Supo teigimu, rytinė kaimynė, su kuria turi bendrą 1 340 km ilgio sieną, laiko Suomiją „nedraugiška valstybe ir šnipinėjimo bei piktavališkos įtakos veiklos taikiniu“.

„Nors kontržvalgybos darbas, žvalgybos pareigūnų išsiuntimas ir griežta vizų politika leido Suomijai praėjusiais metais susilpninti sąlygas Rusijos šnipams, žvalgybos operacijos tebekelia grėsmę“, – teigiama Suomijos žvalgybos agentūros pareiškime.

Manoma, kad kritinė infrastruktūra ir kibernetinė aplinka yra ypač jautrios Rusijos įtakos ir šnipinėjimo operacijoms.

Kokia pažeidžiama kritinės svarbos infrastruktūra, parodė pernykštis incidentas, kai Kinijos laivo inkaras sugadino povandeninį vamzdyną Suomijos vandenyse.

Supo taip pat pareiškė mananti, kad Rusija ir toliau naudos „imigraciją kaip ginklą“, kad parodytų „savo nepasitenkinimą Suomijos naryste NATO“ ir „veiksmų, kuriuos Rusija laiko nedraugiškais, pasekmes“.

Lapkritį Suomija uždarė keturis iš aštuonių sienos perėjimo punktų su Rusija, o reaguodama į prieglobsčio prašytojų antplūdį iki mėnesio pabaigos uždarė ir likusius.

Nors kontržvalgybos darbas, žvalgybos pareigūnų išsiuntimas ir griežta vizų politika leido Suomijai praėjusiais metais susilpninti sąlygas Rusijos šnipams, žvalgybos operacijos tebekelia grėsmę.

Nors po to Suomija iš dalies sušvelnino uždarymą, gruodžio 14 dieną ji vėl nusprendė uždaryti visą sieną.

Helsinkis teigia, kad prieglobsčio prašytojų antplūdį suorganizavo Rusija, ir vadina tai „hibridine ataka“.

„Tai ilgalaikė grėsmė, tai lengvas būdas Rusijai laikyti Suomiją įtampoje“, – sakė Supo laikinasis direktorius Teemu Turunenas.

Suomijos siena liks uždaryta mažiausiai iki balandžio 14 dienos. Tuo tarpu Suomijos vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuris leistų „apriboti tarptautinės apsaugos prašymų priėmimą“ kai kuriose teritorijose.

Nors kelios Europos šalys praėjusiais metais įspėjo apie padidėjusią terorizmo grėsmę, Suomijos agentūra pareiškė, kad jos terorizmo grėsmės lygis tebėra antras pagal keturių balų skalę ir tikisi, kad toks išliks per visus 2024 metus.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kuri ribojasi su NATO nare Rumunija, Vakarų karinis aljansas sustiprino savo buvimą regione.

„Mūsų AWACS (aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos) lėktuvai gali aptikti už šimtų kilometrų esančius orlaivius, todėl jie yra vienas iš svarbiausių NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų“, – sakoma NATO atstovės spaudai Oanos Lungescu (Oanos Lungesku) pranešime.

Lėktuvai antradienį atvyks į Otopenio miestą netoli Bukarešto, ir jie yra 14-os NATO AWACS sistemos „Boeing“ lėktuvų E-3A flotilės, paprastai dislokuotos Geilenkirchene, Vakarų Vokietijoje, dalis.

NATO nenurodė, kiek jos AWACS orlaivių bus pasiųsta patruliuoti iš Rumunijos.

Kiekvienas AWACS lėktuvas paprastai gali būti ore pusdevintos valandos 9 km aukštyje. Būdami ore orlaiviai gali stebėti beveik tokio pat dydžio teritoriją kaip Lenkija, o skrydžio laiką gali pratęsti ore papildydami degalų atsargas.

Rumunijos oro pajėgų bazėje Otopenio mieste bus dislokuota apie 180 karių, kurie teiks paramą orlaiviams. Misija truks kelias savaites, pranešė NATO.

Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, NATO sustiprino savo oro pajėgas Rytų Europoje, pasitelkdama papildomus naikintuvus, stebėjimo orlaivius ir degalų lėktuvus.

Aljansas taip pat pradėjo reguliariai patruliuoti virš Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono, kad galėtų stebėti Rusijos lėktuvus prie NATO šalių sienų.

Viena iš aštuonių NATO tarptautinių kovinių grupių Rytų Europoje yra dislokuota Rumunijoje atgrasymo ir gynybos tikslais.

Pasak institucijos, amerikiečių nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) pareiškė savo kolegai rusui Jurijui Ušakovui, kad „JAV yra pasirengusios palaikyti diplomatinius kontaktus per daugelį kanalų“.

„Tai galėtų būti dvišaliai kontaktai, NATO ir Rusijos taryba, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija)“, – nurodoma Tarybos pareiškime.

Tačiau J. Sallivanas pabrėžė, jog dialogas su Rusija jai rūpimais klausimais būtų įmanomas tik tuo atveju, jei Maskva sutiks aptarti ir temas, keliančias nerimą Jungtinėms Valstijoms.

„Sullivanas aiškiai pasakė, kad bet koks dialogas turi būti grindžiamas abipusiškumo principu ir paliesti mums susirūpinimą keliančius Rusijos veiksmus. Dialogas turi būti visapusiškai koordinuojamas su mūsų sąjungininkais ir partneriais Europoje“, – sakoma pareiškime.

Tarybos teigimu, „reikšminga pažanga įmanoma tik deeskaluojant, o ne eskaluojant įtampą“.

Rusija penktadienį paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus ir paragino Vašingtoną surengti skubias derybas dėl JAV ir NATO vaidmens apribojimo Rytų Europoje, įskaitant buvusias SSRS šalis.

Maskva žengdama neįprastą tarptautinėje diplomatijoje žingsnį paskelbė saugumo sutarties projektą, kuriame ragina JAV vadovaujamą NATO nepriimti naujų narių ir nesteigti bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Šiuos reikalavimus Maskva paskelbė po to, kai sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina, taip pakurstydama Vakarų nerimą dėl įsiveržimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.

Penktadienį paskelbtame NATO adresuotame dokumento projekte teigiama, kad jos narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos ir kitų valstybių įstojimą“.

Dokumente Rusija taip pat teigia, kad Aljanso narės neturėtų vykdyti karinės veiklos Ukrainoje ar kitose Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalyse.

Jame rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.

Be to, projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO. Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.

JAV ir Europos valstybės neužtrenkia durų, bet ne kartą leido suprasti, kad Kijevo narystė NATO kol kas nėra svarstoma.

V. Putinas anksčiau šį mėnesį vaizdo ryšiu vykusiame pokalbyje su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) iškėlė saugumo garantijų reikalavimą.

To pokalbio metu J. Bidenas išreiškė susirūpinimą dėl rusų kariuomenės telkimo prie Ukrainos ir perspėjo jį, kad Rusija susidurs su „sunkiais padariniais“, jei Maskva užpuls savo kaimynę.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pabrėžė, kad bet kokiose saugumo derybose su Maskva reikės atsižvelgti į transatlantinio aljanso rūpesčius ir įtraukti Ukrainą bei kitus partnerius.

Baltieji rūmai taip pat pareiškė, kad aptarinėja gautus pasiūlymus su JAV sąjungininkais ir partneriais, tačiau pažymėjo, kad visos šalys turi teisę spręsti dėl savo ateities be kišimosi iš išorės.

Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o netrukus po to ėmė remti separatistus Donbase, kur tebesitęsia Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais, jau nusinešęs per 13 tūkst. gyvybių.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ruošiantis gegužės Europos Vadovų Tarybos susitikimui, ministrai aptars reakciją į Rusijos veiksmus eskaluojant santykius su ES bei vidaus represijas prieš pilietinę visuomenę ir politinę opoziciją. 

„Pastarieji Kremliaus žingsniai – nedraugiškų valstybių sąrašų rengimas ir sankcijų aukštiems Europos pareigūnams paskelbimas – dar labiau didina vertybinę prarają tarp ES ir Rusijos, o pilietinės visuomenės organizacijų paskelbimas ekstremistinėmis parodo visišką Kremliaus desperaciją siekiant išsaugoti valdžią“, – teigia G. Landsbergis.

Su ES valstybių narių kolegomis Lietuvos diplomatijos vadovas pasidalins situacijos vertinimu ir siūlymais po savo vizito Pietų Kaukazo šalyse.

Besiruošiant birželio 15 dienos ES–JAV viršūnių susitikimui Briuselyje (Belgija), ministrai taip pat aptars prioritetines sritis, kuriose reikėtų stiprinti veiksmų koordinavimą ir plėtoti dialogą su JAV.

ES užsienio reikalų ministrai nuotoliniu būdu susitiks su JAV Prezidento specialiuoju pasiuntiniu Johnu Kerry (Džonu Keriu) ir diskutuos apie klimato diplomatiją, kaip siekti ambicingesnių klimato politikos tikslų bei didžiųjų teršėjų įsipareigojimų mažinti taršą.

Susitikimo metu vyks strateginė diskusija apie padėtį Vakarų Balkanuose. Ministrai aptars geopolitinius ir saugumo klausimus, ES plėtros perspektyvas, galimybę aktyvesniam ES įsitraukimui ir bendradarbiavimui su kitais tarptautiniais partneriais regione.

Pasak pranešimo, pokalbio metu prezidentai aptarė Rytų partnerystės politikos darbotvarkę, ypač daug dėmesio skirdami situacijai Ukrainoje ir Baltarusijoje. Prezidentai pareiškė vieningai remiantys Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir kovą su nedraugiškų šalių dezinformacija bei propaganda. Šalių vadovai pareiškė solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene, kovojančia už demokratinius rinkimus ir žmogaus teises. Šalių vadovų teigimu, būtina sutelktomis jėgomis remti ilgalaikę demokratiškos Baltarusijos viziją.

Prezidentai aptarė situaciją Rusijoje. „Žmogaus teisių testo Rusija neišlaikė“, – sakė prezidentas ir pabrėžė Lietuvos bei Lenkijos raginimą Rusijai paleisti neteisėtai įkalintus Rusijos piliečius. Vadovai taip pat pareiškė susirūpinimą dėl neseniai įvykusio užsienio valstybių diplomatų išsiuntimo iš Rusijos.

Tartasi dėl Rytų partnerystės forumo organizavimo antroje šių metų pusėje. Konstatuota, kad lyderių susitikimo ašis turėtų būti sprendimų paieška, siekiant sustiprinti Rytų partnerystės valstybių pilietinę visuomenę, teisinės viršenybės principus. Sutarta forume siekti pasirašyti bendrą deklaraciją, kurioje būtų įtvirtinta ambicinga būsimos Rytų partnerystės iniciatyvų darbotvarkė.

Skambučio metu pabrėžtas sutarimas dėl projekto „RailBaltic“ projekto įgyvendinimo, kurio viena pagrindinių sąlygų – deramo finansavimo iš ES užtikrinimas. Sutarta vadovautis 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Taryboje pasiektais daugiametės finansinės programos susitarimais.

Pokalbyje buvo pasikeista nuomonėmis dėl būtinybės išplėsti vakcinų gamybos pajėgumus, užtikrinti jų savalaikį paskirstymą valstybėms narėms ir padidinti vakcinų prieinamumą ES kaimyninėms valstybėms. Vadovai sutarė, kad tikslas pasiekti kolektyvinį imunitetą vasarą yra ambicingas, tačiau realistiškas.

Aptariant regioninio saugumo situaciją, akcentuotas transatlantinio ryšio stiprinimas, būtinas užtikrinti Baltijos šalių ir Lenkijos saugumui. Apsikeista planais, kaip stiprinti bendradarbiavimą su JAV ir naująja šalies administracija.

Vadovai sutarė rengti pirmąją Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybą šiais metais.

„Po Lietuvos teisingumo ministro išsiųsto laiško Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkui, komiteto koordinatoriai sutarė surengti diskusiją šiuo klausimu komiteto posėdyje“, – BNS informavo Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Rusija pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, prisidėjusių prie Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu. Maskva juos kaltina neteisėtu Rusijos piliečių persekiojimu.

Lietuvos teisingumo ministerija siūlo, kad Europos Parlamentas pasmerktų Rusijos veiksmus, kurie sudaro prielaidas persekioti teisėjus ir prokurorus, atliekančius konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą Lietuvai ypač svarbioje byloje.

Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Lietuva informavo ES šalių teisingumo ministrus ir Europos Komisiją apie Rusijos pradėtą tyrimą prieš Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus.

Rusijos tyrimų komitetas šiemet balandį pranešė pradėjęs tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių 1991 metų sausio įvykių bylą. Rusų teisėsauga teigia, kad jie priėmė žinomai neteisėtą nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius susitikime Liuksemburge atkreipė dėmesį, kad Rusija gali netinkamai naudotis Interpolo sistema ir dvišaliais bendradarbiavimo susitarimais, siekdama areštuoti, sulaikyti ir prašyti išduoti Lietuvos pareigūnus, patiriančius politiškai motyvuotą persekiojimą.

„Mes taip pat labai gerai atmename 1991 metų įvykius, per kuriuos Lietuvoje, deja, buvo pralieta daug kraujo. Būtina keistis informacija ir bendradarbiauti. Taip pat manau, jog būtina pabrėžti, jog Estija laikosi pozicijos, kad Rusijai negalima grąžinti balsavimo teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, nes ji ir toliau nepaiso tarptautinės teisės“, – sakė R. Aegas.      

Paramą Lietuvai išreiškė ir Latvija bei Lenkija, pareiškusios, jog Europa tokiais klausimais turėtų demonstruoti solidarumą.

„Realybė tokia, kad Rusija įvykdė ataką Britanijos teritorijoje, ir tai išprovokavo Britanijos pilietės mirtį“, – parlamente sakė G. Williamsonas.

Neaišku, ar gynybos sekretorius turėjo galvoje buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą anksčiau šiemet Solsberyje, ar naująjį incidentą.

Anksčiau pirmadienį buvo pranešta, kad 44 metų Dawn Sturgess (Don Sterdžes), trijų vaikų motina, mirė Solsberio ligoninėje.

D. Sturgess ir jos partneris 45 metų Charlie Rowley (Čarlis Roulis) birželio 30-ąją buvo atvežti į ligoninę kritinės būklės iš Eimsberio miestelio, esančio netoli Solsberio, kur kovą Sovietų Sąjungoje sukurta medžiaga „Novičiok“ buvo apnuodytas buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija.

Skripaliai kelias savaites praleido ligoninėje, bet galiausiai atsigavo.

Britanija ir jos sąjungininkės kaltina Rusiją mėginus nužudyti Skripalius, tačiau Maskva griežtai neigė turinti ką nors bendra su šiuo incidentu, išprovokavusiu aštrią tarptautinę diplomatinę krizę.

Policija nurodė, kad vadovausis įrodymais, bet patvirtino, kad pagrindinė tyrimo kryptis yra ryšys tarp incidentų Eimsberyje ir Solsberyje.

Manoma, kad Eimsberyje britų pora apsinuodijo palietę kažkokį „Novičiok“ užterštą daiktą. Spėliojama, kad šis daiktas galėjo būti talpa, kurioje buvo laikyta medžiaga, panaudota Skripaliams apnuodyti.

Interviu Vokietijos žiniasklaidai valstybinio vizito išvakarėse šalies vadovė taip pat sakė daranti prielaidą, kad Rusija su Baltarusija susitarė dėl karinės bazės steigimo.

„Varšuvoje turime siekti, kad mūsų regione būtų dislokuota daugiau NATO karių. Juk minėtasis bandymas sutrukdyti JAV laivyno laivui yra naujas reiškinys, kuriam turime rasti atsaką. Tam mums reikia stipresnių karinių oro pajėgų. Esamus gynybos planus turime nuolat atnaujinti atsižvelgdami į besikeičiančias grėsmes“, - sakė prezidentė interviu Vokietijos radijui DLF.

„Darau prielaidą, kad su Baltarusija jie (Rusija - BNS) susitarė šios šalies teritorijoje įrengti karinę bazę. Tai reiškia, kad Lietuva bus apsupta Rusijos karinių dalinių, dislokuotų Kaliningrade ir Baltarusijoje“, - pridūrė šalies vadovė.

NATO dėl papildomų pajėgumų Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis, gali apsispręsti liepą vyksiančiame Varšuvos viršūnių susitikime.

Buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Davidas Petraeusas (Deividas Petreusas) pareiškė manantis, kad pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas Sirijoje yra užtikrinti Viduržemio jūros pakrantėje esantį koridorių tarp Latakijos, kur Rusija turi savo karinę bazę, ir jos karinio laivyno bazės Tartuse.

Praėjusią savaitę Senato Ginkluotųjų tarnybų komitete D.Petraeusas sakė, kad V.Putinas dar nori padėti Sirijos prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) sustiprinti savo pozicijas šalyje, kurioms pastaraisiais mėnesiais vis didesnę grėsmę kelia „Islamo valstybė“ ir kitos grupuotės.

D.Petraeusas taip pat perspėjo neprisidėti prie Rusijos, Irano ir B.Assado režimo kovoje su „Islamo valstybe“.

„Jeigu Rusija norėtų kovoti su „Islamo valstybe“, ji turėtų papildyti 60 narių koaliciją, kurią taip sėkmingai subūrė generolas Allenas, ir padėti bombarduoti „Islamo valstybę“. Jie turi pajėgumų, kurie būtų naudingi toje kovoje, todėl akivaizdžiai ji nori ne to“, – sakė jis.

Tačiau JAV senatorė Dianne Feinstein (Dajan Feinstein) mano, kad gali būti, jog Rusijos veiksmai Sirijoje reiškia teigiamą įvykių raidą.

Senato žvalgybos komitetui priklausanti demokratų atstovė D. Feinstein pareiškė, kad „Rusija ir Iranas yra svarbūs ieškant politinio sprendimo Sirijai“.

Pasak jos, reikia „pakeisti dinamiką“, nes IS ir toliau kėsinasi į kitas šalis.