Didžiausią grėsmę medžiams kelia miškų kirtimas dėl medienos ir plečiant žemės ūkio plotus, sakoma trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje „State of the World's Trees“ („Pasaulio medžių padėtis“).
Joje pažymima, kad klimato kaita taip pat „daro aiškiai išmatuojamą poveikį“ ir kad dėl jos gali žlugti kai kurios miškų ekosistemos.
Ataskaitos autoriai įvertino riziką 58 497 medžių rūšims visame pasaulyje ir nustatė, kad 30 proc. jų (17 500) gresia išnykti. Dar 7 proc. medžių rūšių „galimai gresia išnykimas“.
Dėl 21 proc. medžių rūšių nepakanka duomenų, kad būtų galima įvertinti grėsmę, ir tik 40 proc. yra priskirta rūšims, kurioms išnykimas negresia.
Tokie gerai pažįstami medžiai kaip magnolijos, yra tarp prasčiausioje padėtyje atsidūrusių rūšių. Rizikos grupei taip pat priskiriami ąžuolai, klevai ir juodmedžiai.
Nustatyta, kad 142 medžių rūšys išnyko, o daugiau kaip 440 rūšių medžių natūraliose buveinėse išlikę po mažiau nei 50 individų.
„Daug medžių rūšių yra prie išnykimo slenksčio, kai kurių likę po vienintelį gyvą individą“, – ataskaitos pratarmėje nurodė fondo „Fondation Franklinia“ generalinis direktorius Jeanas-Christophe'as Vie (Žanas Kristofas Vijė).
Pasak jo, šokiruoja faktas, kad miškai tebėra sparčiai kertami, nors medžiai atlieka itin svarbų ekologinį vaidmenį – suteikia buveines didžiulei daliai pasaulio gyvūnų ir augalų, lėtina klimato kaitą absorbuodami anglies dvideginį ir teikia vaistingųjų medžiagų.
Daugiausiai medžių rūšių (8 847) yra Brazilijoje, apimančioje didelę Amazonijos drėgnųjų atogrąžų miškų dalį. Tačiau šiems miškams kyla vis didesnis pavojus dėl kirtimo ir žemės ūkio plotų plėtros. Brazilijoje taip pat yra daugiausiai medžių rūšių, kurioms gresia išnykti (1 788).
Tačiau didžiausias medžių rūšių, kurioms gresia išnykimas, procentas yra atogrąžų Afrikoje, ypač tokiose salose kaip Madagaskaras ir Mauricijus, kur išnykimo pavojus gresia atitinkamai 59 ir 57 proc. medžių rūšių.
Ekosistemų žlugimas
Ataskaitoje taip pat reiškiamas susirūpinimas, kad tokio naikinimo poveikis gali nusiristi per ekosistemas.
Tarp įsidėmėtinų pavyzdžių yra milijonų ha eglynų Aliaskoje ir maždaug 10 milijonų ha suktaspyglės pušies medynų Britų Kolumbijoje praradimas.
Miškų ekosistemos gali žlugti, kai patiria daug streso veiksnių, tokių kaip gaisrai, kirtimas ir buveinių suirimas. Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje ir „nulemti staigius ekologinius pokyčius“, sakoma ataskaitoje.
„Tačiau klimato kaita gali tapti pagrindine daugumos, jei ne visų, miškų ekosistemų tipų žlugimo priežastimi“, – ataskaitoje rašo Bornmuto universiteto aplinkosaugos vadovas Adrianas Newtonas (Eidrienas Niutonas).
Klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikis – laikomas tiesiogine grėsme daugiau kaip tūkstančiui rūšių – apima buveinių pokyčius, dažnėjančius potvynius, audras, gaisrus, kenkėjų antplūdžius ir ligas.
„Milžiniška galimybė“
Penkerių metų įvertinimą koordinavo augalų apsaugos organizacija „Botanic Gardens Conservation International“ (BGCI) ir specialistai iš Tarptautinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN), šią savaitę Prancūzijoje rengiančios svarbią konferenciją bioįvairovės klausimais.
J.-Ch. Vie sakė, kad didelis dėmesys miškų atkūrimui, siekiant mažinti klimato kaitos poveikį, yra „milžiniška galimybė pakeisti šį baisų vaizdą“.
Tačiau jis pridūrė, jog labai svarbu užtikrinti, kad tinkamose vietose būtų sodinami tinkami medžiai.
„Milijonus metų evoliucionavusios, prie klimato pasikeitimų prisitaikiusios medžių rūšys nebegali ištverti žmonių [keliamų] grėsmių puolimo“, – sakė J.-Ch. Vie.
„Esame labai trumparegiški, kad leidžiame prarasti medžių rūšis, nuo kurių ekologiškai ir ekonomiškai priklauso pasaulio visuomenė. Jei galėtume išmokti gerbti medžius, neabejotinai būtų daug naudos dėl daugelio aplinkos iššūkių“, – pabrėžė jis.
