Krašto apsaugos ministerija tikina, kad su slovakais pasirašyta sutartis užtikrina, jog remontuojami sraigtasparniai nebus išgabenti į trečiąsias šalis.

Konkursą remontuoti Lietuvos karinėms pajėgoms priklausančius sraigtasparnius MI-8 šių metų lapkritį laimėjo Slovakijos įmonė „Letecke opravovne Trencin a.s.“.

Likus dešimčiai dienų iki sutarties Lietuvoje pasirašymo Slovakijos įmonės vadovai Maskvoje sukirto rankomis su valstybine Rusijos įmone „Russian helicopters“. Pastaroji priklauso garsiajam Rusijos kariniam karinės technikos gamybos ir remonto koncernui „Rostec“. Jis įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą.

Mums svarbu, kad sraigtasparniai nebūtų išgabenti į trečias šalis.

Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas Sigitas Dzekunskas LRT tvirtino, kad slovakai neturi teisės remontuoti orlaivių kitose šalyse.

„Jie negali be mūsų sutikimo pasitelkti sutarties vykdymui trečiąsias šalis“, – užtikrino S. Dzekunskas.

Pasak jo, pagal sutartį numatyta, kad 92 proc. sraigtasparnių remonto darbų atliks pati įmonė, o 8 proc. – subtiekėjas Azerbaidžane.

„Mums svarbu, kad sraigtasparniai nebūtų išgabenti į trečias šalis“, – sakė jis. Jei slovakai paprašytų to, Krašto apsaugos ministerija tokio leidimo neduotų.

„Sutarties galiojimo laikotarpiai gali būti labai įvairūs. Mes dėl to laikomės lanksčios pozicijos. Mus tenkintų tiek vidutiniai, tiek ir trumpi terminai. Esame pasirengę aptarti visas galimybes, kai suprasime, kad bus su kuo tartis“, – sakė ji.

„Dėl dujų tiekimo pačiai Ukrainai nuo 2020 metų. Atrodo, kad mūsų įsipareigojimai Ukrainai egzistuoja, bet kyla klausimas, ar Ukrainą tai domina. Kad galėtume subalansuoti tiekimo apimtis visomis kryptimis, turime suprasti, kokių pajėgumų reikia, išspręsti techninius reikalus, įskaitant dėl slėgio dujotiekiuose Ukrainos kryptimi. Tam turime aiškiai žinoti, ar tranzito pratęsimo norinti Ukraina pirks dujas iš mūsų, ar kur kitur brangiau“, – pabrėžė J. Burmistrova.

Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl dujų tranzito baigs galioti šių metų pabaigoje, o dėl naujos šalys kol kas nesutaria. Rusija siūlė pratęsti dabartinės sutarties galiojimą, tačiau Ukraina tokį siūlymą atmetė, tvirtindama, jog ši sutartis neatitinka nei Ukrainos, nei ES teisės normų.

Be to, Rusija siūlė Ukrainai santykius dujų tiekimo srityje pradėti nuo „tuščio lapo“ – pasirašyti taikos sutartį dėl „Gazprom“ Stokholmo arbitraže Ukrainai pralaimėtos bylos, pagal kurią Rusijos koncernas liko skolingas 2,6 mlrd. JAV dolerių. Ukraina šį siūlymą taip pat atmetė.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas po praėjusią savaitę Maskvoje surengtų jo derybų su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi pareiškė, jog trišalės derybos dalyvaujant Kijevui prasidės ne anksčiau kaip rugsėjo viduryje, po vasarą vyksiančių parlamento rinkimų Ukrainoje. Be to, Rusijos ministro žodžiais, sėkmingam susitarimui su Ukraina turi būti baigtas bylinėjimasis tarptautiniuose teismuose.

Anksčiau Rusija ir Ukraina nuolat ginčijosi dėl tranzito sąlygų, o Maskva ne kartą buvo nutraukusi dujų tiekimą Europai per šią šalį.

Ukraina gamtinių dujų iš Rusijos neperka nuo 2015 metų lapkričio, jų poreikį patenkindama vietine gavyba bei importu iš Europos. Rusija tvirtina, jog Ukraina iš Europos pumpuoja pastarosios importuotojams parduotas rusiškas dujas.