Anot „Alvoros“, „AmberGrid“ nuo VERT nuslėpė šią informaciją dėl dujotiekio detalių kokybės ir kilmės reikalavimų.

„Susipažinome su viešai paskelbta VERT sprendimo dalimi, kodėl dujotiekio detalės yra keistinos. Akivaizdžiai matome, kad sprendimas priimtas „Amber Grid“ nuo VERT nuslėpus dalį informacijos apie dujotiekiui ir jo detalėms keliamus reikalavimus. Esame įsitikinę, kad „Amber Grid“ pateikė informaciją VERT šališkai, klaidinančiai ir siekdamas išvengti savo pačių atsakomybės, o „Amber Grid“ teiginiai tiesiogiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir objektyviai tikrovei“, – pranešime pirmadienį teigia „Alvoros“ generalinis direktorius Vaidas Kazlauskas.

„AmberGrid“ anksčiau teigė, kad už reikalavimų neatitinkančių galimai rusiškų detalių strateginiame Lietuvos dujotiekyje pakeitimą yra atsakinga rangovė „Alvora“, turinti detales pakeisti savo lėšomis.

Balandžio 25 dieną „Alvora“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, kuriuo kaltina energetikos ministrą Dainių Kreivį, dujų sistemos operatorės „Amber Grid“, taip pat VERT ir „EPSO-G“ atstovus.

Dėl energetikos institucijų paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, „Alvoros“ teigimu, įmonė patiria reputacinę žalą. Dėl to dujotiekio rangovė teigia viešinanti Saugumo plano dokumentą, kuriame, anot „Alvoros“, nebuvo numatytas reikalavimas įmonei detalėms nenaudoti rusiškos kilmės metalo.

„Nuo „Alvoros“ nepriklausančios aplinkybės lėmė, kad žaliavų detalėms gaminti kilmė yra rusiška, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog detalės yra kokybiškos, ir dėl to pačių detalių keisti dujotiekyje jokios prasmės ir būtinybės nėra, priešingai – visiškai kokybiškų ir visus standartus atitinkančių detalių keitimas gali lemti dujotiekio savybių pablogėjimą“, – tvirtina įmonė.

„Alvoros“ teigimu, rinkos reguliuotojo vertinimas, kad įtarimų sukėlusios dujotiekio detalės buvo pagamintos iš standarto neatitinkančio plieno, neatitinka realybės, mat „detalės yra pagamintos iš aukštesnės kokybės plieno nei buvo reikalaujama dujotiekio statybų sutartyje“.

Taip pat rangovė teigia statybų metu pateikusi detalių sertifikatus, o vėliau, „AmberGrid“ prašymu, ir detalių žaliavų sertifikatus.

„Suprantame, kad užsakovui detalių žaliavų kilmė nepatinka, kad ji ne tos šalies, kurios užsakovas tikėjosi, tačiau yra melas teigti, kad detalių kilmė nenustatyta ir nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti tiesioginį ryšį tarp dujotiekyje sumontuotų detalių ir pateiktų sertifikatų“,– priduria „Alvoros“ vadovas.

Balandžio 23 dieną GIPL jungties rangovei „Alvorai“ Vilniaus apygardos teismas jau panaikino nutartį dėl jai skirto 4,8 mln. eurų lėšų ir turto arešto.

Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną. Jo įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų. Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.

„Alvora“ ketvirtadienį pranešė Generalinės prokuratūros paprašiusi pradėti ikiteisminį tyrimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vadovaujant prokurorams jau nuo 2022 metų liepos atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Alvoros“ dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL, įmonėje kovo pabaigoje teisėsauga atliko kratas. 

„Energetikos ministras, „Amber Grid“, „Epso-G“ bei VERT atsakingi asmenys viešojoje erdvėje sąmoningai skleidė informaciją, jog „Alvora“ yra nepatikima, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad GIPL dujotiekio metu neva buvo naudojamas draudžiamas rusiškas plienas, o „Alvora“ neva sąmoningai įgijo ir sumontavo rusiškos kilmės jungiamąsias detales GIPL dujotiekyje“, – teigiama bendrovės pranešime.

Pasak „Alvoros“ generalinio direktoriaus Vaido Kazlausko, melagingą informaciją viešai skleidžia GIPL projekto peripetijas gerai išmanančių institucijų atstovai, o pačios institucijos, jo teigimu, siekia kryptingai formuoti nuomonę, kad „Alvora“ pažeidė sutartį. 

Bendrovė „linčo teismu“ taip pat pavadino ministro Dainiaus Kreivio antradienį BNS išsakytus teiginius apie „Alvoros“ dokumentų klastojimą.

Energetikos ministras, „Amber Grid“, „Epso-G“ bei VERT atsakingi asmenys viešojoje erdvėje sąmoningai skleidė informaciją, jog „Alvora“ yra nepatikima, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (...)

 

Atsakomybę dėl dujotiekyje sumontuotų rusiškų detalių „Alvorai“ verčia ir „Epso-G“ grupės bendrovė „Amber Grid“.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. VERT taip pat konstatavo, jog „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo GIPL statybas, o VERT vadovas teigė, jog atliekant tyrimą „Alvoros“ veiksmai ir atsakomybė nebuvo vertinama.

„Alvora“: detalių gamyboje naudotos rusiškos žaliavos

„Alvora“ teigia, jog pagal šių metų kovą iš Lenkijos detalių gamintojos „Tasta Armatura“ gautus sertifikatus jos detalėse buvo naudotos Rusijos oligarchų valdomos „ChelPipe“ grupės gamyklos „Eterno“ žaliavos – taip ant detalių esą atsirado ir rusiškos žymės.

„Iki pat tuomet, kai „Tasta“ „Alvorai“ pateikė jungiamosios detalėms gaminti naudotų žaliavų sertifikatus, „Alvora“ nežinojo, nenumanė ir net negalėjo numanyti, (...) kad jos galimai buvo pagamintos naudojant rusiškos kilmės žaliavas“, – pranešime teigė „Alvora“.

Bendrovė tikina, jog GIPL statybų metu „Amber Grid“ tik rekomendavo nenaudoti rusiškos kilmės medžiagų, bet projekto saugumo plane tokio draudimo nebuvo.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone žiniasklaida pranešė dar 2020 metais. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Vėliau tyrimų žurnalistai rašė apie įtarimus dėl GIPL galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas patvirtino, kad ant detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

„Taryba priėmė sprendimą įpareigoti „Amber Grid“ pakeisti (...) GIPL jungiamąsias detales“, – žurnalistams penktadienį sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Jo teigimu, turės būti keičiamos 123 dujotiekyje sumontuotos jungiamosios detalės, kurios, kaip nustatė tarybos komisija, neturi kilmę ir kokybę patvirtinančių dokumentų.

Pasak VERT pirmininko, keistinos detalės buvo pagamintos iš plieno, kuris dujotiekio statybų metu negalėjo būti naudojamas Europos Sąjungoje (ES) ir neatitiko kilmės sertifikatų.

„Nuvalius tas detales buvo matyti rusiški rašmenys, kirilicos rašmenys, netgi ir su tam tikrų gamyklų, kurios yra Rusijoje, (...) logotipais“, – teigė R. Pocius.

„Iš tos informacijos, kurią tikrinimo komisija pamatė ant nuvalytų detalių, galima formuoti tokią nuomonę, kad tos detalės gali būti pagamintos Rusijoje. Patvirtinti 100 proc. to negalime, kadangi detalės kilmės šalį patvirtina sertifikatai. Tačiau iš tos informacijos, kuri buvo, galima susiformuoti poziciją, kad jos yra rusiškos kilmės“, – pridūrė VERT pirmininkas.

Vartotojai dėl to jokių papildomų kaštų negali patirti – tokį sprendimą taryba irgi priėmė.

Pasak R. Pociaus, detalių keitimo kaštai negalės būti įskaičiuojami į reguliuojamų paslaugų kainas.

„Vartotojai dėl to jokių papildomų kaštų negali patirti – tokį sprendimą taryba irgi priėmė“, – kalbėjo R. Pocius.

Jo teigimu, „Amber Grid“ taip pat įpareigota per tris mėnesius pateikti ekspertų nuomonę apie saugų GIPL  naudojimą, kol bus pakeistos nurodytos detalės.

„GIPL jau du metus yra saugiai, patikimai eksploatuojamas, nėra užfiksuota kažkokių įvykių, kurie leistų abejoti dėl dujotiekio saugaus ir patikimo eksploatavimo“, – teigė R. Pocius, atsakydamas į klausimą, ar GIPL yra saugus naudoti.

Jo teigimu, „Amber Grid“ taip pat yra informavusi VERT apie atliktą dujotiekio patikrą, kurios metu „kažkokių kritinių elementų bent jau šiam momentui“ nenustatyta.

Pasak R. Pociaus, iš viso GIPL dujotiekyje sumontuotos 1022 jungiamosios detalės. Likusios 899 detalės, anot jo, taip pat turės būti patikrintos pagal su VERT suderintą metodiką, dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams bei tarybos specialistams.

Anot R. Pociaus, VERT patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko GIPL techninę priežiūrą jo montavimo metu, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino dujotiekio statybos metu naudojamų „statybos produktų, įrenginių kokybės ir kontrolės“.  

VERT taip pat prašys  Statybos sektoriaus vystymo agentūros įvertinti poreikį peratestuoti GIPL statyboje dalyvavusius darbuotojus.

Tyrimą, kurio išvados bus tvirtinamos uždarame posėdyje, anksčiau planuota baigti iki kovo, tačiau vasario pabaigoje jis buvo pratęstas iki balandžio 19 dienos.

Energetikos rinkos reguliuotojas tyrimo ėmėsi pernai vasarą po to, kai praėjusių metų birželį su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“ paskelbė, jog GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Dėl to į prokuratūrą kreipėsi ir projekto užsakovė – dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.

Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.

Portalas „15min“ taip pat rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

Sausį „Amber Grid“ pateikė pretenziją pagrindinei dujotiekio Lietuvoje rangovei „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Bendrovė kovo pabaigoje buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą trejiems metams, todėl negalės dalyvauti kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose. Tą patį mėnesį „Alvoroje“, taip pat Latvijos bei Lenkijos įmonėse teisėsauga atliko kratas.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius kovą Seimo Audito komitete patvirtino, kad GIPL sumontuotų detalių defektus įrodo po jų danga rastos kito nei sertifikatus išrašiusio gamintojo žymos, tačiau „Amber Grid“ vadovas neįvardijo, ar jos yra rusiškos.

Jo teigimu, abejonių sukėlusių detalių sertifikatus išrašė gamyklos Lenkijoje bei Rumunijoje, tačiau, pasak N. Bikniaus, šie dokumentai nėra tinkami.

Galimai rusiškos kilmės alkūnių dujotiekyje yra apie pusantro šimto, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

„GIPL projekto rangovui nepašalinus dalies dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumų ir ginant savo bei vartotojų interesus „Amber Grid“ šiandien pateikė reikalavimą bankui („Luminor“ – BNS) išmokėti GIPL garantijos lėšas. Tai pirmas žingsnis, siekiant užsitikrinti tų dujotiekio detalių, kurios neturi reikiamų sertifikatų, pakeitimą rangovo sąskaita. Pateiktas reikalavimas 5,8 mln. eurų sumai“, – teigiama pranešime.

Dėl „Alvoros“ įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą „Amber Grid“ penktadienį kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

„Amber Grid“ rengia detalių pakeitimo planą bei ruošiasi tarptautiniam konkursui, kurio metu bus atrinktas naujas rangovas konkrečių dalių keitimui.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius apie planus kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą pranešė dar trečiadienį, kai Seimo Audito komitetas aiškinosi situaciją dėl GIPL.

Magistralinis dujotiekis, kuriame sumontuotos tokios nesertifikuotos detalės, negali būti eksploatuojamas.

 

Žiniasklaidai paskelbus ir įmonei nustačius dalies dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumus, „Amber Grid“ 2023 metų birželį kreipėsi į prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Šių metų sausį „Amber Grid“, reikalaudama ištaisyti trūkumus, pateikė pretenziją rangovei dėl abejonių sukėlusių rusiškų detalių.

Bendrovė taip pat pareikalavo, kad „Alvora“ pašalintų defektus, kitu atveju ji neteks keturių „Luminor“ suteiktų garantijų, kurių bendra vertė – apie 8 mln. eurų.

Pasak portalo „15min“, „Amber Grid“ sausio 16 dieną pateikė 21 punkto pretenziją „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Pasak „Amber Grid“ pretenzijos, ant neva Lenkijos „Tasta“ ir Rumunijos „Sara“ įmonėse pagamintų detalių nugramdžius dažus rasti Rusijos „Eterno“ gamyklos žymenys, todėl „Amber Grid“ sprendžia, kad „Alvora“ sumontavo „Eterno“ jungiamąsias detales, o tai nebuvo suderinta su užsakove.

Be to, anot pretenzijos, „Alvora“ nėra pateikusi šio Rusijos gamintojo sertifikatų, patvirtinančių, kad detalės atitinka techninį projektą ir kitus privalomus reikalavimus. Todėl kyla abejonių dėl gamybos technologijų, kontrolės procedūrų ir gaminių tinkamumo naudoti pagal paskirtį.

„Magistralinis dujotiekis, kuriame sumontuotos tokios nesertifikuotos detalės, negali būti eksploatuojamas“, – rašoma „Amber Grid“ pretenzijoje, kurią cituoja „15min“.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

„Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL yra didelės svarbos Lietuvos ir viso regiono energetinis projektas, kilę įtarimai dėl jo patikimumo ir reputacijos privalo būti vienaip ar kitaip išsklaidyti. Tikimės, kad prokuratūros vykdomas tyrimas atsakys į visus keliamus klausimus, o tiekimo saugumas dujotiekiu bus užtikrintas“, – komentare „15min“ pirmadienį teigė Prezidentūra.

Atsižvelgusi į tai, kad anksčiau teikta informacija apie galimus dujotiekio trūkumus buvo neigiama, Prezidentūra teigė pateikusi klausimų Energetikos ministerijai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas „15min“ teigė, jog komitetas šią arba kitą savaitę planuoja aiškintis situaciją dėl dujotiekyje galimai sumontuotų rusiškų detalių, pakviečiant už jį atsakingas institucijas, įmones bei asmenis. 

„Jei įtarimai pasitvirtintų, žmonės turės trauktis“, – teigė L. Kaščiūnas.

Vilniaus apygardos prokuratūra pernai liepą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL, o projekto užsakovės – valstybės valdomos įmonės „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ dėlioja krizės valdymo planus, pirmadienį rašė „15min“. 

Pasak jo, šiuo metu narpliojama pagrindinė įtarimų versija – „Alvora“ susirado kelias Europos įmones, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti Rusijos koncerno „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.

Prokuratūra Lietuvoje beveik prieš metus pradėjo ikiteisminį tyrimą, o projekto užsakovės – valstybės valdomos įmonės „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ dėlioja krizės valdymo planus, rašo „15min“. 

Pasak portalo, pagrindinė GIPL rangovė „Alvora“ prieš kelerius metus buvo sudariusi sandorį dėl jungiamųjų vamzdyno detalių pirkimo su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio šios šalies karinę infrastruktūrą, įmone. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė, kad detalės turi būti perkamos iš Europos gamintojų.

Buvusi „Alvoros“ partnerė projekte „Šiaulių dujotiekio statyba“ (ŠDS) 2021 metais informavo „Amber Grid“ apie galimas klastotes jungiamųjų detalių dokumentuose – esą „Alvora“ galėjusi sumontuoti „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ po suklastotais Lenkijos ir Rumunijos gamintojų sertifikatais.

Praėjusių metų liepą Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL, o „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ pradėjo dar vieną vidinį tyrimą. „Amber Grid“ paskelbė šio tyrimo medžiagą perdavusi prokuratūrai.

Pasak „15min“, šiuo metu narpliojama pagrindinė įtarimų versija – „Alvora“ susirado kelias Europos įmones, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti to paties rusų „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.

Įtarimų keliančių detalių – net 158, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų. Šias dalis 2020 metais pirko ir sumontavo „Alvora“, o pagamino Lenkijos įmonė „Tasta Armatura“ bei Rumunijos „Sara SRL“. „Tasta Armatura“ gaminius dujotiekiui pardavė Latvijos įmonė „Conti Chemicals“. Būtent pastarosios pateikti lenkiškųjų „Tasta“ dalių ir rumunų įmonės „Sara“ gaminių sertifikatai kelia daugiausia įtarimų.

ŠDS tvirtina surinkusi įrodymų, kad nei „Tasta Armatura“, nei „Sara“ negalėjo pagaminti kai kurių GIPL'e sumontuotų jungiamųjų dalių, nes nėra akredituotos tokių detalių gamybai.

Tikrasis jungiamųjų detalių gamintojas yra Rusijos Čeliabinsko metalurgijos koncerno gamykla „Eterno“, tvirtina „Šiaulių dujotiekio statyba“. Ji pateikė ir „Eterno“, priklausančios „ChelPipe“ grupei, sertifikatus bei gaminių brėžinius – jų duomenys stebuklingai atitinka „europietiškų“ kokybės sertifikatų rodiklius.

Po šiauliečių pateiktos informacijos apie neatitikimus „Tasta Armatura“ įmonės sertifikatuose Lenkijos techninės priežiūros tarnyba (UDT) taip pat ėmėsi tyrimo ir sustabdė net kelias šios įmonės akreditacijas.

„Šiaulių dujotiekio statyba“ mano, kad neaiškios kilmės ir kokybės detalės turėtų būti pakeistos.

„Amber Grid“ tik praėjusį penktadienį, pateikusi atsakymus „15 min“, pranešė apie prokuratūros atliekamą ikiteisminį tyrimą ir apie tai, kad tą dieną pati kreipėsi į prokuratūrą „atlikdama vidinį tyrimą ir vertindama turimą informaciją“.

Generalinė prokuratūra BNS pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pernai liepą pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras.

„Nuo pat tyrimo pradžios bendrovė „Amber Grid“ prokuratūros pareikalavimu ir jų pačių iniciatyva teikia dokumentus ir informaciją, kuri yra aktuali tyrimui. Siekiant nepakenkti atliekamam tyrimui, bendrovė yra įpareigota neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų“, – rašoma komentare.

BK 300 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą juo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, – už tai numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už sukčiavimą, o galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Apie tai, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai, žiniasklaida skelbė dar 2020 metų birželį. Tuomet LRT skelbė, jog tų metų balandį generalinė projekto rangovė „Alvora“ pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Global Pipe Trade“ (dabar „ChelPipe International“), kuri priklauso Rusijos koncernui „ChelPipe Group“, o pagal ją iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos turėjo būti perkamos alkūnės ir trišakiai.

Pernai birželį LRT skelbė, jog dujotiekio statybų metu „Alvora“ savo partnerės projekte „Šiaulių dujotiekio statybos“ darbuotojams buvo davusi nurodymus panaikinti detalių gamintojų žymas.

Tuo metu „Amber Grid“ tikino pernai vasarį-kovą atlikto tyrimo metu nustačiusi, jog statant dujotiekį panaudotos detalės yra tinkamos, taip pat atitinka projektą bei teisės aktus, o Europos Sąjungos šalių įmonės patvirtino, kad yra dujotiekyje naudotų detalių gamintojos, o jų sertifikatai yra autentiški – tą patvirtino ir detalių cheminės sudėties tyrimai. 

Operatorės teigimu, dujotiekio patikimumą ir saugumą projekto pabaigoje taip pat patvirtino nepriklausomi ekspertai, o dujotiekio suvirinimo siūlės buvo patikrintos rentgenu bei ultragarsu.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti pernai gegužės 1 dieną.