„Partizanai... patvirtino sėkmingą specialiąją operaciją, kurios tikslas – susprogdinti retą Rusijos lėktuvą Mačuliščių aerodrome netoli Minsko“, – tviteryje rašė artimas opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka.

„Tai sėkmingiausia diversija nuo 2022-ųjų pradžios“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad operaciją atlikę du baltarusiai naudojosi dronais ir pridūrė, kad jie jau išvyko iš šalies ir yra saugūs.

F. Viačorka nenurodė, į kokį Rusijos lėktuvą buvo nusitaikyta, tačiau sakė, kad jo vertė siekė 330 mln. eurų. Opozicijai artimos žiniasklaidos teigimu, tai buvo sekimo lėktuvas A-50.

Tai sėkmingiausia diversija nuo 2022-ųjų pradžios.

„Didžiuojuosi visais baltarusiais, kurie ir toliau priešinasi Rusijos hibridinei Baltarusijos okupacijai ir kovoja už Ukrainos laisvę“, – reaguodama į šią žinią socialiniame tinkle „Twitter“ parašė S. Cichanouskaja.

Nepriklausomai patikrinti pranešimo apie operaciją nepavyko, o Rusijos kariuomenė kol kas nepateikė jokio pareiškimo.

Baltarusija, vienintelė Rusijos sąjungininkė Europoje prieš Kyjivą, tiesiogiai nedalyvavo Maskvos puolime prieš Ukrainą, tačiau leido Rusijos pajėgoms naudotis teritorija 2022 metų invazijai.

Kyjivas sako, kad Rusija taip pat naudojosi Baltarusijos oro uostais kaip baze, iš kurios rengė smūgius Ukrainai.

Pastaraisiais mėnesiais Baltarusija ir Rusija surengė keletą karinių operacijų, o Ukraina išreiškė nuogąstavimus, kad Minskas įsitrauks į konfliktą.

Pasieniečiai tiria, kas nutiko, pranešė ministerija. Lėktuvas buvo karinis sraigtasparnis Mi-17, kuris, kaip teigiama, 4–4,5 kilometro įskrido į Suomijos oro erdvę, pranešė transliuotojas Yle.

Suomija ir Rusija turi daugiau nei 1 300 kilometrų sieną, o trečiadienio incidentas įvyko Suomijoje ir Švedijoje intensyviai diskutuojant dėl stojimo į NATO – šis klausimas tapo vis aktualesnis, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Rusijos karinis lėktuvas prieš kelias dienas trumpam pažeidė Švedijos ir Danijos oro erdvę.

„Narai apžiūrėjo sonaru aptiktą objektą ir įsitikino, kad tai yra sudužusio lėktuvo korpusas. Šiuo metu nagrinėjami jo iškėlimo variantai“, – sakė agentūros pašnekovas.

Šaltinis nurodė, kad lėktuvo nuolaužos buvo rastos už 1,7 km nuo kranto, 27 metrų gylyje.

„Pagal preliminarius duomenis, lėktuvas smarkiai pažeistas“, – šaltinis sakė „Interfax“.

Jis pridūrė, kad buvo apibrėžta paieškų zona, o lėktuvo radimo vietoje buvo paliktas radijo švyturys.

Gynybos ministerijos lėktuvas, skridęs iš Maskvos į Rusijos Hmeimimo oro pajėgų bazę Sirijoje, sudužo sekmadienio rytą, praėjus kelioms minutėms po pakilimo iš Rusijos kurortinio miesto Sočio oro uosto, kur buvo nusileidęs papildyti degalų atsargų.

Manoma, kad žuvo visi 92 lėktuve buvę žmonės, tarp jų aštuoni įgulos nariai. Tarp žuvusiųjų yra dešimtys visame pasaulyje žinomo Rusijos kariuomenės choro atlikėjų, devyni rusų žurnalistai ir karo zonose dirbusi gydytoja Jelizaveta Glinka, labdaringo fondo „Teisinga pagalba“ vadovė.

Gavusi „sprigtą į kaktą“ antradienį Turkijai numušus Rusijos karinį lėktuvą, Rusija negali sau leisti labai agresyvaus atsakymo į Turkijos veiksmus laidoje „LRT Forumas“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Politologo Ramūno Vilpišausko teigimu, Turkija Rusijai reikalinga dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, tad vargu, ar Rusija ryžtųsi nutraukti šį ryšį.

„Kai apeliuojama į sveiką protą, net ir ten kur jo nelabai yra, sveikas protas, gavęs sprigtą, atsigauna. Maskva gavo sprigtą ir galbūt to sveiko proto bus daugiau.

Prieš tai buvo mažesnis sprigtas, kai buvo numuštas nepilotuojamas lėktuvas. Tuomet buvo pasakyta: „mušim ir toliau“. Ir niekas nesiginčijo, kieno lėktuvas, iš kur, ar iš Marso atskrido be skiriamųjų ženklų. Ir kurį laiką buvo ramiau.

Bet kai įsisiūbavo karas Sirijoje, Kremliaus valdovai pasijuto populiarūs, svarbūs Europai, nusprendė pabandyti dar kartą patikrinti, ar juos drįs pagąsdinti“, – apie tai, kad Rusija negali sau leisti agresyviai atsakyti Turkijai kalba TS-LKD garbės pirmininkas.

Jam antrina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas. Anot jo, giežti Kremliaus pareiškimai buvo skirti Rusijos vidaus auditorijai, o realybėje viskas vyksta ir vyks švelniau.

„Reakcija dėl vištų ir Rusijos turistų parodė, kad Rusija susiduria su rimta dilema. Šalis į Turkiją žiūrėjo kaip į galimą svarbią partnerę energetikos srityje. Dabar kalbama apie energetinių išteklių tiekimo iš Rusijos į Turkiją nutraukimą, tačiau abejoju, kad bus ryžtasi nutraukti energetinius ryšius su Turkija, nes ši šalis buvo tapusi Europos alternatyva Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje su Vakarais“, – pažymi R. Vilpišauskas.

Turkijoje gyvenanti lietuvė sako, kad šalies gyventojai visiškai pateisina kariuomenę, Sirijos pasienyje numušusią Rusijos karinį lėktuvą. Giedrės Vilkaitės Gursoy teigimu, turkai nesibaimina ir ekonominių sankcijų – tarkim, turizmas iš Rusijos ir taip sumažėjęs dėl krizės pačioje Rusijoje.

„Eiliniai turkai visiškai pateisina tai [lėktuvo numušimą – LRT.lt]. Tai jiems tiesiog natūralu ir, atrodo, paprastai suvokiama, kad tai yra teisingas ir lauktas veiksmas, ypač po 2012 m. įvykių, kai rusų lėktuvas taip kirto Turkijos sieną. Tąkart  jis nebuvo numuštas, bet po to įvykio buvo perspėta, kad su tuo nebus taikstomasi. Tad turkų visuomenė visiškai palankiai vertina vyriausybės veiksmus lėktuvo atžvilgiu“, –situaciją aiškino LRT bendradarbė Turkijoje Giedrė Vilkaitė-Gursoy.

Pasak lietuvės, šįryt atsirado diskusijų, kiek Vladimiro Putino raginimas Rusijos piliečiams nevykti į Turkiją gali paveikti Turkijos ekonomiką. „Reikėtų priminti, kad turizmo dalis biudžete nėra tokia didelė, kaip gali atrodyti. Be to, Rusijos krizė ir taip jau paveikė turizmą Turkijoje. Šiemet buvo sulaukta labai mažai Rusijos turistų. Tad išlieka atviras klausimas, kiek paveiks šis perspėjimas. Taip pat svarstoma, kad V. Putino pyktis greitai praeis, tad kaip rusai važiavo, taip ir važiuos atostogauti į Turkiją“, – sakė G. Vilkaitė-Gursoy.

NATO patruliavimo misijos lėktuvas „Typhoon“ šeštadienį atpažino du Rusijos naikintuvus Su-27, skridusius virš Baltijos jūros netoli Latvijos teritorinių vandenų, sakoma pranešime, paskelbtame Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai prie Latvijos teritorinių vandenų pastebimi Rusijos kariniai lėktuvai ir laivai.
 

Rusijos karinis lėktuvas, dėl kurio buvo pakelti NATO naikintuvai, skrido palei Baltijos šalis, bet Lietuvos oro erdvės nepažeidė, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, patikslinusi Olandijos vyriausybės pranešimą.

Anot ministerijos, Lenkijoje budintys Nyderlandų karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 atpažino neutraliais vandenimis  iš Karaliaučiaus į Rusijos žemyninę dalį palei Baltijos valstybes be iš anksto suderinto skrydžio plano skridusį Rusijos transportinį orlaivį „Ilyushin“. Lėktuvai buvo pakelti trečiadienį.

„Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos nacionalinė oro erdvė pažeista nebuvo, orlaivis skrido NATO reagavimo zonoje virš Baltijos valstybių, į kurią įskridus orlaiviui, privalomai keliami NATO naikintuvai“, - teigiama KAM pranešime spaudai.

Ministerija pažymi, kad NATO naikintuvų skrydžiai atpažinti ir palydėti prie Baltijos valstybių sienų priartėjusius orlaivius yra standartinė NATO oro policijos misijos procedūra.

„Tačiau Rusijos karinių orlaivių  suaktyvėjimas prie Baltijos valstybių sienų kelią nerimą. Orlaivių skrydžiai be iš anksto suderintų  planų ir išjungus atsakiklius taip pat kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui“, - rašoma pranešime.

Kiek anksčiau naujienų agentūra Reuters, remdamasi Nyderlandų vyriausybe, pranešė, esą du Baltijos šalių oro erdvėje patruliuojančių NATO pajėgų olandų naikintuvai perėmė Rusijos transportinį lėktuvą „Iljušin“, kai jis įskrido į Estijos ir Lietuvos oro erdvę, ketvirtadienį pranešė Nyderlandų vyriausybė.

NATO neseniai pranešė apie sustiprėjusį Rusijos karinį aktyvumą oro erdvėje virš Baltijos jūros. Praėjusį mėnesį Norvegija pakėlė savo naikintuvus F-16 palydėti keturių Rusijos bombonešių.

Ketvirtadienį Britanijos, trijų Baltijos šalių ir Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos gynybos ministrai susitarė stiprinti bendradarbiavimą žvalgybos srityje ir oro pajėgų apmokymuose, atsakant į padidėjusį Rusijos aktyvumą šiaurinėje Europos dalyje.

Rusijos karinių oro pajėgų žvalgybos lėktuvas IL-20 antradienį be leidimo įsibrovė į Estijos oro erdvę ir apie minutę skrido palei vakarinę Hyjumos ir Saremos salų pakrantę, beveik 500 metrų įlindęs į Estijos oro erdvę, sakė naujienų agentūrai BNS Estijos ginkluotųjų pajėgų štabe.

Sienos pažeidimą užregistravo Oro operacijų valdymo centras Emaryje. Minėto lėktuvo skrydžio planas nebuvo pateiktas, radijo ryšio su Estijos tarnybomis lėktuvo įgula vengė.

Estijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Jurijų Merzliakovą ir įteikė protesto notą.

Į orą buvo pakelti Šiauliuose dislokuoti Portugalijos naikintuvai F-16 , kurie atpažino įsibrovėlį vizualiniu kontaktu virš neutraliųjų vandenų.

Šiuo metu Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – oro erdvę saugo Emaryje dislokuoti Vokietijos naikintuvai, Šiauliuose – iš Portugalijos ir Kanados, ir Lenkijos Malborke – Nyderlandų lėktuvai.

Antradienį užregistruotas incidentas yra jau šeštas Rusijos lėktuvų įsibrovimas į Estijos oro erdvę per šiuos metus. Visi kiti incidentai buvo Vaindlo salos rajone.