„Kinija ir Rusija turi teisę normaliai bendradarbiauti ekonomikos ir prekybos srityje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning ir pridūrė: „Į tokį bendradarbiavimą neturėtų būti kišamasi (...) Kinija taip pat nesutinka su kritika ar spaudimu.“

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos aukščiausio rango pareigūnas Azijos reikalams Kurtas Campbellas (Kurtas Kempbelas) kiek anksčiau sakė, kad Vašingtono įsipareigojimas užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje yra „istoriškai svarbiausia mūsų misija“.

Maskvai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą ir JAV Kongresui vis dar blokuojant 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) karinės pagalbos paketo patvirtinimą, K. Campbellas įspėjo, kad Rusijos teritoriniai laimėjimai gali „pakeisti jėgų pusiausvyrą Europoje taip, kad, atvirai kalbant, tai būtų nepriimtina“.

„Mes tiesiogiai pasakėme Kinijai, kad jei tai tęsis, tai turės įtakos JAV ir Kinijos santykiams. Mes nesėdėsime sudėję rankų ir nesakysime, kad viskas gerai“, – nurodė jis.

Apie tai pranešta po antradienį įvykusio Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizito į Kiniją, kur prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) jam pareiškė, kad Pekinas yra pasirengęs stiprinti bendradarbiavimą.

Sausio pabaigoje Tarnyba sakė, kad nagrinės informaciją apie įtariamą T. Ždanokos bendradarbiavimą su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Šią savaitę Valstybė saugumo tarnyba naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad tarnyba tiria T. Ždanokos veiklą vasario 22 dieną pradėtoje baudžiamojoje byloje.

Tarnyba atsisakė išsamiau papasakoti apie bylą.

EP dar sausio gale pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad Latvijos europarlamentarė bendradarbiavo su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB).

Latvijoje rusų kalba leidžiamo laikraščio „The Insider“ duomenimis, 2004-aisiais į EP išrinkta politikė netrukus pradėjo bendradarbiauti su FSB.

Išsamioje medžiagoje, pagrįstoje nutekintais elektroniniais laiškais tarp T. Ždanokos ir jos įtariamų rusų mentorių, atskleidžiama, kad ji dirbo kaip patikima FSB agentė ir teikė rusams išsamias ataskaitas apie savo, kaip Europos teisės aktų leidėjos, darbą.

Žurnalistinis tyrimas, atliktas kartu su keliomis kitomis žiniasklaidos priemonėmis, parodė, kad europarlamentarė visą laiką, kol dirbo Briuselyje ir Rygoje, atvirai teigiamai atsiliepė apie Maskvą.

Pati T. Ždanoka neigia bendradarbiavusi su Rusijos žvalgyba, o vieną iš savo kontaktų vadina jaunystės draugu, nurodė Baltijos tiriamosios žurnalistikos centras „Re:Baltica“. Ji neneigė nutekintų elektroninių laiškų autentiškumo, tačiau teigė neketinanti komentuoti nutekintos informacijos.

T. Ždanokos atstovė pasirodžius šiai informacijai sakė, kad ji svarsto kreiptis į teismą dėl šios publikacijos.

Jų ketvirtadienį paskelbtame naujausiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad dalis Lietuvos verslininkų vis dar veikia šalies Rusijos rinkoje ir prioritetą teikia finansiniams interesams.

„Šios kompanijos turi spręsti dilemas dėl savo reputacijos – Vakaruose veikiantys jų partneriai neretai atsisako tęsti ar plėtoti bendradarbiavimą su ryšių Rusijoje turinčiomis įmonėmis“, – teigia žvalgyba.

Ataskaitoje rašoma, kad siekdamos sumažinti rizikas kai kurios veiklos Rusijoje nenutraukusios Lietuvos įmonės atskyrė savo padalinius šalyje, pakeitė jų pavadinimus, tačiau veiklą tęsia ir prisideda prie Rusijos režimo palaikymo.

„Veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda jam užsitikrinti karo reikmėms būtinas pajamas“, – rašoma ataskaitoje.

Anot jos, kai kuriais atvejais jos palaiko ryšius su Rusijos politinės valdžios atstovais ir yra pasitelkiamos Rusijos užsienio prekybos politikai įgyvendinti. Vienas pavyzdžių – Lietuvos investuotojų valdomos įmonės Rusijoje atstovai kaip jos  delegacijos nariai susitikime su Kubos pramonės ministru Maskvoje aptarė Rusijos investicijas Kuboje.

Veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą.

Po šio susitikimo Kubos ambasada Maskvoje išplatino oficialų pranešimą apie abiejų šalių stiprinamus ryšius maisto pramonės srityje.

Lietuvos žvalgyba pažymi, kad Rusijoje dirbančių įmonių veikla turi atitikti Kremliaus interesus – jos yra įpareigotos remti jo politiką. Jei užsienio investuotojo veikla neatitinka šių interesų, taikoma griežta jo valdomų kompanijų kontrolė, sulaukiama įvairių Rusijos institucijų dėmesio.

Esame atvejų, kai iš Rusijos rinkos pasitraukti delsę investuotojai sulaukė jos institucijų nurodymų, kam turėtų perleisti savo verslus – dažniausiai turtą perima režimui artimi verslo subjektai. Pavyzdžiui, „Danone“ ir „Carlsberg“ įmones  Rusijoje perėmė režimui lojalūs asmenys.

T. Ždanoka patvirtino buvus tokią apklausą, tačiau jos turinio ji esą įsipareigojo neviešinti. Kartu T. Ždanoka, kur nuo 2004 m. yra Europos Parlamento narė ir šiuo metu jokiai frakcijai nepriklauso, kaltinimus atmetė.

Pokalbio buvo iškviestas ir dar vienas aukštas T. Ždanokos partijos „Latvijos rusų sąjunga“ narys.

Sausio pabaigoje, be kita ko, portale „The Insider“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad T. Ždanoka daug metų dirbo rusų FST. Jai esą buvo pavesta kurstyti prokremliškas nuotaikas Baltijos šalyse. Ne kartą atvirai rusiškoms pozicijoms atstovavusi politikė mažiausiai nuo 2004 iki 2017 metų buvo globojama dviejų FST agentų, teigta straipsnyje, kuris remiasi nutekintais elektroniniais laiškais.

Vykdant tyrimą, saugumo institucijoms iš dalies yra surištos rankos, nes paviešintas susirašinėjimas daugiausiai yra iš laikotarpio iki 2016 m. Tada už paramą užsienio valstybei Latvijoje nebuvo taikoma baudžiamoji atsakomybė. Atitinkama įstatymo pataisa įsigaliojo tik 2016-aisiais.

Europos Parlamentas taip pat pradėjo tyrimą prieš europarlamentarę. Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje EP nariai pareiškė „visišką pasipiktinimą ir gilų susirūpinimą dėl nuolatinių Rusijos pastangų kenkti demokratijai ES“.

Abi šalys, palaikančios tvirtus santykius, nepašlijusius ir tada, kai Rusija 2022 m. pradžioje pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pastaraisiais metais sulaukia griežtos Vakarų lyderių kritikos.

„Palaikyti ir plėtoti Kinijos ir Rusijos santykius yra strateginis abiejų šalių pasirinkimas, pagrįstas esminiais abiejų tautų interesais“, – trečiadienį Pekino Didžiojoje liaudies salėje M. Mišustinui sakė Xi Jinpingas, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. Prezidentas pridūrė, kad šalys turėtų „nuolat stiprinti teigiamą politinių ryšių aukštu lygiu poveikį“ ir „gilinti bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos, energetikos, susisiekimo ir kitose srityse“, pranešė CCTV.

M. Mišustinas per diskusiją su kolega premjeru Li Qiangu antradienį sakė, kad Maskvos ir Pekino ryšiai pasiekė „aukščiausią lygį, kokio dar niekada nebuvo“, tai sakoma abiejų šalių pranešimuose apie susitikimą.

Antradienį ir trečiadienį Kinijoje viešinčio M. Mišustino vizitas surengtas praėjus dviem mėnesiams, kai retos kelionės iš Rusijos išvykęs prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Xi Jinpingu, o prieš mėnesį Maskvoje lankėsi aukšto rango Kinijos generolas.

42 metų Oleksandras Dubinskis 2019 m. buvo išrinktas prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Liaudies tarnas“ deputatu, bet vėliau iš jos pašalintas, partijai apkaltinus jį neklusnumu.

„Teismas nusprendė patenkinti kaltintojų prašymą skirti man 60 parų kardomąjį suėmimą“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė O. Dubinskis.

2021 m. JAV skyrė O. Dubinskiui sankcijas už įtariamą darbą „su Rusija susijusiame užsienio įtakos tinkle“, siejamame su Andrijumi Derkačiu, apkaltintu mėginimu pakenkti prezidento Joe Bideno rinkimų kampanijai 2020 metais.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį, neminėdama O. Dubinskio, pranešė sulaikiusi išdavyste įtariamą įstatymų leidėją ir sakė, kad įtariamasis „vykdė informacinę ardomąją veiklą Rusijos naudai“. „Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis skleidė klastotes apie aukščiausiąją mūsų šalies karinę ir politinę vadovybę“, – sakoma pranešime, taip pat paskelbtos neryškios įtariamojo nuotraukos.

O. Dubinskis kaltinimus neigė ir sakė, kad su jo persekiojimu susijusi medžiaga yra „suklastota“ arba „gauta naudojant spaudimą“. Kitame vaizdo įraše jis sakė, kad tai yra „politinis persekiojimas už valdžios kritiką“ ir kad jis tai darė per visą savo karjerą parlamente.

Manoma, kad O. Dubinskis glaudžiai susijęs su Ukrainoje gimusiu milijardieriumi Igoriu Kolomoiskiu, buvusiu prezidento Volodymyro Zelenskio rėmėju, vėliau sulaikytu dėl kaltinimų sukčiavimu.

Armėnijoje pastaruoju metu augo nusivylimas dėl to, ką pareigūnai vadina Rusijos nesugebėjimu užtikrinti saugumo didėjant įtampai tarp Jerevano ir jo nesutaikomo priešininko Baku.

Armėnų premjeras Nikolas Pašinianas neseniai sakė, kad senas Armėnijos sprendimas saugumo srityje kliautis Rusija buvo strateginė klaida. Jo šalis šiuo metu vykdo bendras taikos palaikymo pratybas su amerikiečiais.

„Neturime problemų dėl Armėnijos ar premjero Pašiniano“, – ekonomikos forume Vladivostoke sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad Armėnija ir Azerbaidžanas dabar, kai, anot jo, Jerevanas pripažino Baku valdžią Kalnų Karabache, galėtų pasiekti ilgalaikį taikos susitarimą.

Armėnija ir Azerbaidžanas dėl separatistinio Kalnų Karabacho kariavo du karus. 2020 metais V. Putinas tarpininkavo ugnies nutraukimo susitarimui, pagal kurį Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.

Maskva dislokavo apie 2 tūkst. taikdarių Lačino koridoriui – vieninteliam Kalnų Karabachą su Armėnija jungiančiam keliui – saugoti.

Tačiau N. Pašinianas neseniai pareiškė, kad Maskva negali arba nenori kontroliuoti šio kelio.

Taikdarių „mandatas tebegalioja, bet humanitariniai klausimai ir tam tikro etinio valymo ten prevencija, žinoma, niekur nedingo ir aš visiškai su tuo sutinku“, sakė V. Putinas.

Armėnija kaltina Azerbaidžaną Lačino koridoriaus uždarymu paskatinus humanitarinę krizę armėnų gyvenamame Kalnų Karabache. Regione trūksta maisto ir vaistų.

Antradienį Rusija pristatė į regioną humanitarinės pagalbos krovinį per Azerbaidžano kontroliuojamą teritoriją.

Tai vyks išaugus įtampai su ilgamete Jerevano sąjungininke Maskva.

Pranešimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Maskva atmetė Armėnijos kritiką, kad Rusijos taikos palaikymo pajėgos nesugeba palaikyti tvarkos vieninteliame kelyje, jungiančiame Armėniją su separatistiniu etninių armėnų apgyvendintu Kalnų Karabacho regionu Azerbaidžane.

Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad 11–20 dienomis Armėnijos Zaro mokymo centre rengiamomis „Eagle Partner 2023“ pratybomis bus siekiama parengti dalinius tarptautinėms taikos palaikymo operacijoms. Nenurodyta, kiek jose dalyvaus karių ir kokia konkrečiai veikla bus vykdoma.

Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad šis pranešimas kelia susirūpinimą, ir pažadėjo kruopščiai išanalizuoti pratybas.

Išėjimo prie jūros neturinti Armėnija palaiko glaudžius karinius ryšius su Rusija. Armėnija, be kita ko, leidžia savo teritorijoje rusams turėti karinę bazę ir priklauso Maskvos vadovaujamam Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aljansui.

Tačiau nuo tada, kai 2020 metais įvyko karas su Azerbaidžanu, Armėnija vis labiau Rusija nusivilia. Pagal karą užbaigusias paliaubas buvo numatyta, kad rusų taikos palaikymo pajėgos užtikrins pravažiavimą minėtuoju keliu, vadinamu Lačino koridoriumi.

Tačiau Azerbaidžanas nuo gruodžio pabaigos šį kelią blokuoja, o Armėnija ne kartą skundėsi, kad Rusijos pajėgos nieko nedaro, kad jis būtų atidarytas. Dėl kelio blokavimo Kalnų Karabache labai trūksta maisto.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas neseniai pareiškė, kad Maskva nesugeba arba nenori kontroliuoti koridoriaus.

Jo vyriausybė teigia, kad Azerbaidžanas yra uždaręs kelią ir užblokavęs Kalnų Karabachą, o tai, kaip nurodoma, sukėlė humanitarinę krizę armėnų apgyvendintuose miestuose.

N. Pašinianas taip pat pareiškė, kad ilgalaikė Jerevano priklausomybė nuo Rusijos kaip savo saugumo garanto buvo strateginė klaida.

Jo žmona trečiadienį vieši Kyjive, kur vyksta pirmųjų ponių ir ponų susitikimas, ir turėjo pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios įteikti humanitarinę pagalbą.

Šiais metais Armėnija atsisakė leisti savo teritorijoje rengti KSSO pratybas bei nusprendė nesiųsti karių į šiuo metu vykstančias aljanso pratybas Baltarusijoje.

Šią savaitę Maskva pareiškė, kad Rusija vykdo savo įsipareigojimus Armėnijai, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad šalis niekur nesitraukia.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Baku ir Jerevano smarkiai išaugo, abiem pusėms kaltinant viena kitą išpuoliais pasienyje.

Nepaisant Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos tarpininkavimo pastangų, joms nepavyksta pasiekti ilgalaikio taikos susitarimo.

Trečiadienį estų transliuotojas ERR skelbė, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklauso Estijos premjerės sutuoktiniui, toliau bendradarbiavo su Rusija prasidėjus invazijai į Ukrainą.

„Mano vyro įmonė neturi klientų iš Rusijos Federacijos ir neorganizuoja jokio transporto Rusijoje. Kai tik prasidėjo šis karas, jie, kaip ir kiti verslininkai, nebeturi jokių reikalų su Rusijos klientais Rusijoje, šios sutartys buvo nutrauktos“, – ERR sakė K. Kallas.

Ji pridūrė, kad su vyru susijusius klausimus reikėtų adresuoti jam, nes premjerės darbas ir taip yra gana įtemptas.

„Esu ministrė pirmininkė, turiu savo darbą, – sakė K. Kallas. – Esu visiškai tikra ir įsitikinusi, kad mano vyrui priklausančios bendrovės nevykdo jokios amoralios veiklos.“

Paskolos

„Stark Logistics“ teigimu, ji turi tik vieną klientą Rusijos kryptimi, kuriam teikia krovinių vežimo paslaugas. Šis klientas yra „Metaprint“, vienas didžiausių Europoje plieninių aerozolinių talpyklų gamintojų. „Stark Logistics“ padeda bendrovei išvežti atsargų likučius iš Rusijos gamyklų ir vykdyti vis dar galiojančias sutartis.

„Stark Logistics“ ir „AS Metaprint“ yra susijusios ne tik sutartimis, bet ir organizaciniais ryšiais. Pastarosios įmonės vadovas Martti Lemendikas (Martis Lemendikas) taip pat yra didžiausias „Stark Logistics“ naudos gavėjas ir stebėtojų tarybos vadovas.

Premjerės vyrui priklauso 24,8 proc. „Stark Logistics“ akcijų. Kaip paaiškėjo vasaros pradžioje, K. Kallas suteikė daugiau kaip 350 tūkst. eurų paskolą A. Halliko įmonei „Novaria Consult OU“.

Laiške savo Reformų partijos nariams K. Kallas sakė visą šią paskolą jau atgavusi.

„Skaidrumo dėlei taip pat turėčiau pabrėžti, kad liepą suteikiau dar vieną 20 tūkst. eurų paskolą bendrovei „Novaria Consult“, kuri skirta investicijoms“, – rašė ji.

Esu visiškai tikra ir įsitikinusi, kad mano vyrui priklausančios bendrovės nevykdo jokios amoralios veiklos.

„ERR paskelbė naujieną, kad su mano vyru Arvo Halliku susijusi įmonė esą vykdo verslą Rusijoje. Norėčiau šiek tiek paaiškinti situaciją iš savo pusės. Mano vyrui priklauso logistikos bendrovės „Stark Logistics“ akcijų paketas. Ši bendrovė savo ruožtu turi klientą – Estijos bendrovę „Metaprint“, kuriai atliekami minėti pristatymai“, – rašė K. Kallas savo partiečiams ketvirtadienį.

„Mano vyras paaiškino, kad „Metaprint“ iš „Stark Logistics“ užsakė pervežimų, siekdama nutraukti savo gamybinę veiklą Rusijoje pagal įstatymus ir sankcijas“, – teigė premjerė.

„Esu tikra, kad abi bendrovės gali paaiškinti savo sprendimus ir veiksmus šiuo klausimu. Pats Arvo neturi klientų Rusijos Federacijoje“, – pridūrė ji.

Daugiau paaiškinimų

K. Kallas teigė mananti, kad visa prekyba ir verslas su Rusija turėtų būti sustabdyti, kol tęsiasi Maskvos invazija į Ukrainą.

Ji pridūrė, kad jei kam nors kiltų klausimų, ji pasirengusi atvirai kalbėti apie viską, kas susiję su jos veikla. „Užtikrinu, kad neturiu ko slėpti“, – pabrėžė K. Kallas.

Estijos prezidentas Alaras Karis ketvirtadienį pareiškė, kad laukia iš premjerės detalesnių paaiškinimų.

Jis sakė, kad liūdna kalbėti šia tema, ypač šią dieną, kai Ukraina mini Nepriklausomybės dieną. Jis pridūrė, kad visuomenė laukia premjerės pasiaiškinimo, o kai jis bus pateiktas, prezidentas sakė turėsiąs pagalvoti ir pasitarti su savo patarėjais, ką daryti toliau.

A. Karis pridūrė, kad stebima vis daugiau atvejų, kai dėl invazijos paskelbtos sankcijos neveikia, taip pat ir Estijoje. Jis sakė manąs, kad šie atvejai turėtų būti viešinami.

K. Kallas ketvirtadienį per vyriausybės spaudos konferenciją dar kartą pareiškė, kad, jos nuomone, jos vyras nepadarė nieko neetiško, turint omenyje sąsajų su verslu Rusijoje kontekstą.

„Visada stengiausi atskirti darbą ir šeimyninį gyvenimą, bet dabar jie susikirto, tiksliau, iškilo klausimas dėl mano vyro verslo partnerio veiklos. Tačiau pažvelkime į šią istoriją. Tiesa ta, kad esu ištekėjusi, laimingai ištekėjusi, už Arvo Halliko. Tačiau neturiu jokio supratimo apie jo verslo veiklą“, – sakė Estijos vyriausybės vadovė.

„Tiesa ir tai, kad mano vyras turi logistikos įmonės akcijų paketą. Tai buvo visa informacija, kurią šiuo klausimu turėjau iki šios savaitės pradžios. Kai žiniasklaida kreipėsi į mane su klausimais, žinoma, šiuos klausimus uždaviau ir savo vyrui. Kaip jis sakė, viena iš bendrovės verslo krypčių prieš karą buvo ir logistikos paslaugų teikimas Rusijoje, kuris buvo nutrauktas dar 2022-ųjų kovą dėl prasidėjusių karo veiksmų“, – paaiškino ji.

„Kaip patvirtino mano vyras, jie teikia paslaugas tik vienai Estijos įmonei, ir šis projektas taip pat yra nutraukiamas. Taigi ši bendrovė nepažeidė nei Rusijai įvestų sankcijų, nei nerašytų taisyklių“, – teigė K. Kallas.

„Mano vyro teigimu, jie net yra nustatę taisyklę, kad kai vykdo pervežimą, jiems net neleidžiama įsipilti degalų Rusijoje, kad Rusijoje nebūtų paliktas nė vienas euras, doleris ar rublis“, – pridūrė premjerė.

„Manau, reikėtų viešinti su Rusija prekiaujančius verslus“, – teigė gatvėje užkalbintas praeivis.

„Tiesą sakant, tuomet visi turėtų neprekiauti. Vilnius – nepirkti mazuto, verslininkai neprekiauti. Visiems turėtų galioti tos pačios taisyklės. Nes kai vieniems bado pirštu, kad jūs neprekiaukite, o patys prekiauja, tai nelabai sąžininga“, – komentavo pašnekovas.

„Jeigu piktybiškai nenutraukia prekybos, manau, reikėtų paviešinti“, – porino kita praeivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pirminis variantas buvo viešinti visą verslą, kuris prekiauja su Rusija. Dabar nuspręsta viešinti tik tą, kuris susijęs su politikais. Kam tokie kompromisai, kodėl – ne visus?

– Mano pasiūlymas buvo viešinti visą tokį verslą, bet politika yra interesų derinimo arena. Kartais tenka daryti nuolaidų, ieškoti kompromisų. Bet gerai, kad bent jau pritarta tokiai formuluotei. Dabar perkelsime tas nuostatas į viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatas. Ir jei asmuo eina į politiką, į valstybės tarnybą ar ketina užimti kitas svarbias pareigas, tuomet turėtų labai aiškiai įvardinti, deklaruoti, ar jis pats, ar šeimos nariai bei kiti artimi asmenys turi svarbų kontroliuojantį vaidmenį tam tikroje įmonėje, kuri turi ryšių su Rusija ar Baltarusija. Tokiu būdu ir vyks viešinimas. Tada visuomenė gali daryti spaudimą dėl tokių verslo ryšių atsisakymo, nes tai, manau, yra svarbus dalykas. Tokiu atveju žmonės rizikuoja ne tik savo reputacija. Reikia turėti omenyje, kad jie, turėdami ryšių su Rusijos Federacijos subjektais, gali pataikyti ant sankcionuotos įmonės, o tokiu atveju smarkiai nukentėtų ir Valstybės reputacija. Sankcijų stiprinimas Rusijai yra vienas iš mūsų prioritetų. Todėl pasirinkta tokia formulė, kuri gal ir ne visai 100 procentų tokia, kokią įsivaizdavau, bet turinti stiprų krūvį, ir tai yra gerai.

Mano pasiūlymas buvo viešinti visą tokį verslą, bet politika yra interesų derinimo arena. Kartais tenka daryti nuolaidų, ieškoti kompromisų.

– Kaip kolegos motyvavo, kodėl reikėtų viešinti ne visą verslą?

– Buvo tokių keistų pasvarstymų, kad galbūt tuomet verslas persikels ir vykdys toliau veiklą kažkur kitur ir panašiai, kas manęs neįtikino. Bet džiaugiuosi, kad bent jau sutarėme su tokiu variantu, kokį turime.

– Kaip manote, ar kolegos balsuos už šį kompromisinį variantą?

– Pirmiausiai mums reikia apsispręsti, ar mes kertame ryšius su Rusijos Federacija, ar ne, ar mums pakeliui su agresore valstybe, ar ne. Europos Sąjunga (ES) yra pagrindinė sankcijų politikos formuotoja, mes jai atidavėme šią kompetenciją. Ji yra nustačiusi, kas yra sankcionuotos įmonės. Su jomis iš viso neįmanoma turėti jokių ryšių, nes antraip gautum baudas už sankcijų pažeidimą. Tačiau Rusijos Federacijoje yra ir nesankcionuotų įmonių. Ir jeigu tu su jomis turi ryšį, prekiauji, vienintelis variantas lieka tai paviešinti. Jei atsisakytume to vienintelio metodo, tokiu būdu mes tarsi sakytume, kad viskas čia gerai, jei dirbi su rusais. Bet iš tikrųjų tai nėra gerai.

– Ar žinote, kiek politikų, dirbančių Seime, turi tokių ryšių?

–  Vieną kitą politiką žinome, net ir vadovaujantį kitam miestui. Tačiau, kiek tokių yra iš viso, koks tai būtų mastas, paaiškėtų tik po tos pataisos priėmimo. Tai turėtų veikti, nenueiti į užmarštį, tą galiu pažadėti. Nes ir mūsų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK ) jau supažindinta su mūsų  įstatymų projektu, dirbame kartu. Ir jie, be abejo, turės gauti papildomų resursų, kad užtikrintų kontrolę. Tai nebus vien savanoriškas politikų reikalas deklaruoti, juos tikrins. Mes turėsime priežiūros mechanizmą. O nuslėpus informaciją, būtų taikomos tam tikros sankcijos.