lietuvos politikai kultūrą naudoja, siekdami išnaikinti draugišką Lietuvos piliečių požiūrį į mūsų šalį“, – antradienį sakė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

Taip ji komentavo Lietuvos sprendimą į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukti Bulgarijos ir Rusijos pilietį, žinomą dainininką Filipą Kirkorovą.

„Norėtume pažymėti, kad represinis požiūris į artistus tapo tikra naujų Europos demokratijų vizitine kortele“, – teigė M. Zacharova.

Anot jos, ne pirmą kartą oficialusis Vilnius „intriguoja“ Rusijos artistų atžvilgiu.

„Anksčiau į šalį nebuvo įleistas A. V. Aleksandrovo dainų ir šokių ansamblis, dainininkai G. Lepsas ir O. Gazmanovas“, – priminė URM atstovė.

Absurdišku kaltinimu ir visiška kvailyste ji pavadino Lietuvos politikų teiginius, kad F. Kirkorovas ir kiti Rusijos atlikėjai yra tapę „minkštosios galios“ įrankiais.

Kaip pranešė ministerija, pirmadienį ji Vidaus reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui perdavė teikimą, kuriuo prašoma Rusijos ir Bulgarijos pilietį Filipą Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teikime rašoma, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje „sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus“.

„Sistemiškai vertinsime visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms. Taip pat neturi būti pamiršti ir griežtai įvertinti ir Baltarusijos piliečiai, prisidėję prie susidorojimo su taikiais protestuotojais“, – sakė ministras G. Landsbergis.

Vėliau pirmadienį žurnalistams jis teigė, jog galutinį sprendimą priimti siūloma vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Jis pabrėžė, kad F. Kirkorovo dalyvavimas koncertuose Kryme „iš esmės kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

„Rusijos okupaciją pateisinantis švelniosios galios atstovas, mūsų siūlymu, Lietuvoje lankytis neturėtų. Tokį siūlymą pateikėme Vidaus reikalų ministerijai, galutinis sprendimas yra jų rankose“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

G. Landsbergis pabrėžė, kad dabartinė Vyriausybė turėtų „sistemiškai vertinti apskritai atvykstančiuosius į Lietuvą iš tokių valstybių kaip Rusiją“. Anot jo, vertinama galimybė įtraukti į juodąjį sąrašą ir kitus Rusijos atlikėjus, taip pat už represijas Baltarusijoje atsakingus režimo atstovus. 

„(Reikėtų – BNS)  apskritai pažiūrėti, kokie žmonės atvažiuoja pas mus, kokią žinią atveža Lietuvos gyventojams ir ar atitinka Lietuvos interesus jų atlikimas. Yra vertinami ir kiti atlikėjai, viešumoje nuskambėję – ne tik jų muzika, bet ir jų pavardės“, – tvirtino ministras.

Svarstymai plėsti vadinamąjį juodąjį sąrašą viešojoje erdvėje kilo paaiškėjus, kad subsidijos už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius buvo skirtos Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus planavusioms bendrovėms.

G. Lepsas – vienas tų atlikėjų, kurie gali sau leisti kūrybinius eksperimentus, jo dainas sudėtinga nusakyti kokio nors žanro ar temos rėmuose. Jubiliejinis koncertas, kuriame skambės geriausios dainos, neapsieis ir be premjerų – dainininkas atliks ir visai naujų negirdėtų dainų. 

Muzikanto, kurio tikrasis vardas Grigorijus Lepsveridzė, kelias į pripažinimą nebuvo lengvas. Sočyje gimęs ir užaugęs vaikinas, muzikuoti pradėjęs dar mokykloje, grojo ir dainavo vietiniuose restoranuose. Po kurio laiko į Maskvą išvykusio trisdešimtmečio dainininko Rusijos sostinėje niekas nelaukė. Tam, kad išgyventų, G. Lepsui vėl teko uždarbiauti restoranuose. Prireikė kelerių metų ir pažinties su Anatolijumi Dolženkovu bei Evgenijumi Kobylianskiu, kol 1995 m. jis pagaliau įrašė pirmąjį savo albumą „Natali“.

Šiandien, praėjus daugiau kaip dvidešimt metų nuo tos dienos, G. Lepsas – milijonus gerbėjų turintis muzikantas. Pirmo ryškumo žvaigžde jį pavertė 2000 m. įrašytas albumas „Ačiū, žmonės“. Per visą karjerą dainininkas išleido 13 solinių albumų, taip pat 6 geriausių savo dainų rinkinius ir septynis DVD. Jau ne vienerius metus jo pavardė nedingsta iš „Forbes“ skelbiamų turtingiausių ir sėkmingiausių Rusijos atlikėjų sąrašo viršūnės.

G. Lepsas – vienas dažniausiai koncertuoti kviečiamų Rusijos dainininkų. Bendradarbiavimas su profesionalais ir gilūs dainų tekstai buvusį restoranų dainininką atvedė iki koncertų didžiausiose Rusijos salėse ir netgi Karališkojoje Alberto koncertų salėje Londone. Duetus su Timoti, Ani Lorak ir kitais žinomais Rusijos atlikėjais įrašęs muzikantas ne kartą apdovanotas „Auksiniu gramofonu“, „Metų šansono“, „Geriausios metų dainos“ ir kitais apdovanojimais. 2014 m. Pasaulio muzikos apdovanojimuose G. Lepsas paskelbtas daugiausiai įrašų parduodančiu Rusijos atlikėju.

Bilietus į koncertą Klaipėdoje platina bilietai.lt, o į Vilniuje vyksiantį koncertą – „Tiketa“.

Teatralizuotas pasirodymas, kurį N. Baskovas pristatė po septynerių metų pertraukos, kupinas netikėtų vaidmenų ir sudėtingų techninių sprendimų. Dainininko teigimu, programos pastatymas kainavo virš 2 mln. eurų. Netrukus šį įspūdingą šou galės išvysti ir Lietuvos žiūrovai. Spalio 27 d. jis bus rodomas Vilniuje, spalio 31 d. – Panevėžyje, lapkričio 2 d. – Kaune, lapkričio 3 d. – Šiauliuose ir lapkričio 4 d. – Klaipėdoje.

Dar prieš „Žaidimo“ premjerą N. Baskovas žadėjo grandiozinį reginį: „Scenoje pasirodys 60 žmonių, bus cirko ir teatro elementų, šiuolaikinių specialiųjų efektų, transformuojamųjų dekoracijų, skambės pop dainos, klasika bei operetės“. Aleksejaus Sečenovo režisuotas šou perkelia žiūrovą į šešis skirtingus pasaulius, čia imperija keičia imperiją – Roma, Egiptas, Kinija, Japonija, o kiekvieną jų atveria stebuklinga kaukė, tapusi koncertinės programos simboliu. Scenoje N. Baskovas pasirodo vis kitame vaidmenyje. N. Baskovo koncertinio turo Lietuvoje organizatorių teigimu, muzikiniam spektakliui reikalinga įranga ir dekoracijos vos telpa į keturis vilkikus – vien tik kostiumų yra trys šimtai.

„Panašu, kad atėjo laikas, kai aš, kaip artistas, jaučiuosi užtikrintas tuo, ką darau, – prisipažino N. Baskovas. – Septynerius metus laukiau savo režisieriaus – to, kuris galės išpildyti visas mano idėjas“. Kostiumai šou trupei, kuriuos sukūrė Valentinas Judaškinas ir Vladimiras Seredinas, buvo pasiūti Prancūzijoje. Dainininkas pasakojo: „Tai tie patys žmonės, kurie siuva kostiumus TV serialui „Sostų karai“. Rusijoje neradome, kas galėtų išpildytų visus dizainerių ir režisieriaus užmojus.“ Beje, pasistengti teko ir pačiam dainininkui – dėl šou N. Baskovas atsikratė 19 kg.

„Akivaizdu, N. Baskovas Lietuvoje – itin laukiamas publikos, bilietų į jo koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liko visai nedaug“, – sako koncertinį turą organizuojančios įmonės „Bravo Events“ atstovai.

Bilietus į šou Kaune ir Klaipėdoje platina bilietai.lt, Vilniuje ir Panevėžyje – „Tiketa“, Šiauliuose – „Ticketmarket“.