Socialinėje erdvėje sportininkas švaistėsi kritika dėl pagalbos ukrainiečiams, kurie esą patys atsakingi už žudymus.

„Visa Europa juos paliko likimo valioj, nes mato, kad dainelė sudainuota, o jūs su penkiais surūdijusiais džipais ir buteliais galvojat šiais laikais karą išlošti. Beprasmiškos žmonių mirtys. Ar irgi džiaugsmingai prisidedat prie Ukrainos nacikų, daryti viską, kad būtų kuo daugiau tarp civilių gyventojų“, – mintimis pasidalino G. Maškauskas.

Tiesa, tokį pasisakymą ištyrusi Lietuvos automobilių sporto federaciją lenktynininko licencijos nesustabdė. Etikos ir drausmės komisija nusprendė, kad G. Maškauskas pažeidimo nepadarė ir siūlo „informuoti automobilių sporto bendruomenės narius apgalvotai ir atsargiai reikšti mintis viešuose pasisakymuose“.

Toks sprendimas papiktino vieną geriausių šalies lenktynininkų, daugkartinį Lietuvos bei Dakaro ralio lenktynių dalyvi Vaidotą Žalą. Jis, kartu su dar dviem nariais, pasitraukė iš automobilių sporto federacijos tarybos narių.

Tikiuosi, kad federacijos nariai, visi sporto klubai imsis iniciatyvos ir išspręs šitą situaciją vieninteliu garbingu būdu.

„Tai buvo paskutinis lašas šitoj istorijoj. Neturim kitų variantų, nes, jei mes nieko nedarome, mes palaikome tą federacijos nuomonę, kuri yra graudi“, – teigė V. Žala.

Su pačiu G. Maškausku susisiekti nepavyko. Federacijos prezidentas tikina, kad sprendimą priėmė etikos ir drausmės komisija, o jis pats nieko apie tai, kas vyksta Ukrainoje, nežino.

„Aš nesu karo ekspertas ir nesidomiu kariniais veiksmais, kas ten vyksta. Mes turime begalę reikalų automobilių sporte. Nariai mane išrinko vadovu šios federacijos tam, kad dirbčiau šitą darbą. Aš stengiuosi atsiriboti nuo visokių karinių veiksmų“, – kalbėjo federacijos prezidentas Egidijus Janavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

V. Žala teigia, kad po tokių pasisakymų prezidentas turėtų pasitraukti.

Aš nenorėčiau, kad automobilių sporto federacija taptų tokia dėmėta ir marginali, kaip kituose sportuose yra nutikę.

„Tikiuosi, kad federacijos nariai, visi sporto klubai imsis iniciatyvos ir išspręs šitą situaciją vieninteliu garbingu būdu – pakeisti prezidentą, nes tol, kol prezidentas toleruoja tokias vertybes ir tokius pasisakymus... Aš nenorėčiau, kad automobilių sporto federacija taptų tokia dėmėta ir marginali, kaip kituose sportuose yra nutikę“, – teigė V. Žala.

Galiausiai trečiadienį socialiniuose tinkluose pranešta, kad federacijos prezidentas traukiasi iš pareigų. Esą po kilusio ažiotažo jis ragino etikos ir drausmės komisiją dar kartą įvertinti G. Meškausko pasisakymą.

„Pasitelksime specialistus, kurie išmano, kurie gali komentuoti teisės aktus. Nežinau, jau čia apie Civilinį kodeksą ar Baudžiamą kodeksą galima kalbėti? Tai būtent tų teisės aktų kontekste teisininkas padės iš tikrųjų tą situaciją išspręsti“, – telefonu LNK sakė E. Janavičius.

Prieš kelias dienas ant podiumo nacių simbolį saliutavęs rusų lenktynininkas Artiomas Severiuhinas iškarto neteko tarptautinės licenzijos.

Nesutarimų tarp V. Žalos ir dabartinio federacijos vadovo kilo ir anksčiau, kai buvo svarstomas bendradarbiavimo nutraukimas su degalinių tinklu „Viada“ galimai turinčiu ryšių su Rusija. Būtent lenktynininkas išreiškė poziciją kuo greičiau nutraukti sutartį. Tuo metu prezidentas dėl tokio sprendimo nesutiko.

Parlamentaras klausia, kodėl Švietimo skyrius neatliko tyrimo, kai dar 2016 m. kovo mėnesį buvo paskelbtas šalies žvalgybos tarnybų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, kuriama minima ši mokytoja, kodėl nebuvo imtasi priemonių stebint, kokia istorijos versija pateikiama Vilniaus „Santaros“ gimnazijos mokiniams?

Žiniasklaidoje paskelbta, kad Vilniaus „Santaros“ gimnazijos istorijos mokytoja E.Kanaitė praėjusiais ir šiais metais feisbuko asmeninėje paskyroje dalijosi propagandinėmis publikacijomis iš šaltinių rusų kalba apie Antrąjį pasaulinį karą. Vertinant šias publikacijas, tai yra visiškas istorijos perrašymas, absoliučiai neatitinkantis istorinės tiesos ir Lietuvos vaidmens jame. Aiškiai matomas Sovietų Sąjungos aukštinimas.

Be to, ši pedagogė minėta Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių 2015 m. nacionaliniam saugumui vertinime.

„Turint omenyje Rusijos bandymus daryti įtaką Lietuvos tautinių bendruomenių švietimui ir suvokiant, kad toks žmogus dirba mokykloje ir dar dėsto istoriją, kyla klausimas, kokią istorijos versiją jis pateikia mokiniams? Taip jaunoji Lietuvos rusų karta gali būti priešinama su Lietuvos valstybės idėja. Mokytojas turi laikytis Pedagogų etikos kodekso ir Lietuvos Respublikos įstatymų ne tik mokydamas mokykloje, bet ir už jos ribų“, - teigia Seimo narys L. Kasčiūnas.

Nuo vasario mėnesio Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių miestų ir rajonų gyventojus turėtų pasiekti „TVP Info“, „Kino Polska International“, „Kino Polska Muzyka International“ transliacijos.

Susisiekimo ministerija penktadienį paskelbė retransliavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu paslaugos konkurso techninę specifikaciją. Patį pirkimą ketinama skelbti rugsėjo pabaigoje, o sutartį su laimėtoju sudaryti gruodį.

Politologas Marijus Antonovič šį sprendimą pavadino žingsniu teisinga kryptimi, didinant alternatyvą Kremliaus žiniasklaidai, bet išsakė abejonių, kad iš informacinių kanalų bus transliuojama tik tvirtai Lenkijos valdančiuosius remianti televizija.

„Lenkiškų televizijų retransliavimas yra reikalingas, nes daliai žmonių padeda palaikyti lenkų kultūrą ir yra alternatyva rusiškai Kremliaus produkcijai, kuri populiari tarp Lietuvos lenkų. Tačiau, manau, kad reikėtų didesnės įvairovės, nes „TVP Info“ dabar labai palaiko valdžią ir Lenkijos valdančiąją partiją“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Lenkų diskusijų klubo narys.

Televizijos programą „TVP Info“ transliuoja Lenkijos visuomeninis transliuotojas. Lenkijos valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija buvo sulaukusi kritikos dėl per didelės transliuotojo kontrolės.

Sutartį su konkurso laimėtoju numatoma pasirašyti 12 mėnesių su galimybę ją pratęsti dar du kartus po 12 mėnesių. Programų retransliavimui ministerija numatė skirti 350 tūkst. eurų.

„Kino Polska International“ ir „Kino Polska Muzyka International“ programas transliuoja Didžiosios Britanijos „Filmbox International“.

Ministerijos paskelbtame konkurse potencialiai gali dalyvauti didžiausi televizijos programų retransliuotojai - valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) bei bendrovė „Telia Lietuva“.

Ši žinia paskelbta artėjant premjero Sauliaus Skvernelio vizitui į Lenkiją. Ministras pirmininkas Varšuvoje lankysis pirmadienį ir antradienį. Diplomatai neabejoja, kad susitikime su Lenkijos valdžios atstovais iškils klausimas ir dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėties.

Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų tautybės žmonių. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai galima matyti tik „TV Polonia“ televizijos programą. 

„Mūsų tikslas – vesti Ukrainą į Europą, plėsti jos žmonių matymą ir skatinti kritiškai vertinti Rusijos propagandą. Geriausi visuomenės vedliai, savo darbu formuojantys viešąją nuomonę, – žurnalistai, todėl juos ir pasirinkome kaip pagrindinius mūsų projekto dalyvius“, – teigia VšĮ Rytų Europos studijų centro (RESC) politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Vytautas Keršanskas.

Rytų partnerystės šalys

Jau antrus metus RESC vykdo tęstinį vystomojo bendradarbiavimo projektą su Ukrainos žurnalistais. Šį projektą paskatino šalyje įsiplieskęs konfliktas. „Po visų įvykių Ukrainoje, po Maidano, po Rusijos agresijos ir po to, kai visas informacinis fonas šalyje gerokai pasikeitė, matome milžinišką propagandos pliūpsnį. Todėl mūsų vystomojo bendradarbiavimo projektai buvo nukreipti kovos su propaganda arba geresnio europinio turinio pažinimo skatinimo link“, – teigia Vytautas Keršanskas ir priduria, kad RESC vystomojo bendradarbiavimo projektus pirmiausia vykdo Rytų partnerystės valstybėse.

Panašūs projektai vykdomi ir Gruzijoje bei Moldovoje, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia Ukraina. „Tai vadinamosios pažengusios Rytų partnerystės valstybės, jose turime didžiausią įdirbį, ten turime didžiausias kontaktų bazes ir galime padėti artėti Europos link. Ilgus metus dirbome Baltarusijoje, bet šiandien, po Ukrainos įvykių, minėtose šalyse dirbame būtent su žurnalistais ir analitikais“, – sako V.Keršanskas.

Pasak jo, viešas analitikų stiprinimas yra dar viena RESC darbo sritis. „Regioninių Ukrainos analitinių centrų atstovams padedame leisti elektroninį leidinį, kuriame patys ekspertai rašo apie vidaus politiką, pokyčius, reformas. Viską verčiame į anglų kalbą ir platiname partneriams Vakaruose, kad šie matytų ukrainietišką požiūrį iš arti su visomis problemomis ir pasiekimais“, – priduria V.Keršanskas.

Pastarųjų mokymų metu didžiausias dėmesys skiriamas Ukrainos žurnalistams. „Praėjusių metų mokymų tematika buvo būtent Europos integracijos pažinimas, įvairių mitų apie integraciją, kuriuos Rusija bando įvairiems visuomenės sluoksniams įteigti, dekonstravimas. Teikėme pagalbą, kad visuomenė visa tai geriau suprastų, nes žurnalistai rašymu ir žodžiu formuoja jos mąstymą“, – įsitikinęs V.Keršanskas.

Žurnalistai pasirinkti kaip tikslinė grupė, kuri vėliau, tikėtina, žinias panaudos savo darbe ir kartu supažindins visuomenę su jomis. Šią savaitę Lietuvoje vyko mokymai apie antipropagandą, stiprinantys žurnalistų gebėjimus geriau ją atpažinti, suprasti, kaip ji keičiasi ir kokie metodai taikomi.

„Mokymų turinys susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia, yra teorinis pažinimas. Turime lektorių ir iš universitetų, ir dirbančių informacinio saugumo srityje, tad jie pateikia analitinį požiūrį, papasakoja, kaip analizuoti ir kaip geriau suprasti propagandos veikimą. Kartu siekiame supažindinti ir mūsų žurnalistus su kitų valstybių, visų pirma Ukrainos, žurnalistais“, – sako RESC atstovas.

Profesionalų gretos

Jis teigia, kad projekto vykdytojai taip pat siekia įtraukti į bendrą tinklą Lietuvos ir Ukrainos žurna-listus, kad ateityje jie keistųsi, dalytųsi informacija ir kitu turiniu. „Partneriaujame su Delfi.lt, su nacionaline televizija ir radiju. Tikimės, kad visas įgytas žinias žurnalistai vėliau panaudos darbe ir stiprins visuomenės pažinimą apie Europos integraciją ir skatins pilietinį Ukrainos žmonių aktyvumą“, – apie svarbius mokymų partnerius ir jų tikslus pasakoja V.Keršanskas.

RESC į lektorių gretas sukvietė vienus didžiausių profesionalų: tarptautinio klasterio „International Security Cluster“ atstovą Aurimą Navį, analizuojantį informacinį lauką; Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto dekaną Andrių Vaišnį; tarptautinių santykių ekspertą Nerijų Maliukevičių, skaitantį paskaitas apie septynias propagandos atpažinimo technikas.

Kiti praktikai ekspertai – Olegas Jerofejevas iš rusiško Delfi.lt ir Ramūnas Bogdanas iš Lietuvos radijo ir televizijos. Pasak V.Keršansko, prie projekto prisideda ir daugiau profesionalių ekspertų.

Orientuoti į rusakalbius regionus

Ukrainos žurnalistai mokomi ne tik Lietuvoje. „Rengiame ekspertų išvykas į Ukrainą, kur jie susitinka su vietos studentais ir žurnalistų bendruomene. Kartu su LRT į rusų kalbą išvertėme ir subtitravome aštuonias laidas apie Europos integraciją ir nemokamai davėme vietos regioninėms televizijoms“, – teigia V.Keršanskas. Jis pabrėžia, kad šios laidos buvo perduotos Odesos, Charkovo, Dniepropetrovsko sritims, kurios yra daugiau rusakalbės. Tikslas – kad šios sritys turėtų daugiau europinio turinio ir jį skleistų visuomenei, atsiribojant nuo rusiškos propagandos aparato.

Kaip tik dėl pastarosios priežasties šiemet mokymai daugiau orientuoti į rusakalbes Ukrainos sritis: Charkovą, Dniepropetrovską, Odesą, Nikolajevą. Tai keturi svarbūs ir dideli šalies regionai. Pernai daugiau žurnalistų buvo iš Kijevo, Zaporožės ir kitų sričių.

Tačiau V.Keršanskas išskiria, kad Odesoje, ko gero, iš visų šių sričių yra didžiausias įdirbis. „Ten intensyviai bendradarbiaujame su vienu televizijos kanalu, kuris labai dažnai kalbina mūsų žurnalistus. Kviečiasi visuomenininkus ar politikus ir rengia laidas su jais. Pateikia Lietuvos realijas, o tokie dalykai padeda geriau pažinti Europos integraciją, daugiau domėtis ir mažiau jos bijoti“, – tiki jis.

Nebūtinai politika

„Mes dažnai susikoncentruojame į politikos, tarptautinius reiškinius, tačiau pernai žurnalistai iš Odesos labai domėjosi paprasčiausiu Lietuvos gyvenimu. Jiems buvo labai įdomu ieškoti paralelių, labai patiko Užupis – ten jie susitiko su vadinamaisiais Užupio respublikos prezidentais ir ministrais. Odesoje jie taip pat turi panašų rajoną“, – pasakoja V.Keršanskas.

Ukrainos žurnalistai Lietuvoje rengė reportažą apie kasdienį gyvenimą, kalbino žmones, klausė, kaip jiems sekasi. „Manau, kad to reikėtų dar daugiau. Vladimiras Putinas kelis kartus pakartojo tezę, kad, jam patikrinus statistiką, paaiškėjo, jog dabar Lietuvoje gyvena tik pusantro milijono gyventojų. Akivaizdi netiesa, bet taip formuojamas naratyvas, kad Baltijos valstybės prisijungė prie ES ir viskas jose tuštėja, išvažiuoja žmonės, ekonomika griūva. Tų šalių gyventojams, kurie gauna daug rusiškos informacijos, reikia pateikti teisingą vaizdą, kaip iš tikrųjų yra“, – reportažų prasmę aiškina V.Keršanskas.

Juose atsispindėjo kasdienis socialinis Lietuvos gyvenimas ir pagrindinės šalies ekonomikos tendencijos. Pasak RESC analitiko, reportažai parodė, kokia situacija yra Lietuvoje, nereikėjo nieko pasakoti ar įrodinėti. Ukrainos žurnalistai pamatė, kad žmonės čia gyvena geriau ir kad tai yra kryptis, kuria reikia judėti ir jų valstybei.

„Šiemet į rusų kalbą išvertėme laidas „Pinigų karta“ apie eurą, apie Kaliningrado situaciją ir lygino-me su Lietuva, apie Šengeno zoną ir laisvą asmenų judėjimą. Gvildenome bendro pobūdžio europines temas“, – pridūrė V.Keršanskas.

Per beveik dvejus projekto metus dveji mokymai vyko Lietuvoje ir buvo surengtos keturios išvykos į Ukrainą. Paskaitos skaitytos akademiniams sluoksniams, o Ukrainos žurnalistai, įkvėpti Lietuvos patirties, grįžę namo parašė šešiolika analitinių straipsnių.

Transformacijos patirtys

Viešėdami Lietuvoje Ukrainos žiniasklaidos atstovai domėjosi daugeliu sričių, tačiau, pasak V.Ker-šansko, juos labiausiai domino Vidurio Europos valstybių transformacijos patirtys ir kaip Lietuvoje vyko pereinamasis laikotarpis išstojus iš SSRS. Jo manymu, tai, ką Ukraina išgyvena šiandien, yra gerokai pavėluota transformacija.

„Ukrainiečiai domėjosi net techninėmis detalėmis, kaip pas mus vyko reformos ūkio ar socialinėje srityje, kaip vykdytos Vidaus reikalų ministerijos reformos ir kiti panašūs procesai. Jiems buvo įdomi ne tik Lietuva, bet ir visa Vidurio Europa“, – pasakoja V.Keršanskas.

Jo teigimu, kitas svarbus dalykas, kad ukrainiečiai, tapę pagrindiniu rusiškos propagandos taikiniu, mokosi, kaip su tuo kovoti. „Mūsų puikūs mokslininkai padeda struktūruotai žiūrėti į tą propagandą ir atitinkamai į ją reaguoti. Tai kelia daug diskusijų, mokymų metu net nespėjame pagal grafiką, uk-rainiečiai nepaleidžia mūsų lektorių“, – sėkmingais mokymais džiaugiasi V.Keršanskas.

Užsienio reikalų ministerija šiuose efektyviuose mokymuose taip pat užima svarbią vietą. „Be finansavimo, ambasada labai padeda įvairiausiais klausimais: jei reikia ieškoti žurnalistų, organizuoti išvykas ar spręsti kitus klausimus. Kai organizavome išvykas į Ukrainą, daug padėjo ir garbės konsulatai. Jei žurnalistams reikia skubių vizų – visada sulaukiame operatyvios pagalbos“, – gerus darbus vardija RESC atstovas V.Keršanskas.

Šią savaitę išaiškėjo, kad Seimas ir prezidentė skirtingai vertina rusiškos propagandos ir dezinformacijos grėsmes Lietuvos saugumui. Seimas atmetė Prezidentės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma Lietuvoje transliuoti ne mažiau kaip 90 proc. televizijos programų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat suteikti įgaliojimus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ne tik svarstyti transliavimo licencijos sustabdymą ar nutraukimą, bet ir skirti pinigines baudas.

Televizinė propaganda ateina iš išorės, o tuo pat metu pas mus, Lietuvoje, vykdomos įvairiausios rusiškos programos, į kurias įtraukiamas jaunimas, žurnalistai.

Tarp svarbiausių prezidentės siūlymų – suteikti daugiau galių Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kad už karo kurstymą, raginimus kėsintis į šalies suverenitetą atsakomybė tektų retransliuotojui, jam grėstų bauda, o pasikartojus gali būti sustabdyta licencija. Tačiau kai kuriuos Seimo narius suerzino siūlymas, kad pagrindiniuose programų paketuose rusiškos siektų tik dešimtadalį. Norintieji žiūrėti Maskvos propagandą, turėtų ją užsisakyti papildomai.

„Kodėl manoma, kad Lietuvos piliečiai asilai, ir žmonės nesugebės atsirinkti, kur skelbiamas melas, o kur tiesa“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė.

Seimas įstatymo pataisas grąžino jų net nesvarstęs.

„Iš tikrųjų pakankamai veidmainiškas sprendimas, nes tada tiems Seimo nariams, kurie balsavo už atmetimą šito įstatymo, aš siūlyčiau nuimti ribojimus tabako reklamai, alkoholio reklamai – žmonės gi patys susipras, žmonės yra sąmoningi ir jiems nereikia nurodyti, kokią informaciją jie turėtų priimti arba nepriimti“, – teigia komunikacijos konsultantas Artūras Jonkus.

Ekspertai vienu balsu tvirtina, kad valstybė privalo turėti instrumentus, kad prireikus galėtų panaudoti savo informacinės erdvės gynybai. Prezidentės siūlytos įstatymo pataisos būtent tai ir numatė.

„Negalima palikti taip savieigai. Kai viskas vyksta Ukrainoje ir mus čia tik kartais užkabina, bet jeigu mus kabintų kiekvieną dieną, mes neturėtume jokių galimybių, jokių teisių stabdyti. Nors ir suprantam, kad taip yra, bet valios padaryti tą nėra“, – sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys dr. Mantas Martišius.

Panašu, kad šis Seimo sprendimas nudžiugino Kremliaus šeimininką. Penktadienį V. Putinas prabilo apie bandymus kai kuriose šalyse riboti informaciją.

„Su sparčiai besivystančia elektronine žiniasklaida ši sfera tampa ypač svarbus ir grėsmingas ginklas, kuriuo panorėjus galima manipuliuoti visuomenės sąmone. Šio laikotarpio ženklu tapo žiaurūs informaciniai karai ir kai kurių šalių bandymai nustatyti savo monopolį į tiesą“, – kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Šią savaitę Lietuvos politikai sujudo kreiptis į prokurorus, kai susivokė, kad mūsų moksleiviai vežami į Rusijos sukarintas jaunimo stovyklas. Apie šias stovyklas LRT televizijos laida „Savaitė“ įspėjo prieš dvejus metus, ne kartą sakyta, kad „internacionaliuose“ būriuose mūsų vaikus treniruoja net rusų žvalgybos atsargos generolai. Tačiau šios stovyklos – ne vienintelė vieta, kur ateičiai sėjama „internacionalinė“ sėkla.

Uostamiesčio rusakalbių mokyklų moksleiviai jau ne pirmus metus susibūrę į „Tėvynės istorijos mėgėjų klubą“(KLIO), tačiau kuriai tėvynei čia diegiama meilė? Klubui vadovaująs istorijos mokytojas Andrejus Fominas ilgus metus buvo vienu iš Rusijos tėvynainių organizacijos lyderių. Jis – Rusijos vyriausybės finansuojamo žurnalo „Baltijskij mir“ bendraautorius. Galime tik nuspėti, kokias istorijos žinias šis mokytojas diegia jaunimui.

Marija Lariščeva – „Eurazijos medijos laboratorija“, dar vadinamos jaunųjų žurnalistų mokyklos prie „Litovskij Kurjer“ atstovė. Ji didžiuojasi galimybe semtis įgūdžių iš Rusijos profesionalų.

„Vien gegužę klubo atstovai dalyvavo tarptautiniuose renginiuose Jekaterinburge, Kurske, Kaune ir Maskvoje. Gavome Rosotrudničestvo vadovo Konstantino Kosačiovo kvietimą dalyvauti Kryme vyksiančiame didžiausiame 2014 m. medijų forume“, – pasakoja „Eurazijos medijos laboratorijos“ atstovė M. Lariščeva.

Lietuvos jaunieji žurnalistai kviečiami į tokius, kaip gegužę Sevastopolyje vykęs Eurazijos festivalis „Laimėjome kartu“. „Eurazijos medijos laboratorija“ vilioja Lietuvos moksleivius pažadais, kad jie įgis profesionalaus žurnalisto kvalifikaciją, tačiau kokią?

Jų mokytojas Anatolijus Ivanovas žinių sėmėsi Lvovo karinėje-politinėje mokykloje, dirbo Rusijos gynybos ministerijos leidinyje „Krasnaja zvezda“, Ramiojo vandenyno laivyne, 1994-siais išėjęs į atsargą atsidūrė Lietuvoje, čia tapo „Litovkskij kurjer“ vadovu.

Sutelkęs aplink save jaunimą, dabar A. Ivanovas kuria informacijos portalą, kils į kovą informaciniame kare, tačiau kieno pusėje?

„Tai bus galinga struktūra, atstovaujanti Rusų pasaulio interesams Lietuvoje, centras bus Vilniuje, o filialai Kaune, Klaipėdoje ir Visagine. Sakiau, kad prasidėjo, jau vyksta informacinis karas“, – teigia „Litovskij kurjer“ vyriausiasis redaktorius A. Ivanovas.

Šį kartą išvardijome tik nedidelę dalį programų, kurias vykdo „Rossotrudničestvo“, „Ruskij mir“ drauge su Rusijos ambasada Lietuvoje. Tad kas dar turi įvykti, kad Seimas pagaliau stotų savo valstybės, o ne kažkieno interesų gynimo pusėje?