Daug pirmųjų kartų

Kunkuliuojančios idėjos, virtinė kūrybinių sumanymų, tęstinumas, bendrumas, įvairovė, palaikymas, namų pojūtis. Koncertai, kino seansai, menininkų rezidencijos, knygų pristatymai, parodos, kūrybinės dirbtuvės, slemo poezijos skaitymai ir daug kitokių formų. Visa tai ir dar daugiau ir yra KMN.

"Skleisti žinią, kad kultūra ir menas yra vertingi ir reikalingi", – taip šio Kauno miesto profesionaliųjų menų centro misiją yra apibūdinusi jo pastaruosius metus KMN vadovavusi Rūta Stepanovaitė.

Ji nė kiek neabejodama KMN įvardija viena pagrindinių Kauno organizacijų. KMN, viena ilgiausiai veikiančių tokių įstaigų Lietuvoje, yra unikalūs ir kaip kultūros įvykių liudininkai, ir kaip telkiantys ne tik kūrėjų bendruomenę, bet ir platesnes gyventojų grupes. Juolab kad dėl KMN vykdomos veiklos Kaunas vis dažniau įtraukiamas į tarptautinius kultūrinius maršrutus.

Anot R.Stepanovaitės, būtų sunku įvertinti, koks Kaunas, Kauno ir Lietuvos kultūrinis gyvenimas būtų be pusšimčio KMN metų. "Kaunui tai būtų buvęs nemenkas praradimas. Tai buvo ir tebėra vieta, kuri pristato drąsias idėjas, drąsias kūrybos formas. Tai kitoniškumo palaikymas ir saugios erdvės sukūrimas įvairių kūrybinių sumanymų pristatymui. Ir iš atsiminimų girdime, kad šiuose menininkų namuose įvyko daug įvairių Kauno ir net Lietuvos kultūrinio gyvenimo pirmų kartų", – kalbėjo R.Stepanovaitė.

Akivaizdu, kad aplinkybės, kuriomis buvo kuriami KMN ir kokios yra dabar, – visiškai skirtingos. "Tačiau principas telkti bendruomenę, teikti jai pagalbą nė kiek nepakito. Jis buvo ir išliko", – apibendrindama palygino R.Stepanovaitė.

Pasinaudojo, kas sukaupta

KMN istorija – įspūdinga ir turtinga, bet didžiausias spurtas įtraukiant visuomenę įvyko per pastaruosius kelerius metus, palaipsniui įgyvendinus naują strateginę programą. Tai pasiekti padėjo ir KMN, kaip organizacijos, patirtis.

Bičiulystė: viena KMN puoselėjamų tradicijų – neformalus bendravimas. / KMN nuotr.

"Galvodami apie naują KMN etapą, pasinaudojome ir tuo, kas sukaupta. Kartu mąsčiau, kaip nuosekliai būtų galima padaryti, kad visuomenė vėl atrastų KMN. Tam ir buvo skirtos programos, kviečiančios menininkus, kultūros atstovus veikti skirtingu lygmeniu. Pavyzdžiui, rezidencijų programos padeda pristatyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių menininkus. Taip Kaunas tiesiogiai atsiduria tarptautiniame lauke", – pasakojo R.Stepanovaitė.

Kauniečiai, miesto svečiai įvertino ir informacijos sklaidą, ir KMN platformų prieinamumą, patrauklumą. "Mūsų edukacinių programų tikslas – edukacija ne tik lokaliame kontekste, bet ir šalies mastu padėti bendruomenėms atrasti vietą kultūrinėms idėjoms įgyvendinti, pristatyti. Bendradarbiaujame su Kauno ir kitų miestų vaikų ir jaunimo centrais, kartu su vilniečiais jau porą metų organizuojame stovyklas, trumpalaikius edukacinius užsiėmimus pabėgėlių jaunimui, vaikams. KMN Kultūros infocentras kviečia atrasti ne tik tai, kas susiję su KMN, bet ir visus Kauno kultūros maršrutus, renginius mieste, tarpininkauja supažindinant su įvairių kultūros ir meno bendruomenės narių veikla ir taip stiprina įstaigos bendradarbiavimą miesto lygmeniu", – minėjo pavyzdžius R.Stepanovaitė.

Pasiruošimas Kauno, kaip Europos kultūros sostinės, metams papildomai praturtino ir papildė KMN programas. Tiek industrinės kultūros platforma "Matters", tiek mainų rezidencijos "DeMo" yra dalis programos "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022".

Bendradarbiavimo akiratis

KMN kolektyvas – ne vien įstaigos darbuotojai, bet ir aktyviai kultūros srityje veikiantys menininkai, kūrybininkai ir bendruomenių aktyvistai. Tokios partnerystės padėjo praplėsti veiklų lauką ne tik naujais formatais, bet ir idėjomis.

"Vyksta aktyvi projektinė veikla, jungianti kūrėjus, dirbančius su įvairiomis bendruomenėmis, kurioms akivaizdžiai trūksta arba dėl jų specifiškumo nepakanka nacionalinio dėmesio. Aktyviai bendradarbiaujame su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais, neregių ir silpnaregių organizacijomis. Per metus KMN bendradarbiauja vidutiniškai su 200 organizacijų ir individualių kūrėjų, suteikdami jiems progą prisistatyti platesniam pasauliui", – teigė R.Stepanovaitė.

Į kultūrinį gyvenimą įsitraukusių bendruomenių įvairumas yra viena Kauno ypatybių. "Kultūrinė veikla čia nėra išskirtinai vien tik institucinė, veikianti organizacijų pagrindu. Yra daug iniciatyvų, kylančių iš apačios, iš pačių menininkų. Taip yra atsiradę daugybė kultūrinių, šviečiamųjų, edukacinių veiklų", – sakė R.Stepanovaitė.

Kaunas, anot jos, yra vienas iš lyderiaujančių miestų, anksčiausiai pradėjusių galvoti apie kultūrinio turinio produktų prieinamumą įvairias negalias turintiems žmonėms. Netgi pradėtas kurti standartas, kaip pagerinti grupių ar pavienių žmonių dalyvavimo kultūroje patirtis.

Auksinį jubiliejų minintys Kauno menininkų namai – miesto kultūros virsmų liudytojai. / KMN nuotr.

Pavyzdžiui, KMN kartu su kurčiųjų bendruomene sukūrė grafinį judančių delnų ženklą, skirtą lietuvių gestų kalbai pažymėti. Jis jau oficialiai naudojamas visoje Lietuvoje. Tai pavyzdys, kad kuriamą meninį turinį galima plačiai panaudoti ne tik tiesiogiai kultūrai.

Išskirtinės erdvės

KMN yra išskirtiniai ne tik dėl veiklos koncepcijos, veiklumo, bet ir dėl savo erdvių. Kūrėjų vertinimu, jos idealiai tinka pristatyti turiniui, kurio savitumui atskleisti palankių erdvių mieste reikėtų gerokai paieškoti.

KMN erdvės – kamerinės, nedidelės, tinkamos norint pristatyti skirtingus įvairius formatus, pavyzdžiui, jau kultinį slemo formatą. "Jis puikiai atrado vietą KMN, čia įgavo pagreitį ir išplito po visą miestą", – pastebėjo R.Stepanovaitė ir pridūrė, kad KMN yra puiki platforma pradėti, prisistatyti ir toliau keliauti per kitas miesto erdves.

Šiltuoju metų laiku nepraleidžiamos progos išnaudoti turimas lauko erdves: tiek vidinį kiemelį, tiek kitas. Erdvių įvairovė ir galimybės padeda atsirasti tokiems formatams kaip lauko kinas, naktinės ekskursijos ir kt.

Atskiros temos vertas ir pats architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas 1930–1931 m. pastatas, kuriame įsikūrė ir iki šiol veikia KMN. Šis V.Putvinskio g. 56 namas buvo statomas Vatikano diplomatinei atstovybei Lietuvoje. Vėliau paverstas vaikų ligonine, vaikų darželiu. Nuo 1971 m. čia pradėjo veikti Kūrybinės inteligentijos namai.

"Esame įsikūrę kultūros paveldo objekte. Tai kartu ir įpareigoja. Pastatas – tarpukario modernizmo laikotarpio atspindys. Tuo laikmečiu pastato atitraukimas nuo pagrindinės gatvės, tarsi atrėmimas į šlaitą, buvo naujas ir visai kitoks nei iki tol sprendimas. Be to, pastatas buvo skirtas nunciatūrai. Tad pastate tarsi užkoduota kitokia atmosfera, jame – ypatinga aura", – apibūdino KMN pastatą R.Stepanovaitė.

KMN erdvės, anot jos, yra tarsi įvairių laikmečių koliažas. Galima rasti ir modernizmo laikotarpio elementų, ir sovietinių pokyčių, ir šiuolaikinių detalių.

"Nepaneigiamas faktas, kad aplinka bet kuriai sričiai daro labai didelį poveikį, ypač kūrybai. Dar iš studijų Dailės akademijoje, kur baigiau grafiką, laikų prisimenu, kaip dėstytojai primindavo, kad, pradedant piešti, ant stalo turi likti tik pieštukas ir trintukas, nes viskas, kas ant stalo, paveiks būsimą piešinį, kažkuria forma nesąmoningai atsiras jame", – kalbėjo R. Stepanovaitė

KMN pastatas, jo istorija patys savaime turi poveikio ir jame vykstantiems dalykams, veikiantiems žmonėms, įsitikinusi pašnekovė.

Kvies švęsti kartu

Jubiliejinį gimtadienį KMN planuoja paminėti, atšvęsti kartu su visais kauniečiais. "Švenčiame ne dėl savęs. Ši proga svarbi visam miestui. Todėl ir mūsų jubiliejinių metų koncepcija – KMN dovanos dovanų Kaunui", – pasakojo R.Stepanovaitė.

KMN formavo, keitė Kauno kultūrinį gyvenimą, o kultūrinis gyvenimas formavo KMN. "Labai svarbu prisiminti, kas KMN yra vykę anksčiau, nes visa tai vedė į tai, ką turime dabar", – pastebėjo R.Stepanovaitė.

R.Stepanovaitė užtikrinta dėl KMN ateities. "Jie ir ateityje turėtų išlikti Kauno kultūros lauko atspindžiu. Iš kitos pusės, KMN yra tokia erdvė, kurioje randasi naujų formatų, tikiuosi, kad KMN šią liniją išlaikys ir ateityje. Tad, kiek keisis KMN, tiek galbūt keisis ir Kauno kultūrinis gyvenimas", – įsitikinusi R.Stepanovaitė.

Pradžia: KMN buvo traukos centru visiems Kauno menininkams – tiek populiariajam ansambliui „Gintarėliai“, tiek būsimoms teatro scenos žvaigždėms. / KMN nuotr.

Per ilgus dešimtmečius KMN buvo atradę savitų gyvavimo būdų. Keitėsi politinė, kultūrinė situacija, KMN vadovavo skirtingos asmenybės, tačiau per visą tą laiką išliko tas pats adresas. Vis dėlto, R.Stepanovaitės manymu, "KMN, išlaikydami koncepcinį veiklos pagrindą ir stiprią komandą, gali gyvuoti ne tik viloje V.Putvinskio gatvėje."

Laukia prisiminimų

Ruošiantis minėti 50-ąjį gimtadienį KMN pradėjo rinkti čia dirbusių, kūrusių, šventusių ar netoliese gyvenusių žmonių prisiminimus. Dalis spalvingos KMN istorijos pradingo, kai didelę dalį archyvų sunaikino gaisras, daug niekur neužfiksuotų istorijų išliko tik amžininkų atmintyje.

"KMN buvo ir yra gyva Kauno miesto dalis. Praeityje, panašiai kaip ir šiandien, tai buvo menininkų karjeros starto vieta. Jaunieji menininkai čia rengdavo savo pirmąsias parodas, o 9-ajame dešimtmetyje KMN buvo alternatyvaus jaunimo susirinkimo vieta", – pasakojo parodos, kurioje lapkritį bus galima išvysti ar išgirsti daugelį surinktų istorijų, kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė.

Jai labiausiai įsiminė pasakojimai, kad sovietmečiu patekti į šį vadinamąjį menininkų štabą galėjo tik tie, kurie turėjo specialų taloną, įrodantį Dailininkų sąjungos narystę. Žmonės dalijosi atsiminimais apie vakarėlius ir čia vykusį siautulį: ant sniego pilstytą raudonąjį vyną, terasoje kepamus paršelius ir kt. "Buvo laikotarpis, kai menininkai jautėsi išsilaisvinę ir be cenzūros galėjo ūžti KMN", – sakė A. Bagdžiūnaitė.

Nors istorijų jau surinkta nemažai, apie bohemiškąją KMN praeitį sklando dar daug legendų, kurios nepatvirtintos amžininkų žodžiais. "Tarkime, visi prisimena žavųjį KMN veikusio baro barmeną Robertą, kuris galėtų papasakoti tikrai išskirtinių istorijų, arba mistišką Čiučiundrą, kuri buvo tikra bohemos siela ir gyveno prie pat KMN. Ko gero, tos istorijos neišsemiamos, todėl planuojame ir toliau jas rinkti, tačiau jubiliejaus proga norėtume su kauniečiais pasidalyti pačiais įdomiausiais šio laikotarpio fragmentais", – pasak A.Bagdžiūnaitės, archyvas galiausiai persikels į skaitmeninę erdvę, bus nuolat pildomas ir prieinamas visiems.

Kviečia dalytis prisiminimais

Kauno menininkų namai šįmet švenčia auksinį 50-ies metų jubiliejų. Gandai ir gyvi liudijimai mena po vilos skliautais vykusį audringą gyvenimą, kurio fragmentai po truputį renkami ir šia turtinga istorija dalijamasi su kauniečiais. Tačiau žinoma dar labai mažai, todėl Kauno menininkų namai prašo pagalbos: jei gyvenote, dirbote, šventėte Kauno menininkų namuose ir jo prieigose, pasidalykite savo istorijomis.

Galite pasikalbėti su Kauno menininkų namų darbuotojais tel. (8–37) 223 259; parašyti laišką e. paštu menas@kmn.lt, įmesti laišką į pašto dėžutę, esančią prie Kauno menininkų namų, arba ateiti pasikalbėti gyvai kiekvieną ketvirtadienį 11–17 val. (V.Putvinskio g. 56).

Jūsų istorijos papildys Kauno menininkų namų ir V.Putvinskio gatvės archyvą, kuris bus laisvai prieinamas visiems. O įdomiausi pasakojimai bus eksponuojami lapkričio mėnesį Kauno menininkų namuose atidaromoje parodoje.

Apie akciją, jos rezultatus ir kokiose (netikėtose) platformose kauniečiai ir miesto svečiai gali su jais susipažinti kalbamės su KMN vadove Rūta Stepanovaite.

– Kokios priežastys KMN paskatino inicijuoti akciją #kurkultura?

– Vystyti miesto ir jo rajono kultūrinio lauko tyrimo idėją pastūmėjo keletas faktorių: nuolat kintanti kultūros ir meno projektų finansavimo situacija; faktų trūkumas, kai norima inicijuoti pokalbius apie kultūrą ir jos problemiškumą, kuriuose praverstų turėti tam tikrą statistiką, pagrįstą ne tik gausos, bet ir vertės, potencialo argumentu; kol kas dar sunkiai veikianti mecenatystės sistema. Todėl norėjosi pabandyti suskaičiuoti kultūrą, apibrėžti ją, pamatyti, kokia ji yra, koks jos poveikis.

– Kultūros, meno laukas gana platus ir įvairus. Nuo ko prasidėjo tyrimas, statistinių duomenų rinkimas?

– Kaip ataskaitinį laikotarpį pasirinkome 2018 m., kadangi dauguma rodiklių, kurie mums buvo aktualūs, jau užfiksuoti. Pradėjome nuo bendrosios nacionalinės statistikos, kurią suteikia Lietuvos statistikos departamentas, tačiau pastebėjome, kad informacija yra pateikiama nepakankamai segmentuotai, todėl ėmėmės iniciatyvos.

– Renkant duomenis, koks santykis išryškėjo tarp Kaune ir jo rajone veikiančių nacionalinių, savivaldybės ir nevyriausybinių, ne pelno organizacijų?

– Sukaičiavome daugiau kaip 200 kultūros organizacijų ir iniciatyvų. Santykis yra įdomus: daugiau nei pusė apklaustų organizacijų yra nevyriausybinės. Tai parodo, kad pilietinis aktyvumas mieste ir jo rajone yra gana didelis. Apie ketvirtadalį visų kultūros organizacijų sudaro meno mėgėjai, jų kolektyvai, orientuoti į bendruomenes ir jų poreikių tenkinimą.

Atliekant tyrimą labai išryškėjo, kad Kaunas yra muziejų miestas. Šis specifikumas atsispindi ir šiais metais "Kaunas In" biuro kartu su "Kaunas pilnas kultūros" komanda ir KMN išleistame žemėlapyje "Kultūrinis šokas". Žvelgiant į žemėlapį akivaizdu, kad didelė dalis mieste ir jo apylinkėse veikiančių organizacijų yra muziejinės krypties. Turime nemažai galerijų. Netrūksta ir tokių kultūros, meno židinių, kurie veikia tarpsritiškai, tarpdiscipliniškai.

– Kokios yra sritys, kuriose veikia šios organizacijos? Ar jos pakankamai įvairios?

– Organizacijos veikia vizualiųjų, performatyviųjų, atliekamųjų menų srityse. Statistinių duomenų yra daug, tačiau norėjosi išrinkti akcentus, kurie parodytų ne tik gausą, bet ir vertes, potencialą. Šios 200 organizacijų per 2018 m. surengė daugiau nei 7 tūkst. veiklų ir renginių. Stebina tai, kad daugiau nei pusė iš jų – virš 4 tūkst. buvo nemokamos. Tai leidžia kalbėti apie kultūros prieinamumą: ji pasiekiama skirtingas finansines galimybes turintiems kultūros vartotojams. Svarbu kalbėti ir apie renginių, veiklų prieinamumą neįgaliesiems – tyrimo duomenimis, kas antrame renginyje, programoje gali dalyvauti negalias turintys lankytojai.

– Ar Kaune ir miesto rajone kultūrinių renginių neįgaliesiems netrūksta? Ar negalią turintys asmenys gali aktyviai lankytis parodose, muziejuose ir pan.?

– Kas antras renginys arba veikla yra prieinamos neįgaliesiems, žinoma, visada galima pasistengti labiau. Daugelis įstaigų, pildydamos klausimynus, pateikė informaciją, kad turi programas, skirtas konkrečią negalią turintiems lankytojams, kartu apgailestavo, kad negali pasiūlyti tos pačios programos ir kitokias negalias turintiems asmenims. Tad galima skirti ir daugiau pastangų. Vis dėlto neįgaliųjų bendruomenių nariai kviečia į juos kreiptis organizacijų atstovus ir kartu aptarti sprendimus, kaip jų veiklas padaryti prieinamas neįgaliesiems.

– Akcija #kurkultura miestą jungiate su rajonu. Kokie ryškiausi skirtumai matomi tarp kultūrinio gyvenimo mieste ir už jo ribų?

– Atliekant tyrimą, rajone veikiančias kultūros ir meno organizacijas buvo sunkiau įtikinti pateikti informaciją apie save. Vis dėlto dalis iniciatyvų buvo įtrauktos ir atradome, kad vyksmo rajonuose yra nemažai. Atotrūkis tarp miesto ir jo rajono jaučiamas kultūrinių programų turinyje, bet tai natūralu, nes tai, ką kultūros organizatoriai gali pasiūlyti mieste, nebūtinai bus tinkama rajone, kadangi čia veikiančios kultūros organizacijos, iniciatyvos atsižvelgia į vietinį kontekstą.

– Išplatintame pranešime spaudai rašoma: "Balandžio mėnesį įvairiose Kauno platformose bus galima išvysti miesto kultūros istorijas, aptariančias statistiką, patirtis ir įvairias bendradarbiavimo formas." Kur kauniečiai ir miesto svečiai galės rasti šias platformas?

– Nusprendėme pasirinkti reklaminę taktiką apie kultūrą kalbėdami ne mažais, bet žymiai didesniais masteliais. Surinkta ir susisteminta statistinė informacija, kuri yra gana įspūdinga, keletą savaičių bus matoma Kauno miesto viešajame transporte, viešojoje erdvėje esančiuose ekranuose. Dalis informacijos jau cirkuliuoja didžiausiuose miesto prekybos centruose, jų kasose. Pro kasas per dieną praeina po keliasdešimt tūkstančių žmonių, toks jų skaičius ir turėtų pamatyti mūsų surinktą statistinę informaciją apie miesto kultūrą. Be abejo, naudojamės socialiniais tinklais, specialiai šiai akcijai yra sukurta interneto svetainė, informaciją skelbiame ir bendradarbiaudami su žiniasklaida.

– Ar tai tik balandį vykstanti akcija? Ar platformos besidomintiems kultūra miestiečiams, svečiams bus prieinamos nuolat?

– Akcijos tikslas yra sudominti, intriguoti ir pratęsti pokalbį apie kultūros gausą, potencialą, vertes kitais lygiais. Ji yra įvadas į kitą KMN projektą – metų pabaigoje pristatysime naują platformą, kuri bus integruota į "Kaunas pilnas kultūros" elektroninę svetainę. Šios platformos siekis – kaupti informaciją ir analizuoti Kauno ir jo rajono kultūros operatorių, organizacijų, iniciatyvų, veiklas. Ji padės analizuoti kultūros situaciją, patiems kultūros operatoriams matyti vieniems kitus, sekti veiklas ir bandyti keistis auditorijomis, jas plėsti. O kauniečiai, miesto svečiai turės patogią priemonę, kuria naudodamiesi galės pasiekti visą kultūros lauko informaciją vienoje vietoje. Tokia priemonė Lietuvoje bus pristatoma pirmą kartą.

– Kokiai auditorijai yra skirta akcija #kurkultura: ar kultūros, meno lauko vartotojams, ar šioje srityje veikiantiems kultūros operatoriams?

– Planuodami šią akciją, aiškiai apsibrėžėme tris auditorijas. Didžiausia, plačiausia auditorija, žinoma, yra kultūros vartotojai, kuriems siekiame priminti, kad kultūra yra kiekviename žingsnyje. Jei per metus mieste ir jo rajone įvyksta 7 tūkst. renginių, galima nesunkiai suskaičiuoti, kiek jų vyksta kasdien, kiek iš jų yra nemokami ir kiek kultūros vartotojų juose dalyvauja. Suskaičiavome, kad per praėjusius metus renginiuose apsilankė daugiau nei 1 mln. žmonių. Kadangi daug vykstančių renginių yra nemokami, metas pradėti kalbėti apie kultūros kainą. Neretai kultūros organizacijoms renginiai yra nuostolingi. Tai parodo, kad nesame įpratę už kultūrą mokėti tiek, kiek ji verta.

Kauniečiai galės pasiekti visą kultūros lauko informaciją vienoje vietoje. Tokia priemonė Lietuvoje bus pristatoma pirmą kartą.

Antrasis tikslinės auditorijos segmentas – tai kultūros, meno organizacijos. Norėjosi priminti, kokia gausi yra mūsų bendruomenė. Kultūra yra tarsi ekosistema, kurią sudarantys elementai gali būti visiškai skirtingi, veikiantys skirtingais principais, tačiau esantys vienoje sistemoje, iš kurios pašalinus vieną dalį, griūtų viskas. Dalyvavimas šioje akcijoje daugeliui organizacijų tapo stimulu pradėti rinkti savo statistiką. Susidūrėme su tuo, kad organizacijos neskaičiuoja savo veiklų ir, atėjus metui teikti paraiškas finansavimo projektams ar kalbėtis apie šio lauko problematiką, nėra jokių duomenų, kuriais galima remtis ir argumentuoti savo poreikius.

Trečiasis segmentas – kultūros ir meno projektams skiriamo finansavimo sprendimų priėmėjai, kuriems turėtų būti svarbūs faktai, kiek kultūros parama sukuria verčių ir kiek įtraukia žmonių.

– Kokias kultūrinio lauko problemas išryškino ši akcija?

– Kultūros sektorius, generuodamas daug turinio, jo neįsivertina. Daug dirbame ir pamirštame sustoti, reziumuoti tai, ką padarėme, ir tai aiškiai iškomunikuoti. Problema yra ir finansavimo netolygumas – kai kurios organizacijos stokoja paramos, todėl jų vykdomos veiklos yra išlaikomos iš pačių vydytojų lėšų. Norėtųsi pokyčių ir infrastruktūros srityje.

Pastebėjome, kad dalis organizacijų per mažai galvoja apie savo identitetą, koncentruodamiesi tik į turinį. Trūksta ne tik vizualinio identiteto, bet ir vientisos komunikacijos strategijos, tai nulemia kompetencijų, resursų stoka.

– Šiuo metu projekto svetainėje www.kurkultura.kmn.lt pateikiama miesto kultūrinio lauko statistika. Kuo dar pasipildys interneto svetainė?

– Statistinius duomenis papildysime ir gyvomis istorijomis – vaizdo įrašais. Pirmajame įraše pasakojama apie bendruomenės kūrimą, savanorystės svarbą. Suskaičiavome, kad daugiau nei 1 300 kartų prie kultūros organizacijų veiklų buvo prisidėta savanorystės pagrindu. Antrajame vaizdo įraše bus pristatomas, apibrėžiamas kultūros prieinamumas, o paskutinysis įrašas apibendrins, reziumuos, žiniasklaidos bei kultūros leidinių gausą ir aprėptį. Prašėme įvairių žiniasklaidos priemonių, leidinių pateikti savo statistiką nuo metinių tiražų iki duomenų apie interneto portalų vartotojų skaičių. Paaiškėjo, kad internete kultūrinę žiniasklaidą kiekvienais metais skaito daugiau kaip 7 mln. vartotojų. Labai svarbu tai, kad miesto leidiniai, jų gausa, tiražai, prisideda prie kultūros, meno sklaidos, dažnai – neatlygintinai.

– Esi įvairialypė asmenybė. Apie tai sufleruoja ir veiklos sritys, kuriomis užsiimi. Anksčiau dirbai su viduramžių kultūrą propaguojančiais renginiais, studijuoji taikomąją grafiką, esi itin aktyvi kultūros vadybos ir šiuolaikinio meno projektų lauke. Kaip tai suderini? Galbūt visa tai ir atvedė tave į tašką, kuriame esi dabar?

– Tai tik keletas sričių, kuriose veikiu. Kad ir ką daryčiau, tai visada yra tam tikras ribų ir galimybių išbandymas – tiek savo pačios, tiek pasirinktos srities. Iš kitos pusės, kad ir kokios skirtingos mano veiklos atrodytų, tokio didelio atstumo, koks gali pasirodyti iš šalies, tarp jų nematau. Visos įgytos žinios, kaip ir pastebėjai, susiveda į vieną galutinį tašką. Čia, kur esu dabar (Kauno menininkų namų vadovės pozicijoje – aut. past.), turimos patirtys atsiskleidžia itin ryškiai.

– Veiklos tašku pasirinkai Kauną. Atrodytų, daug paprasčiau ir karjeros prasme efektyviau būtų veikti Vilniuje, kur jau įsigalėjusi šiuolaikinio meno tradicija. Kodėl renkiesi Kauną?

Edukacija man – tai tam tikrų žinių susisteminimas ir perdavimas kitiems.

– Prieš porą metų buvau atsidūrusi kryžkelėje, galvodama, ką rinktis tolesnei veiklai – Kauną ar Vilnių. Tuo metu gal labiau intuityviai su kolege, sese Vaida Stepanovaite pasirinkome Kauną, įkūrėme nepriklausomą šiuolaikinio meno projektų erdvę „Kabinetas“. Tai buvo didesnis iššūkis ir čia matėme poreikį edukacijai, o kartu ir galimybę padaryti ryškesnį pokytį. Edukacija man – tai tam tikrų žinių susisteminimas ir perdavimas kitiems. Nesvarbu, ar tai direktoriaus pozicija Kauno menininkų namuose, ar veikla „Kabinete“, ar kur kitur. Žinių perdavimo procesas yra labai svarbus mano veiklos aspektas.

– Kelis metus „Kabineto“ veiklą vykdžiusios vienoje vietoje, pernai nusprendėte atsisakyti fizinės erdvės ir veikti pagal nomadišką strategiją, t.y. skirtingus projektus pristatyti skirtingose erdvėse ir nebūtinai viename mieste. Ar toks sprendimas sąmoningas? Ar įtakos padarė ir ekonominis faktorius?

– Pradėjome 2015 m. pabaigoje, per vienus metus padedant savanoriams surengėme apie 40 įvairių renginių. Galiausiai pajutome, kad veikla akumuliuojama labiau automatiškai, stinga laiko kūrybiniam procesui. Dėl to sąmoningai priėmėme strategiją mažinti veiklos apimtis, išsigryninti, kur link mes einame. Supratome, kad norime bendradarbiauti su kitais kuratoriais – to per tuos metus Kaune mums trūko. Tai pasitvirtino atsisakius nuolatinės erdvės, tapus nomadams, prisijungė kitų kuratorių, atsirado daugiau bendradarbiavimo. Kitas aspektas yra ekonominis. Nekomercinei jaunai iniciatyvai reikia resursų – tiek patalpoms išlaikyti, tiek gerinant infrastruktūrą. Tokia yra nepriklausomos projektų erdvės specifika – tarsi turi kažką įrodinėti, nes esi nuo nieko tiesiogiai nepriklausomas. Įdomu, kad pirmąjį projektinį finansavimą „Kabinetui“ gavome būtent jau nusprendusios tapti klajojančia erdve. Tad gal tai buvo savotiškas lūžio momentas ir suteikė galimybę koncentruotis į kokybinį matymą, o ne į kiekybę.

– Nuo 2017 m. antros pusės esi Kauno menininkų namų (toliau KMN) direktorė. Kokia buvo pagrindinė motyvacija teikti kandidatūrą šiai pozicijai? Ar tiki šios įstaigos atsinaujinimu?

– Kai pamačiau skelbimą, pagalvojau, kad jame rašoma apie mane (juokiasi). Suvokiau, kad turiu šiai pozicijai reikalingų žinių ir norą veikti. KMN tuo metu jau buvo pradėję keistis. Teko organizuoti keletą renginių šioje vietoje, turėjau progą žvilgtelėti į čia vykstančius procesus iš vidaus. Tai padėjo įžvelgti potencialą ir, atėjus laikui, suvokti, kaip galėčiau padėti šiai institucijai augti. Šiuo metu KMN įgauna savo veidą ir pradeda užimti tam tikrą vietą Kauno kultūros žemėlapyje. Atrandame naujas kryptis ir žinojimą, kur einame. Iš kitos pusės, tai yra labai atviras etapas, kai institucijos veiklas gali formuoti ir pati bendruomenė, išreikšdama poreikį, į kurį galime reaguoti.

– KMN gyvuoja jau daugiau kaip 40 metų. Kodėl kai kurie net Kaune gyvenantys žmonės apie šią vietą išgirsta tik dabar? Ir ką apie KMN turėtų žinoti žmogus, kuris šį pavadinimą girdi pirmą kartą?

– Manau, tai lūžio taškas, kritinis momentas, nuo kurio galime pradėti naują etapą. Visiems smalsu, kaip tiek metų veikusi institucija dar gali pasiūlyti kažką nauja. Tikiu, kad KMN turi potencialo parodyti daugiau negu kai kurios visai neseniai įsikūrusios organizacijos. Kauno menininkų namai turi tikslą ugdyti žmonių poreikį kultūrai. KMN erdvės atviros šiuolaikiškam turiniui, kurio Kaune ne tiek ir daug – tai netradiciniai formatai, jų turinys kokybiškas ir profesionalus. Daug naujų kultūros formų ir šiuolaikinio meno tendencijų, besiskleidžiančių aplink mus, lieka nepastebėtos ir todėl iki šiol nepraktikuojamos. Mes turime galimybę parodyti, kas vyksta pasaulyje ir formuoti natūralų žmonių poreikį šiuolaikiniam menui.

– Kokių naujienų ir pokyčių galima tikėtis naujame Kauno menininkų namų etape?

– Startuoja keletas bandomųjų platformų, kurios yra naujos KMN arba Kauno miesto kontekste. Nuo sausio jau veikia kuruotos rezidencijos, kurių metu menininkai skatinami atsižvelgti į miesto kontekstą ir vietos bendruomenes, bendradarbiauti ir kurti unikalų turinį. Programos dalyviai nėra tik vietiniai menininkai, tai ir svetur kuriantys lietuvių kūrėjai, taip pat užsienio menininkai. Rezidencijų programa yra iššūkis ir didelė galimybė mums kaip institucijai, norinčiai tapti matomai tarptautinėje meno scenoje, kartu ji veiks kitų KMN repertuaro renginių kontekste.

Antroji įgyvendinama platforma – kultūrinės informacijos centras, kuris veiks kaip fizinė erdvė. Čia galės apsilankyti tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai ir gauti pačią aktualiausią informaciją apie kultūros reiškinius, renginius, vykstančius Kaune.

– Gruodį kartu su Nacionaline dailės galerija ir Surdologijos centru surengėte kūrybinių dirbtuvių „Menas mano mieste – patiriu ir dalinuosi“ parodą, kurioje pristatyti klausos ar regos negalią turinčių dalyvių maketai-pasiūlymai įvairioms viešosioms Vilniaus ir Kauno erdvėms, pritaikant jas įvairiems poreikiams. Ar tai reiškia, kad skirsite dėmesio ir neįgaliųjų poreikiams?

Menas neturi atlikti išskirtinai estetinės funkcijos, kūrybiniai procesai gali tęstis kelerius metus, būti atvirai aptariami ir nebūtinai turi būti baigtiniai.

– Taip, mums labai svarbu į kultūrą įtraukti žmones, kurie į procesus įsilieti negali dėl tokių pragmatiškų priežasčių kaip erdvių nepritaikymas ar informacijos neprieinamumas. Šiais metais turime tikslą pamažu dalies renginių turinį padaryti pasiekiamą kurtiesiems, KMN komandą edukuoti kurčiųjų kultūros klausimais, mokysimės gestų kalbos. Tai labai didelė atsakomybė ir įsipareigojimas. Tačiau šiuo žingsniu norime rodyti pavyzdį ir kitoms Kauno kultūrinėms institucijoms.

– Ar Lietuvoje keičiasi stereotipai apie menininkus ir ar tai daro įtaką didesniems kultūriniams pokyčiams?

– Dauguma mano aplinkoje esančių menininkų visiškai neatitinka menininko kaip bohemos atstovo stereotipo. Tai sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės, turintys savo darbo tvarką ir taisykles. Manau, dabar, besikeičiant vyravusiems stereotipams, atsiveria puiki galimybė edukuoti visuomenę ir taip užsiauginti meno vartotojus, būsimus mecenatus, kolekcionierius, aukcionų dalyvius ir t.t. Šiandien menas reaguoja į politines aktualijas, gali tapti protesto forma, apžvelgti socialinius reiškinius. Menas neturi atlikti išskirtinai estetinės funkcijos, kūrybiniai procesai gali tęstis kelerius metus, būti atvirai aptariami ir nebūtinai turi būti baigtiniai. Apie tai per savo pristatomą turinį tikimės kalbėti ir KMN.

Kokiu keliu bus einama, kad KMN taptų visų Kauno menininkų traukos centru? Apie tai – pokalbis su R.Stepanovaite.

– Kaip žinoma, Kauno menininkų namai nėra nauja kultūrinė, meninė erdvė, tai vieta, turinti savo istoriją, šlovės metus ir sentimentus, taigi ne taip ir lengva joje vadovauti, pavyzdžiui, prieš tai buvęs vadovas nuvylė vyresniuosius – menininkų klestėjimo laikų kartą, ankstesnysis nepateisino jaunųjų poreikių. Kaip žadate laviruoti jūs, kokie jūsų prioritetai, planai ir vizijos?

– Kauno menininkų namai, ilgą laiką veikę išskirtinai kaip meninių programų pristatymo erdvė, turėtų tapti miesto mastu kūrybinius procesus koordinuojančia institucija, ne tik besidominčia naujausiomis tendencijomis, bet ir jas kuriančia. Prioritetas – auditorijų plėtra. Tikslo sieksime pristatydami aktualų, profesionalų ir kokybišką turinį – ne tik renginių, bet ir naujai kuriamų paslaugų. Ilgalaikėje strategijoje numatome pamažu iš lokalios scenos žengti į tarptautinę, kurioje norime ne tik patys dalyvauti, bet ir atverti duris šiuolaikiniams procesams bei juos įtaigiai pristatyti vietinei bendruomenei.

Atmintis yra svarbi kaip ir istorinis kontekstas, tačiau norėtųsi, kad atmenant tai, kas buvo geriausia būtajame laike, surastų naujas išraiškos formas šiandienybėje. Tikiu, kad tik taip galima tikėtis veiklos tvarumo.

– KMN vadovaujate dar labai trumpą laiką, bet turbūt jau galite įvardyti didžiausius kliuvinius įgyvendinant turimas idėjas: kas kelia nerimą ir kas šiuose namuose džiugina? Ką radote, bet mėginsite keisti ir ko neradusi bandysite padaryti?

– Kol kas norisi tik pasidžiaugti, kad KMN yra atviri pokyčiams, tai galima justi ir bendraujant su kolektyvu. Sėkminga institucijos veikla neatsiejama nuo stiprios ir profesionalios komandos. Profesionalų esamoje komandoje yra, taip pat artimiausiu metu kolektyvą papildysime ir naujais darbuotojais, iš kurių tikimės iniciatyvumo ir, svarbiausia, kūrybiško požiūrio į savo veiklą.

Tikimės, kad, pasiūlius naujos kokybės turinį, pavyks pritraukti lankytojų, kurie Kauno menininkų namus yra gerokai primiršę, ar galbūt jų dar nė neatrado.

Galiu patvirtinti, kad laukia permainingas metas, tikimės, jog pavyks pokyčius įtaigiai iškomunikuoti ir, pasiūlius naujos kokybės turinį, pritraukti lankytojus, kurie Kauno menininkų namus yra gerokai primiršę ar galbūt jų dar nė neatrado.

– Tikrai ne vienas paklaus: ar bus, kaip kadaise, KMN kavinė?

– Kavinės kūrimas KMN veiklos strategijoje nėra prioritetinis, tačiau labai laukiamas. Šiuo metu svarstome įvairius variantus, ieškome geriausių sprendimų, kurie tenkintų ne tik potencialių lankytojų poreikius, bet ir prisidėtų prie naujosios Menininkų namų veiklos strategijos įgyvendinimo. Galiu pažadėti, kad naujas traukos centras atsiras, o kokia forma tai bus įgyvendinta – palieku intrigą.

– "Atėjote" iš "Kabineto" – nedidelės, ypač modernaus meno parodų erdvės, kuri buvo įsikūrusi Kauno senamiestyje, bet šiuolaikiškai suremontuota. Ar nediktuoja minčių bei pajautų pati KMN, tiksliau, namo architektūra, ar čia ketinate kažką radikaliai keisti, nes šių dienų menininkams dažnai reikia modernių technologinių galimybių, ar stengsitės saugoti Menininkų autentiškumą, ar ieškosite kompromiso?

– "Kabinetas" yra projektų erdvė, kurta kaip atsvara institucinėms kultūros lauko praktikoms Kaune. Visuminė "Kabineto" veikla yra paremta edukacija, ją suvokiame kaip galimybę vietos bendruomenės telkimui ir jos aktyviam įtraukimui į šiuolaikinio meno procesus. Šių metų kovo mėnesį tapome nomadiška platforma, tad mūsų veiklos geografija gerokai prasiplėtė – ne tik lokacijos prasme, bet ir pačios erdvės estetika. Švarią balto kubo estetiką balandį–birželį keitėme į modernistinio pastato interjerą, knygyną ar industrinio stiliaus aplinką. Tad negaliu patvirtinti, kad man artima tik viena kuri pajauta.

Kalbant apie KMN, norėtųsi siekti eksterjero ir interjero dermės. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad pastatas yra saugomas paveldo objektas, todėl bet kokie tvarkybos darbai reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių resursų. Na, o esamos erdvės taip pat turi potencialo, ir sieksime jas visas pritaikyti įvairiems poreikiams pagal numatytą ilgalaikį veiklos ir tvarkybos planą.

– Vadinasi, "Kabinetas" neprapuolė, jo nesurijo finansiniai rūpesčiai?

– Taip, "Kabinetas" niekur nedingo, tačiau esame klajojanti platforma, ieškanti naujų bendradarbiavimo galimybių. Yra numatytas tolesnis renginių planas spalio–gruodžio mėnesiams, prisistatysime Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno auditorijoms. KMN "Kabinetas" veikė šių metų balandį, trumpalaikėje 10 dienų trukmės rezidencijoje. Leidžiamės į tolesnes erdvių, dažnai netikėtų, paieškas.

– Įdomu, kokie artimiausi KMN planai ir renginiai?

– Spalį Menininkų namuose veiks tarptautinė kuruota rezidencija "Centras", kurios pirmieji renginiai, tiriamieji vizitai, jau vyko vasaros pradžioje. Šiuo projektu kartu žymėsime naują KMN veiklos kryptį – rezidencijų programos menininkams, kuratoriams ir įvairioms platformoms pradžią. Na, o lapkritį, kaip jau įprasta, švęsime #menininkų gimtadienį, kuriuo įtvirtinsime naująjį KMN veidą ir pateiksime daugiau netikėtumų.