Tai jis teigė žvalgybai praėjusią savaitę paskelbus, kad tokios įmonės ieško būdų dalyvauti IAE projektuose.

„Faktas, kad interesas dalyvauti didžiulio grafitinio reaktoriaus išmontavime yra milžiniškas, įskaitant ir kitoje pusėje. Natūralu, kad tas interesas materializuojasi per įvairius bandymus pateikti užsakymus, bet aš manau, kad šiandieninė sistema pakankamai gerai veikia ir mes turėsime galimybių užkardyti tokius bandymus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Zananavičius.

Energetikos viceministras pabrėžė, kad visi potencialūs strateginių projektų dalyviai yra tikrinami vyriausybinėje komisijoje, kuri vertina ir žvalgybinę informaciją. 

„Ten, be abejo, yra vertinama visa, įskaitant ir žvalgybinę, informacija, ar nėra nepageidaujamų ryšių tiek rangovų, tiek subrangovų gretose. Be abejo, jeigu tokie ryšiai yra nustatomi, toks sandoris pripažįstamas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų ir įvykti negali“, – teigė A. Zananavičius.

IAE vadovas Linas Baužys nekomentavo, ar pastaruoju metu įmonė pastebi su „Rosatom“ susijusių įmonių bandymų dalyvauti jėgainės projektuose ir kiek aktyviai tai vyksta.  Anot jo, tokios įmonės eliminuojamos, jei vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija neleidžia sandorių. 

Be abejo, yra vertinama visa, įskaitant ir žvalgybinę, informacija, ar nėra nepageidaujamų ryšių tiek rangovų, tiek subrangovų gretose.

 

„Jeigu pastebimi tokie rangovai ar net subrangovai, vienaip ar kitaip susiję (su „Rosatom“ – BNS), per akcininkus, pavardes ar žmones, jie yra eliminuojami iš viešųjų pirkimų. (...) Jeigu tokie atvejai būna, mes tiesiog negalime sudaryti sutarčių ir tęsti bendradarbiavimo su rangovu“, – spaudos konferencijoje teigė L. Baužys.  

Praėjusią savaitę naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo ataskaita paskelbė, kad „Rosatom“ ir su ja susijusios įmonės siekia dalyvauti uždaromos IAE procesuose – ieško būdų dalyvauti pirmojo ir antrojo reaktorių ir kitų sistemų išmontavimo projektuose.

Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ įmonės supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, todėl siekia į juos įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“.

Pasak žvalgybos, ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.

Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Teigta, jog tokios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos kompanijomis Vakarų šalyse.

Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ įmonės supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, todėl siekia į juos įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“.

„Matome, kad tai yra „Rosatom“ įmonės, stengiasi dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesuose, įsitinklinti ten, gauti tam tikros informacijos ir bandyti įtakoti tam tikrus procesus. „Rosatom“ įvardiname kaip įmonę, kuri užima „Gazprom“ vietą ir tai valstybės įrankis, kuris yra pakankamai pavojingas ir galintis paveikti procesus mūsų valstybėje, dalyvaujant atominės elektrinės uždarymo procesuose“, – ataskaitos pristatyme teigė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų ataskaitoje nurodoma, kad „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose, iš šios veiklos gauna didžiąją dalį pajamų. Civilinė branduolinės energijos pramonė yra pagrindinė korporacijos veiklos sritis, tačiau „Rosatom“ tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo.

„Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu“, – skelbia ataskaita.

Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu.

 

Anot jos, beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“ įmonėmis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė. Pagrindiniai motyvai – finansiniai interesai, galimybės gauti darbų „Rosatom“ projektuose ir siekis palaikyti asmeniniu lojalumu ir draugyste grįstą bendradarbiavimą.

Pasak žvalgybos, ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.

Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Teigiama, jog tokios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos kompanijomis Vakarų šalyse.

„Tokios Lietuvos įmonės joms prisistato kaip patikimi vietiniai partneriai, galintys suteikti nepakeičiamas, finansiškai patrauklias paslaugas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą“, – skelbia žvalgybos ataskaita.

Anot jos, ryšiai trečiosiose šalyse su „Rosatom“ nuslepiami.