Dr. Andrius Pranculis, Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas, teigia, kad tai – viena sudėtingiausių intervencinių procedūrų, kurias atlieka gydytojai radiologai.

„Įprastai šios procedūros atliekamos, kai pacientui transplantuotos visos kepenys. Šį kartą procedūros sudėtingumą lėmė tai, kad pacientui transplantuota tik dalis kepenų, kuri buvo neįprasta ir pasižymėjo nestandartine anatomija“, – pastebėjo dr. A. Pranculis.

Pirmieji simptomai, išdavę, kad Vyčiui užsikišo vena, jungianti kepenis ir žarnyną, buvo pageltusios akys.

Dr. Andrius Pranculis. Kauno klinikų archyvo nuotr.

„Kitą dieną jis pasidarė visas geltonas. Vos prieš savaitę Vyčiui buvo baigtas paskutinis chemoterapijos kursas, tad mes vis dar gulėjome Kauno klinikų Vaikų ligų skyriuje. Gydytojai skubiai atliko pilvo echoskopiją tada ir sužinojome, kad dėl užsikišusios venos nedelsiant turi būti atlikta naujoji procedūra“, – prisiminė Rimvydas.

Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, įtarta vartų venos ir pasaito venos trombozė, o tai dar labiau pasunkina patekimą į vartų veną procedūros metu. Pasak prof. Rūtos Kučinskienės, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojos vaikų gastroenterologės, ši komplikacija – kepenų venų susiaurėjimas ir užsikimšimas krešuliu, gali atsirasti po transplantacijos praėjus net keletui metų.

„Ji gali nutikti net ir tam pacientui, kuris turi vieną patologiją. Vytis – unikalus mūsų pacientas, nes jis sirgo ne tik liga, dėl kurios reikia transplantuoti kepenis, bet ir onkologine liga. Gydant pastarąją ir išryškėjo kraujagyslių susiaurėjimas ir krešulys“, – pažymėjo prof. R. Kučinskienė.

Prof. R. Kučinskienė. Kauno klinikų archyvo nuotr.

Be sudėtingos kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimo procedūros, vienintelis būdas, kuris būtų padėjęs mažajam pacientui, yra nebent tik kepenų retransplantacija. „Galimybė rasti donorą panašaus amžiaus vaiko kepenų retransplantacijai yra labai maža. Be to, padėtį sunkino tai, kad Lietuvoje vaikams kepenys netransplantuojamos, o pervežti Vytį į Lenkiją dėl jo sunkios būklės buvo neįmanoma“, – sakė dr. Rimantas Uktveris, Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas.

„Procedūros eiga – perkutaniškai išpunktuojama transplantuotų kepenų vartų vena, per ją surandama paciento pasaito vena ir jos abi sujungiamos specialiu stentu. Operacijoje dalyvauja du intervenciniai radiologai su operacinės slaugytojomis ir gydytojų anesteziologų reanimatologų komanda“, – apie procedūros sudėtingumą aiškino dr. A. Pranculis.

Kauno klinikose pacientui taikytas aukščiausio lygio gydymas. Po atliktos procedūros taikytas standartinis gydymas, kuris taikomas po kepenų transplantacijos ir kraujagyslių stentavimo. „Vytis sugrįžo į įprastą gyvenimą. Džiaugiamės, kad Kauno klinikose galėjome jam pasiūlyti aukščiausio lygio gydymą“, – pabrėžė dr. R. Uktveris.

Dr. R. Uktveris. Kauno klinikų archyvo nuotr.

Viso Kauno klinikose Vyčiui teikiamo sudėtingo gydymo metu jo tėvai pasitikėjo medikais. „Žinojome, kad jie daro geriausia, ką gali. Esame visiems gydytojams, slaugytojams ir kitiems darbuotojams dėkingi už išsaugotą sūnaus gyvybę“, – sakė Vyčio tėtis.

Kauno klinikų Radiologijos klinika – didžiausias radiologijos paslaugas Lietuvos gyventojams teikiantis bei didžiausias diagnostinis padalinys, kur įvairaus amžiaus pacientams atliekami visi šiuolaikiniai diagnostiniai radiologiniai tyrimai ir gydomosios intervencijos.

Plinta su maistu ir vandeniu

Maždaug 20–50 proc. visų keliaujančiųjų nustatoma keliautojų diarėja.

Dažniausia užklumpančio viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia virusai, bakterijos arba pirmuonys, kartu su maistu ir vandeniu patekę į organizmą.

„Nuvykus į tolimesnę šalį organizmui tenka nemažai iššūkių pasikeitus aplinkai – klimatui, maistui, vandeniui – kartu paveikiama ir žarnyno mikroflora. Šiltuoju metų laiku keliautojų diarėją dažniausiai sukelia bakterijos. Ypač lengva infekciją pasigauti suvalgius neplautą vaisių ar daržovę“, – aiškino Kauno klinikų gydytoja vaikų gastroenterologė dr. Rūta Kučinskienė.

Šiltuoju metų laiku keliautojų diarėją dažniausiai sukelia bakterijos. Ypač lengva infekciją pasigauti suvalgius neplautą vaisių ar daržovę.

Ji pastebėjo, kad populiarėjant kelionėms į egzotiškas šalis – Indiją, Tailandą, Afrikos valstybes – didėja į organizmą su užterštu vandeniu patenkančių pirmuonių sukeliamos diarėjos rizika. Tokie viduriavimai būna sunkūs, dažniausiai gydomi ligoninėje. „Taip pat išvykus į kitą šalį sudėtinga išvengti ir rota ar noro virusų sukeliamų infekcijų, nors šiaip jos būdingesnės šaltajam laikotarpiui“, – pridūrė gydytoja.

Atidžiau stebėti vaikus

Pradėjus viduriuoti pirmiausia reikia gerti pakankamai skysčių. Naudingos ir vadinamos „sutraukiančios“ – džiovintų mėlynių, ąžuolo žievės – arbatos su cukrumi. Taip pat verta vaistinėje įsigyti elekrolitų tirpalo.

Dėl viduriuojant netenkamų skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio) galimos ir grėsmingos komplikacijos – ne tik sąmonės netekimas, bet ir širdies sutrikimai. Dėl to ypač atidžiai reikėtų stebėti vaikų būklę.

„Jos pavojingesnės kūdikiams ir mažiems – iki 2–3 metų amžiaus vaikams. Kuo jis mažesnis, tuo greičiau netenka skysčių, sunkiau sugirdyti reikiamą jų kiekį. Tuomet gali prireikti juos leisti į veną jau ligoninėje“, – kalbėjo vaikų gastroenterologė.

Pas gydytojus reikėtų suskubti, jei mažas vaikas pasidarė mieguistas, jį sunku pažadinti, atsisako gerti, suretėjo šlapinimasis, kūdikiui didžiojo momenėlio vietoje galima apčiuopti duobutę.

Į pagalbą – probiotikai

R.Kučinskienės pastebėjimu, kaip itin veiksmingą priemonę ūminiam gastroenteritui gydyti Europos vaikų gastroenterologų draugijos gydytojai rekomenduoja probiotikus.

„Probiotikų vartojimo indikacijos – bet kokios kilmės viduriavimas. Yra daug įrodymų, pagrįstų klinikinių tyrimų duomenimis, kad probiotikai skatina žarnų gleivinės gijimą veikdami per žarnyno imuninę sistemą ir didindami imunoglobulino А išsiskyrimą. Probiotikų vartojimas nuo virusinio viduriavimo pradžios sutrumpina viduriavimo trukmę ir pagreitina sveikimą“, – kalbėjo gydytoja.

Ji pastebėjo, kad probiotikus naudinga dar prieš ruošiantis į tolimesnę kelionę vartoti profilaktiškai – jie padės „paruošti“ mikroflorą, padidins gleivinės atsparumą patogenams. Probiotikus vartoti galima tiek vaikams, tiek suaugusiesiems: profilaktiškai juos siūloma gerti vieną kartą per dieną, esant viduriavimui – du kartus ir vartoti tol, kol negalavimas praeis.

„Saccharomyces boulardii, kaip ir Lactobacillus GG ir Lactobacillus reuteri, yra daugiausiai įrodymų apie teigiamą poveikį gydant viduriavimą turinčios probiotikų rūšys. Tačiau, mano manymu, bet kurie vartojami probiotikai duos naudos. Be to, tam tikros rūšies probiotikus net galima vartoti kartu su antibiotikais, kurių gydant viduriavimą irgi kartais prireikia“, – aiškino R.Kučinskienė.

Vanduo – tik iš buteliuko

Vaikų gastroenterologė priminė, kad tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės viduriavimo galima išvengti kruopščiai plaunant rankas (būtinai su muilu ir po tekančiu vandeniu) ir atidžiai atsirenkant, ką dėti į burną.

„Nuvykus į svetimą šalį mažesniems vaikams pirmomis dienomis patariama vartoti daržoves tik termiškai apdorotas, prie žalių pereiti tik po kelių dienų“, – sakė gydytoja.

Svečiuojantis egzotiškoje šalyje vandenį rekomenduojama gerti tik iš butelio. Su tokiu vandeniu vaikams net patariama valytis dantis.

Tarp kita ko

Jei keliautojų viduriavimo kaltininkas – virusas, žinoma, kad atžala kontaktavo su vaiku, kuris sirgo, galbūt užsikrėtė žaidžiant smėlio dėžėje, tuomet yra atskiras efektyvus vaistas (Racekadotrilis), padedantis sumažinti sekreciją į plonąsias žarnas virusinio viduriavimo metu. Taip pat puikus pagalbininkas užklupus viduriavimui – „Smecta“.

Verta žinoti

Jei norite sustiprinti imuninę sistemą ir išvengti apsinuodijimų, prieš išvykstant skirkite laiko reguliarioms treniruotėms, valgykite daug vaisių ir daržovių, gerai išsimiegokite. Taip pat keletą savaičių galite vartoti maisto produktus ar papildus, savo sudėtyje turinčius probiotikų. Tai pagreitins virškinimą ir padės kovoti su blogosiomis bakterijomis, sukeliančiomis apsinuodijimą.