Dėl šio sprendimo kyla klausimų, kaip Rusijos ir Baltarusijos gimnastai galėtų patekti į kitais metais vyksiančią olimpiadą.

Tarptautinė gimnastikos federacija pagal Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendaciją leidžia rusams ir baltarusiams nuo sausio 1-osios sugrįžti kaip individualiems neutraliems atletams be savo šalies simbolių. Tačiau Europos gimnastikos federacija paskelbė, kad jos narės penktadienį nubalsavo už tai, kad šio plano nebūtų laikomasi.

„Europos gimnastikos [federacijos] Generalinė asamblėja balsavo, kad atletams ir pareigūnams iš Rusijos ir Baltarusijos nebūtų leista nuo 2024 metų sausio 1-osios sugrįžti į oficialias Europos gimnastikos [federacijos] varžybas“, – sakoma pareiškime.

Po Maskvos invazijos į Ukrainą Tarptautinei gimnastikos federacijai paskelbus draudimą, Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija jau praleido daug kvalifikacinių gimnastikos varžybų prieš olimpiadą.

Kitais metais vyksiantis Europos čempionatas ir kai kurios kitos varžybos Europos šalyse turėjo būti svarbi proga Rusijos gimnastams užsitikrinti vietų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Esu labai nusivylęs sprendimu leisti šalims agresorėms Rusijai ir Baltarusijai dalyvauti Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse“, – rašoma penktadienį paskelbtame M. Biliaus pareiškime.

Generalinė asamblėja penktadienį slaptais narių balsavimais leido Rusijos ir Baltarusijos atstovams dalyvauti 2024 metų Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse. Šalių sportininkams leista dalyvauti kaip neutraliems atletams, be valstybių simbolių.

Labai liūdna ir apmaudu, kad asamblėjai kitokiam sprendimui pritrūko balsų, o gal ir drąsos, širdies.

„Aš, atstovaudamas Lietuvai, balsavau prieš Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą bet kokia forma – su vėliava ar be jos. Labai liūdna ir apmaudu, kad asamblėjai kitokiam sprendimui pritrūko balsų, o gal ir drąsos, širdies“, – sako M. Bilius.

Jis teigia nuo karo pradžios ir balsavimo išvakarėse Bahreine susitikdavo ir kalbėjosi su pasaulio valstybių nacionalinių komitetų atstovais, dėstė Lietuvos poziciją ir argumentaciją. Balsavime Bahreine dalyvavo pusantro šimto IPC narių.

Pasak M. Biliaus, pastebima, kad ne visos šalys vienodai suvokia karo Ukrainoje siaubą ir grėsmes, ypač geografiškai tolimesnės valstybės.

„Kalbame su šalimis partnerėmis, ką galėtume pakeisti, bendraujame su bičiuliais ukrainiečiais. Nuo karo pradžios nuosekliai palaikome Ukrainą ir smerkiame Rusijos bei Baltarusijos agresiją. Kartu su kaimynais iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, Skandinavijos šalių paralimpinių komitetų pirmieji pareikalavome agresorių šalinimo iš sporto renginių. Prieš metus IPC Generalinėje asamblėjoje balsavome už tai, kad Rusijos ir Baltarusijos nacionaliniai paralimpiniai komitetai būtų suspenduoti“, – sako M. Bilius.

Jis teigia, kad konsultuosis su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, diskutuos su Lietuvos paralimpinio sporto bendruomenėje, „kokius žingsnius dar galime žengti, kad Rusija ir Baltarusija liktų už paralimpinių žaidynių – didžiausios ir svarbiausios žmonių su negalia sporto šventės, kurioje agresoriams vietos neturi būti“.

Su vėliavom ar be jų – vietos neturi būti.

„Su vėliavom ar be jų – vietos neturi būti,“ – įsitikinęs .Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas M. Bilius.

2024-ųjų Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse Rusijos sportininkams bus leista varžytis su neutralia vėliava.

Tai buvo paskelbta iš karto po to, kai pareigūnai nubalsavo prieš visišką draudimą.

Tarptautinio paralimpinio komiteto narių (TPK) dauguma penktadienį leido Rusijos sportininkams dalyvauti be nacionalinių vėliavų, spalvų ar emblemų, praėjus kelioms valandoms po to, kai pareigūnai nubalsavo prieš visišką draudimą.

Rusija ir sąjungininkė Baltarusija buvo nušalintos nuo paralimpinių varžybų nuo 2022 metų vasario, kai Maskvos kariai įsiveržė į Ukrainą.

Dauguma TPK narių Bahreino sostinėje Menamoje vykusioje organizacijos Generalinėje asamblėjoje balsavo už tai, kad būtų atmestas visiškas draudimas.

Vėliau penktadienį TPK priėmė panašų sprendimą dėl Baltarusijos sportininkų.

TPK prezidentas Andrew Parsonsas (Endrius Parsonas) teigė, kad organizacija „tvirtai tiki, jog sporto ir politikos maišyti negalima“.

Vis dėlto TPK nusprendė iš dalies sustabdyti Rusijos nacionalinio paralimpinio komiteto veiklą dvejiems metams dėl „konstitucinių narystės įsipareigojimų pažeidimų“.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, TPK uždraudė Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose, taip pat sustabdė abiejų šalių paralimpinių komitetų veiklą.

Dėl to abiejų šalių paralimpiečiai negalėjo dalyvauti 2022 metų kovą Pekine vykusiose žiemos paralimpinėse žaidynėse.

Penktadienio balsavime 90 TPK nariai balsavo už visišką sustabdymą, 65 balsavo prieš pasiūlymą ir 6 susilaikė.

Ankstesniame balsavime 74 TPK nariai balsavo prieš pasiūlymą visiškai sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos narystę. Už visišką sustabdymą balsavo 65 nariai, o 13 susilaikė.

Sprendimas priimtas likus dviem savaitėms iki Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesijos Mumbajuje, kurioje tikimasi aptarti Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

TOK jau anksčiau teigė, kad sprendimas dėl leidimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 metų olimpinėse žaidynėse bus priimtas tinkamu metu.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo pritaikytos sankcijos daugelyje sporto šakų.

Anksčiau rugsėjį Rusijos olimpinis komitetas pareiškė, kad neboikotuos olimpinių žaidynių Paryžiuje, pridurdamas, jog rusai gali varžytis olimpinėse žaidynėse kaip neutralūs dalyviai.

Liepą Jungtinės Tautos paskelbė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 9 000 civilių, iš jų 500 vaikų, nors, jų vertinimu, tikrasis aukų skaičius gali būti gerokai didesnis.

BWF nurodė, kad šių abiejų šalių žaidėjai, kuriems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo uždrausta dalyvauti varžybose, galės varžytis kaip neutralūs sportininkai.

„(...) vertinam blogai, tikrai nepritariame tam, kaip ir nepritaria visa Europos badmintono konfederacija“, – BNS sakė Lietuvos badmintono federacijos generalinis sekretorius Tadas Ivanauskas.

Pasak jo, yra daug aspektų, kuriuos tarptautinė federacija turėtų išspręsti norint, kad Rusijos bei Baltarusijos sportininkai galėtų varžytis.

BWF nurodė, kad pirmieji rusų ir baltarusių reintegracijos žingsniai prasidės šį rugsėjį.

„Manome, kad sprendimas panaikinti suspendavimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, kurie atitinka kriterijus ir gali dalyvauti kaip individualūs neutralūs sportininkai, yra teigiamas žingsnis į priekį siekiant skatinti taiką ir solidarumą“, – kalbėjo BWF prezidentas Poulas-Erikas Hoyeris Larsenas (Pulas-Erikas Hiojeris Larsenas).

Vertinam blogai, tikrai nepritariame tam, kaip ir nepritaria visa Europos badmintono konfederacija.

T. Ivanausko teigimu, nepaisant to, koks yra BFW sprendimas, dėl leidimo minėtiems sportininkams dalyvauti varžybose šalys galės spręsti nacionaliniu lygmeniu.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) dar nenusprendė, ar rusai ir baltarusiai galės varžytis kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Tačiau anksčiau šiais metais TOK rekomendavo, kad jie galėtų dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose su neutralia vėliava.

Europos Taryba paragino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ir jį sudarančias sporto federacijas laikytis savo 2022 metais išreikštos pozicijos ir neleisti rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti tiek artėjančioje olimpiadoje, tiek kituose svarbiuose sporto renginiuose.

Po to, kai praėjusių metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, rusų ir baltarusių sportininkams buvo uždrausta varžytis daugelyje sporto šakų.

Tačiau šių metų kovo mėnesį TOK rekomendavo leisti Rusijos ir Baltarusijos atletams varžytis tarptautinėse varžybose kaip neutraliems individualiems sportininkams, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Europos Taryba, susirinkusi į vasaros sesiją Strasbūre, pareiškė, kad bet koks šių sportininkų dalyvavimas būtų neįsivaizduojamas.

Tarybos teigimu, Rusija ir Baltarusija pasinaudotų savo sportininkų dalyvavimu kaip propagandos priemone ir de facto neleistų dalyvauti kitiems sportininkams, ypač ukrainiečiams.

Dėl TOK pozicijos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu Ukraina grasino boikotuoti sporto renginius.

„Argumentai už jų (Rusijos ir Baltarusijos) dalyvavimą nėra pakankamai svarūs, kai puolimui tęsiantis reikia pasmerkti ir atmesti įvykdytus žiaurumus ir parodyti, kad tarptautinė bendruomenė visapusiškai ir tvirtai remia Ukrainą“, – pareiškė Europos Taryba.

Europos Tarybos išplatintame pareiškime teigiama, kad rusų ir baltarusių elitiniai sportininkai gauna valstybinius atlyginimus ir dažnai priklauso kariškių sporto komandoms.

„Atrodo neįmanoma, kad jie galėtų pademonstruoti savo neutralumą ir atsiribojimą nuo šių režimų, jau nekalbant apie pasisakymus prieš karą“, – priduriama pareiškime. 

Tarptautinė laipiojimo sporto federacija (IFSC) paskelbė, kad abiejų šalių laipiotojams, kuriems nuo 2022 metų vasario mėnesio invazijos į Ukrainą buvo uždrausta dalyvauti varžybose, nuo 2024 metų bus leista varžytis po neutralia vėliava.

Laipiojimas prisijungė prie kelių dešimčių sporto šakų, kurios įsiklausė į kovo mėnesį Tarptautinio olimpinio komiteto vadovo Thomaso Bacho (Tomaso Bacho) išsakytą raginimą rasti kelią sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos bent jau bandyti patekti į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje.

Fechtavimo, dviračių sporto ir dziudo atstovai iš karto leido grąžinti rusus ir baltarusius, o IFSC vykdomasis komitetas nusprendė tik „pradėti Rusijos ar Baltarusijos pasus turinčių sportininkų, kaip neutralių sportininkų, grąžinimo procesą nuo 2024 metų“.

„Sportininkai, turintys Rusijos arba Baltarusijos pasus, privalės gauti neutralias licencijas, kad nuo 2024 metų galėtų užsiregistruoti į IFSC renginius“, – teigiama IFSC pranešime.

Federacija nenurodė, kaip sportininkai gaus licencijas.

„Sprendimas pradėti Rusijos ir Baltarusijos pasus turinčių sportininkų grąžinimo procesą nebuvo lengvas ir nebuvo priimtas lengvai, – sakė IFSC prezidentas Marco Scolaris (Markas Skolaris).

„IFSC ir toliau griežtai smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje ir palaiko Ukrainos nacionalinę federaciją, laipiotojus ir Ukrainos žmones. Tikime olimpizmo ir įtraukties vertybėmis“, – teigė jis.

„Taip pat žinome, kad visame pasaulyje tragiškai daugiau ar mažiau siautėja daugiau nei šimtas ginkluotų konfliktų. Todėl stengėmės rasti pusiausvyrą tarp skirtingų pozicijų ir sukurti sistemą, kurią ateityje būtų galima sąžiningai taikyti ir konfliktų įvairiose srityse atveju“, – pridūrė jis.

2021 metais Tokijuje vykusiose olimpinėse žaidynėse pirmą kartą buvo pristatytas laipiojimo sportas, skiriant aukso medalius vyrų ir moterų kombinuotose rungtyse, sudarytose iš greitojo lipimo, boulderingo ir sudėtingojo lipimo.

Tokijuje Rusijos alpinistai varžėsi kaip Rusijos olimpinio komiteto sportininkai. Geriausiai iš jų pasirodė Viktorija Meškova, užėmusi devintą vietą moterų varžybose, ir Aleksejus Rubcovas, likęs 13-as vyrų kombinuotoje rungtyje.

Atranka į Paryžiaus olimpiadą jau prasidėjo, o rusams ir baltarusiams ir toliau draudžiama dalyvauti rugpjūtį Berne vyksiančiame pasaulio čempionate ir rudenį numatytose žemyno atrankos varžybose.

Tačiau šis sprendimas reiškia, kad rusai ir baltarusiai gali ir toliau svajoti apie vietą olimpinėse žaidynėse paskutinėse varžybose, kuriose galima iškovoti vietą olimpiadoje. Ją galima iškovoti 2024 metų kovo–birželio mėnesiais vyksiančiose kviestinėse olimpinės atrankos varžybose.

Sportininkams rekomenduojama neprarasti galimybės dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje.

Papildytose rekomendacijose pabrėžiama, kad Lietuvos sporto šakų federacijos yra savarankiškos nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. Jeigu varžybos yra olimpinės atrankos dalis, Lietuvos sportininkams rekomenduojama dalyvauti šiose varžybose, nes Tarptautinis olimpinis komitetas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Skatiname Lietuvos sportininkus kovoti dėl olimpinių kelialapių, nes iš pradžių reikia pelnyti galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kad galėtum jos atsisakyti. Turime tris filtrus – valstybės, sporto šakos federacijos ir sportininko apsisprendimo. Šiuo metu sportininkai  rengiasi pagrindinėms varžyboms, t. y. siekia olimpinių kelialapių ir reikia nuspręsti, ar jie nori tęsti tą kovą. Daugelio Lietuvos sportininkų vertybinė pozicija stipri, jie yra savo šalies patriotai ir palaiko Ukrainą visais įmanomais būdais. Tačiau sportininkai ir sporto šakų federacijos nori aiškių atsakymų. Todėl ir papildėme ankstesnes rekomendacijas“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Sporto šakų federacijoms arba atskiriems sportininkams, priėmus sprendimą nedalyvauti tarptautinėse varžybose dėl to, kad jose leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, skirstant lėšas Aukšto meistriškumo sporto programoms, sporto šakų federacijoms bus užskaityti ankstesnių tarptautinių varžybų rezultatai ir už juos skiriami balai. Tokiu atveju jos nenukentės finansiškai.

Sporto šakų federacijų atstovai taip pat raginami kreiptis į tarptautinių sporto šakų federacijas ir aktyviai siekti, kad būtų užtikrintas Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijų (nepriklausymas karinėms ir saugumo struktūroms, atitikimas tarptautinių sporto šakų federacijų antidopingo reikalavimams) laikymasis dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų patikros, kuriant darbo grupes, duomenų platformas ir kitus įrankius. Kai kurios tarptautinės sporto šakų federacijos (dviračių sporto, šiuolaikinės penkiakovės ir kt.) jau ėmėsi minėtų veiksmų, todėl federacijos kviečiamos perimti ir dalintis gerąja patirtimi šioje srityje.

Situacija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose nuolat kinta, todėl Nacionalinė sporto agentūra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skatina nacionalines sporto šakų federacijas operatyviai reaguoti į tarptautinių sporto šakų federacijų priimamus sprendimus bei imtis ir kitų iniciatyvų, kurios šalių agresorių sportininkams išlaikytų užvertą kelią į tarptautines varžybas.

„Visos demokratinės valstybės supranta, jog Rusija sportą naudoja kaip vieną iš savo galios ir propagandos instrumentų. Visiškai nepriimtina, kad Rusijos, taip pat ir Baltarusijos, sportininkai net ir po neutralia vėliava dalyvauja olimpinėse žaidynėse ar kitose tarptautinėse varžybose. Todėl Vakarų šalys turi stiprinti spaudimą Rusijai taikydamos sankcijas ir tarptautinę izoliaciją, įskaitant sporto varžybas“, – Seimo kanceliarijos pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Visos demokratinės valstybės supranta, jog Rusija sportą naudoja kaip vieną iš savo galios ir propagandos instrumentų.

Anot jos, šiuo klausimu svarbi nacionalinių parlamentų pozicija. Seimo pirmininkė atkreipė ministrės dėmesį į šių metų kovo 10 dieną Seimo vienbalsiai priimtą rezoliuciją, kad dėl karo Ukrainoje Rusijos ir Baltarusijos sportininkams neturėtų būti leidžiama dalyvauti Olimpinėse žaidynėse.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) kovo pabaigoje tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomendavo leisti su kariuomene nesusijusiems sportininkams, „turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodė, kad sportininkų su Rusijos ar Baltarusijos pasais komandos nesvarstytinos ir kad varžybose neturėtų dalyvauti karą Ukrainoje aktyviai remiantys sportininkai. Be to, Rusija ir Baltarusija dėl sankcijų ir toliau negali organizuoti tarptautinių sporto renginių savo teritorijoje.

Tuo tarpu Baltijos šalių, Lenkijos ministrai toliau siekia, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negalėtų dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.

Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nuotoliniame susitikime už sportą atsakingi ministrai patvirtino, kad jų „tvirta pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo varžybose nepasikeitė“.

„Šalys yra įsitikinusios, kad nacionalinės sporto federacijos turėtų veikti aktyviau. Susitikimo metu sutarta, kad šalys ir toliau turėtų laikytis tvirtos pozicijos ir ieškoti tinkamų sprendimų ir savo šalių viduje“, – teigiama pranešime.

Anot ŠMSM, susitikime palaikyta Lietuvos pozicija dėl būtinybės kreiptis į sporto federacijas, kviesti jas pasirašyti bendras deklaracijas, kad prieštaraujama Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose, ir išplatinti jas tiek Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), tiek kitoms tarptautinėms federacijoms. Lietuva ir Lenkija tokias deklaracijas jau yra pasirašiusios.

Ministrai ir už sportą atsakingi pareigūnai svarstė galimybes kreiptis į tarptautines verslo organizacijas, turinčias atstovybes šalyse, kad jos neremtų tarptautinių varžybų, kuriose dalyvauja agresorių atstovai.

Estijos atstovas atkreipė dėmesį į galimybę kreiptis ir į olimpinių žaidynių transliuotojus.

Savo ruožtu Lietuva siūlo vyriausybių lygmeniu kreiptis į Prancūzijos vyriausybę, skatinant neleisti olimpinėse žaidynėse dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.

Kovo pabaigoje TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) pranešė, kad komitetas rekomendavo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose „neutraliu“ statusu. Kai kurios tarptautinės sporto federacijos, pasinaudodamos  šia rekomendacija, įsileidžia rusus ir baltarusius į sporto varžybas.

Tačiau dalis ES valstybių siekia didinti spaudimą tarptautinėms organizacijoms ir neleisti atletų iš Rusijos ir Baltarusijos į olimpines atrankas, kol tęsiama agresija Ukrainoje.

„Neįmanoma kalbėti apie šių valstybių atstovų neutralumą, kai toliau vykdomos ukrainiečių egzekucijos, tęsiami karo nusikaltimai. Pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į varžybas prisidengiant neutralumu tik stiprina šių šalių propagandą ir leidžia šiai toliau transliuoti melą, kad ne visi mato Rusiją ar Baltarusiją agresorėmis“, – pranešime teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždininenė.

„Mes su tuo nesutinkame, todėl skiriame ir skirsime maksimalias pastangas, kad tarptautinės federacijos neleistų šių šalių atstovams dalyvauti olimpinėse atrankose. Mums labai svarbu, kad atrankose į olimpines žaidynes dalyvautų mūsų šalies sportininkai ir jiems nereikėtų varžytis su agresorių atstovais“, – tvirtino ministrė.

Šįmet vasarį Baltijos šalys ir Lenkija kreipėsi į tarptautines sporto federacijas ir TOK, kviesdamos išlaikyti draudimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose.

Vasarį pasirašytas bendras 35 šalių sporto ministrų ir už sportą atsakingų pareigūnų pareiškimas, kuriuo TOK raginamas neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams vėl dalyvauti varžybose .

ŠMSM yra priėmusi sprendimą valstybės lėšomis nefinansuoti Lietuvoje rengiamų tarptautinių aukšto meistriškumo varžybų, kuriose dalyvauja agresorių sportininkai.

Ministerija garantuoja, jog Lietuvos sporto šakų federacijos, nedalyvaujančios varžybose kartu su Rusijos ir Baltarusijos sportininkais, finansiškai nenukentės: finansuojant šias federacijas bus užskaityti anksčiau vykusių varžybų rezultatai.

„Tai dar vienas didžiulis nusivylimas Tarptautiniu olimpiniu komitetu. Jo vykdomasis komitetas teikia rekomendacijas tarptautinėms sporto federacijoms, kuriomis atidaromos durys agresorių – Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžybose dalyvauti po neutralia vėliava“, – antradienį paskelbtame komentare sako J. Šiugždinienė.

Ministrė sako, kad reikia toliau dirbti tam, kad tarptautinės federacijos „nepamestų galvos“ ir nepakeistų jau priimtų sprendimų ir neleistų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose.

„Kažin, ar T. Bachui nekyla klausimas, kaip mes gyvensime žinodami, kad beveik trys šimtai Ukrainos sportininkų niekada jau niekada nedalyvaus jokiose varžybose, tarp jų ir prieš kelias dienas žuvęs pasaulio bokso jaunimo čempionas?“ – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskelbtame pranešime cituojama ministrė.

Ji primena, kad vasarį buvo paskelbtas bendras 35 šalių sporto ministrų pareiškimas, reikalaujantis TOK persvarstyti sprendimą dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo olimpinėse žaidynėse.

Kreipimąsi pasirašė Australija, Austrija, Belgija, Kanada, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Islandija, Airija, Korėjos Respublika, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Japonija, Jungtinė Karalystė, JAV.

TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) antradienį rekomendavo sugrąžinti į varžybas su kariuomene nesusijusius Rusijos ir Baltarusijos sportininkus kaip atskirus asmenis su neutralia vėliava.

T. Bachas pranešė, kad TOK rekomendavo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams leisti „sportininkams, turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodo, kad sportininkų su Rusijos ar Baltarusijos pasais komandos nesvarstytinos ir kad varžybose neturėtų dalyvauti karą Ukrainoje aktyviai remiantys sportininkai. Be to, Rusija ir Baltarusija dėl sankcijų ir toliau negali organizuoti tarptautinių sporto renginių savo teritorijoje.

Thomas Bachas (Tomas Bachas) pranešė, kad TOK rekomendavo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams leisti „sportininkams, turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodo, kad sportininkų su Rusijos ar Baltarusijos pasais komandos nesvarstytinos ir kad varžybose neturėtų dalyvauti karą Ukrainoje aktyviai remiantys sportininkai. Be to, Rusija ir Baltarusija dėl sankcijų ir toliau negali organizuoti tarptautinių sporto renginių savo teritorijoje.

Anot T. Bacho, sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

„Norime kuo ilgiau stebėti, kaip įgyvendinamos šios rekomendacijos... kad galėtume priimti pagrįstą sprendimą“, – sakė T. Bachas po TOK vykdomosios valdybos posėdžio.

Jo teigimu, valdyba „nemano, kad tikslinga nurodyti terminus“. „Niekas nežino, kas bus rytoj ar po devynių mėnesių“, – pridūrė jis.

Į tai iškart sureagavo Vokietijos vidaus reikalų ir sporto ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer), pavadinusi TOK rekomendacijas antausiu Ukrainos sportininkams, „nusipelnantiems tarptautinio sporto solidarumo“.

„Tarptautinis sportas privalo nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos brutalų agresijos karą. Tai galima padaryti tik visiškai pašalinant rusų ir baltarusių sportininkus“, – pabrėžė ji.

Lenkija pasmerkė šias rekomendacijas, pavadindama tai komiteto gėdos diena.

„Ką teigiamo Rusija padarė, kad jos sportininkai dabar galėtų dalyvauti varžybose!! Po Bučos, Irpinės, Hostomelio!! Po kasdienių civilių objektų bombardavimų!! Tai gėdos diena TOK!!!“ – tviteryje parašė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas (Piotras Vavžykas).

Tuo metu Rusijos olimpinio komiteto prezidentas pareiškė, kad TOK rekomenduojami kriterijai, kurie leistų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į tarptautines varžybas, yra diskriminacija.

„Paskelbti kriterijai, pagal kuriuos būtų grįžtama į tarptautines varžybas, yra nepriimtini. Tai diskriminacija dėl tautybės“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Stanislavą Pozdniakovą.