G. Jeglinskas bus RESC Asocijuotas ekspertas NATO klausimais. Anot pranešimo, jis prisidės prie RESC analitinių publikacijų rengimo, taip pat dalinsis įžvalgomis renginiuose.

„Šių metų liepos mėnesį Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas, kurio metu RESC organizuos oficialų ekspertinį renginį – NATO Viešąjį forumą. Todėl Giedrimo patirtis ir žinios bus nepaprastai vertingos. Juolab, kad tikimės istoriškai reikšmingo Aljanso lyderių susitikimo – tiek remiant Ukrainą, tiek stiprinant NATO rytinį sparną“, – pranešime cituojamas centro direktorius Linas Kojala.

„Džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie RESC komandos tokiame svarbiame Lietuvai ir visam regionui etape. NATO Viršūnių susitikimas yra neeilinė galimybė Lietuvai, todėl mano tarptautinė patirtis, kontaktai NATO ir privačiame sektoriuje, tikiu, padės mūsų komandai pasiekti maksimalius tikslus“, – teigė G. Jeglinskas.

G. Jeglinskas yra baigęs karo akademiją Vest Pointe. Jis taip pat turi nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį, kurį suteikė Džordžtauno universitetas Vašingtone, bei verslo administravimo magistro laipsnį, įgytą Kolumbijos verslo mokykloje Niujorke.

Naujasis RESC ekspertas yra buvęs krašto apsaugos viceministras, yra Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, anksčiau tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione. Šiuo metu jis taip pat yra JAV analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis.

Kaip pranešė RESC, indeksas sukonstruotas remiantis rugsėjo–spalio mėnesį centro užsakymu tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvia Lietuvos gyventojų apklausa apie demokratines Lietuvos gyventojų nuostatas ir atsparumą Rusijos ir Kinijos propagandai.

Centro teigimu, Demokratijos tvarumo indeksas įvertina Lietuvos gyventojų paramą liberalios demokratijos principams, pasirengimą ginti demokratiją nuo galimų suvaržymų ir faktinę demokratijos būklę šalyje bei pasitikėjimą valstybės institucijomis. 

Pasak pranešimo, pirmojo indekso vertę mažina nepasitikėjimas politinėmis institucijomis ir daugeliui gyventojų būdingas nepasitenkinimas tuo, kaip demokratija veikia praktiškai.

Daugiau pasitikima institucijomis ten, kur žmonės labiau pasitiki vieni kitais arba mano, kad valdžia dirba gerai.

Pažymima, kad kaip būtiniausius demokratijos bruožus Lietuvos gyventojai vertina įsitikinimų ir žodžio laisvę, laisvus rinkimus bei lygias moterų ir vyrų teises: visų jų vidurkiai yra po 8,8 balo iš 10, o kaip būtinus bruožus juos pasirinko apie 57–60 proc. respondentų. 

„Kalbant apie indeksus ir jų sudėtines dalis, įdomu pasirodė tai, kad dviejų ir daugiau partijų konkurencija rinkimuose, kaip visiškai būtinas demokratijos bruožas, yra nurodomas rečiau, nei kiti elementai – teisės viršenybė, laisvi rinkimai, žodžio laisvė“, – sako tyrimo autorius Mažvydas Jastramskis. 

Kaip teigia M. Jastramskis, politinio pasitikėjimo didinimas valstybinėms institucijoms išlieka vienu didžiausių valstybės iššūkių. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų skeptiškai vertina skirtingų Lietuvos demokratinių institucijų veiklą ir jų atliepumą visuomenei. 

„Bendrai politinis pasitikėjimas turi du paaiškinimus – kultūrinį ir valdžios veiksmingumo. Daugiau pasitikima institucijomis ten, kur žmonės labiau pasitiki vieni kitais arba mano, kad valdžia dirba gerai. Taigi, viena vertus, mūsų politinis pasitikėjimas būtų didesnis, jeigu kaip visuomenė vieni kitais daugiau pasitikėtume. Kita vertus, iš tyrimo gana akivaizdu, kad lietuviai prastai vertina institucijų veikimą, jų atliepumą visuomenei“, – pažymi M. Jastramskis. 

Paramą demokratijai vertinama kaip nuolat vykstanti kova tarp skirtingų pasaulėžiūrų – demokratinių Vakarų ir autoritarinių Rytų. Demokratijos tvarumo barometras rodo, kad Lietuvos gyventojai mažiausiai atsparūs yra ekonominiams propagandos naratyvams, kuriais Rusijos ir Kinijos autoritariniai režimai akcentuoja bendradarbiavimo su jais naudą. 

Pasak M. Jastramskio, tikėtina, kad mažesnis atsparumas ekonominiams naratyvams yra susijęs su dalies gyventojų manymu, jog kažkaip įmanoma subalansuoti saugumą ir ekonominius Lietuvos interesus.

Tyrimą planuojama pristatyti antradienį vyksiančios RESC 8-osios užsienio politikos konferencijos, skirtos „Diplomatijos šefui“ Stasiui Lozoraičiui atminti metu.

„Taip apsisprendžiau. Reikia galvoti apie tai, kokie yra tolimesni gyvenimo planai, todėl ir siekiu. Konkursas sutapo su mano kadencijos pabaiga, aš jį pastebėjau ir pridaviau dokumentus“, – BNS trečiadienį sakė D. Žalimas.

„Tai yra solidi įstaiga, reikia galvoti, kokie toliau yra planai“, – pridūrė jis.

Pokalbis su atrankos komisija vyko trečiadienį, anot D. Žalimo, jame dalyvavo du jam žinomi kandidatai, įskaitant ir jį patį.

„Man žinomi yra du, įskaitant mane“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Dabartinis centro vadovas L. Kojala BNS trečiadienį patvirtino irgi dalyvaujantis konkurse į direktoriaus pareigas, centrui jis vadovauja nuo 2016 metų.

Konkursas į Rytų Europos studijų centro direktoriaus pareigas paskelbtas gegužės 17 dieną.

Kandidatų reikalaujama nepriekaištingai mokėti lietuvių kalbą, anglų kalbą ne žemesniu nei C1 lygiu, taip pat turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities politikos mokslų, teisės arba ekonomikos krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį).

Kandidatai turi išmanyti šalies įstatymus, kitus dokumentus, turėti ne mažesnę nei trejų metų vadovaujamojo darbo patirtį, ne mažesnę nei dvejų metų patirtį tarptautinių projektų rengimo ir administravimo srityse, turėti mokslinio analitinio darbo patirties, kuri būtų pagrįsta mokslinėmis analitinėmis publikacijomis, tyrimais ir ekspertine-konsultacine veikla.

Centro direktoriaus bazinė alga „ant popieriaus“ – 2350 eurų.

„Šiemet minime penkiolikos veiklos metų sukaktį ir žengiame kokybinį žingsnį į priekį. V. Adamkus savo veikloje ne tik skiria didelį dėmesį rytų kaimynystei, bet ir kuria Lietuvoje vakarietišką diskusijų kultūrą. Mums garbė, kad prezidentas sutiko suteikti savo vardą, įpareigosiantį ir mus, ir atnaujintos RESC konferencijų salės svečius“, – sakė RESC direktorius Linas Kojala.

Atidarant prezidento V. Adamkaus vardo konferencijų salę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė džiaugėsi per 15 metų centro vystomomis veiklomis: „Centras įrodė, kad gali būti labai kokybiškos, labai nuoširdžios, labai patikimos analizės centras, kartu puoselėdamas atvirą erdvę žmonėms pasisakyti. Kartais griežtai, kartais taip, kad net sienos suskamba, bet visada dialogo dvasioje“.

Dėkodamas centrui prezidentas V. Adamkus pabrėžė centro reikšmę kuriant ryšį tarp Rytų ir Vakarų: „Turime apie 1000 kilometrų bendros sienos, kuri skiria dvi europines kultūras – Vakarų ir Rytų – kurios yra skirtingos ir šiuo metu tikrai supriešintos viena su kita, todėl bet koks tarpinis informacijos pasikeitimas, ieškojimas kelių, kaip suartinti tas dvi puses yra be galo svarbus. Be mūsų Vyriausybės pastangų, mūsų mokslo pastangų, aš vertinu, kad šitas centras turėtų būti pačiu pagrindiniu mūsų visuomenės balsu sprendžiant dviejų kultūrų suartėjimo ar net išsiskyrimo priežastis“.

Prezidentui antrino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė, kuri sveikindama naujos salės atidarymo proga kalbėjo apie centro svarbą vystant Lietuvos užsienio politiką, šaliai siekiant imtis lyderystės regione, sujungti Rytų ir Vakarų sostines: „Rytų Europos studijų centrui tenka labai svarbi rolė – viena vertus kurti tas idėjas ir palaikyti ryšį su tų šalių idėjų kalvėmis, bet taip pat ir padėti sprendimų priėmėjams surasti naujų vizijų, net ir mažais žingsneliais“.

Centre taip pat yra „Diplomatijos šefo“ Stasio Lozoraičio vardu pavadinta posėdžių salė ir nedidelė biblioteka, kurioje kaupiami leidiniai Lietuvos užsienio ir saugumo politikos temomis.

RESC įsteigtas Vilniuje 2006 metais Vyriausybės bei Vilniaus universiteto. Analitinis centras vykdo penkias tyrimų programas Rytų partnerystės, Baltarusijos, JAV–Lietuvos santykių, dezinformacijos, Kinijos temomis, taip pat įgyvendina projektus su Europos Sąjunga, NATO ir kitomis organizacijomis. Pensilvanijos universiteto sudaromame kasmetiniame pasaulio analitinių centrų reitinge RESC užima aukščiausią vietą tarp Baltijos šalių centrų užsienio politikos ir tarptautinių santykių kategorijoje.

„Patyrusio eksperto patirtis ir žinios padės augti ir tobulėti mūsų jaunai komandai. Tai ypač svarbu dabar, kai penkioliktaisiais veiklos metais darome kokybinį šuolį bei plečiame ekspertų ratą. Didžiuojamės, kad tarptautiniu mastu puikiai žinomas E. Lucasas sutiko mums padėti“, – sakė RESC direktorius Linas Kojala.

„Džiaugiuosi sulaukęs kvietimo prisijungti prie RESC veiklų. Kaip matome iš pavėluoto atsako į Rusijos agresiją Ukrainoje, Vakarų valstybėms dar reikia pasisemti nemažai žinių iš Baltijos šalių ekspertizės, nes jų įspėjimai neretai tampa pranašiškais.

Didžiuojamės, kad tarptautiniu mastu puikiai žinomas E. Lucasas sutiko mums padėti.

Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimu 1990 m. sudrebinusi visą Sovietų Sąjungą, Lietuva tapo didelė žaidėja tarptautinėje arenoje. Tačiau šis vaidmuo priklauso ne tik nuo šalies politikos lyderių, bet ir nuo akademikų ir idėjų kalvių įžvalgų bei ekspertizės“, – sakė prie RESC komandos prisijungęs britas.

Daugiau nei tris dešimtmečius regione dirbęs užsienio korespondentu, E. Lucasas yra puikiai Lietuvoje pažįstamas dėl kryptingo darbo viešinant šalies nepriklausomybės siekį tarptautinėje žiniasklaidoje. Į Vilnių E. Lucasas atvyko gavęs pirmąją atkurtos Lietuvos Respublikos vizą Nr. 0001, dėl kurios vėliau KGB pareigūnų buvo išsiųstas iš Sovietų Sąjungos.

E. Lucasas taip pat buvo britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius, yra penkių knygų autorius. 2008 m. jis parašė knygą „Naujas šaltasis karas“. Londone gyvenantis ekspertas nuo 2010 m. dirba nereziduojančiu vyresniuoju analitiku CEPA. Šiame analitiniame centre, kuris specializuojasi transatlantiniuose santykiuose, jis vadovauja Šiaurės ir Baltijos šalių saugumo programai ir leidžia analitinę apžvalgą „China Influence Monitor“ („Kinijos įtakos monitoringas“).

Rytų Europos studijų centras – nuo 2006 metų veikiantis analitinis centras, kurio pagrindinis dėmesys sutelktas į tarptautinės politikos procesų ir Lietuvos vaidmens juose analizę. RESC įgyvendina didelio masto nacionalinius bei tarptautinius projektus stiprindamas analitinių centrų tradicijas regione. 2021 m. RESC vysto Baltarusijos, Rytų Partnerystės, Dezinformacijos, Kinijos, JAV-Lietuvos tarptautinių santykių tyrimų programas.

Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį registruotame pataisų pakete numatyta, kad nacionalinio saugumo institucijoms informaciją teiktų strateginių tyrimų ir analizės centras, kuriam šioms funkcijoms atlikti gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad šiuo metu būtent Rytų Europos studijų centras atitinka tokio centro kriterijus.

Politologo Lino Kojalos vadovaujamas analitinis centras buvo įkurtas 2006 metais ir iki šiol valstybės pinigų gaudavo per laimėtus atskirus projektus.

Ministro pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Arnoldas Pikžirnis BNS teigė, kad Rytų Europos studijų centras užtikrintų nevyriausybinio sektoriaus išvadų teikimą sprendimų priėmėjams, be to, „atstovautų Lietuvai tarptautiniame kontekste“.

„Kartais tą atstovavimą geriau turėti iš ekspertų lūpų, o ne valstybės pareigūnų“, – sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas.

L. Kojala BNS sakė, kad praktika valstybėms reguliariai finansuoti jų steigiamus analitinius centrus yra įprasta regiono šalyse.

Mokslinius tyrimus atliekančio centro vadovas sako, kad įstaiga išsaugotų nepriklausomumą ir veikiant su valstybės finansavimu.

„Mūsų veiklos pobūdis ir nepriklausomumas nuo to nesikeistų“, – kalbėjo L. Kojala.

Rytų Europos studijų centro dalininkai yra Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus universitetas.

Registruotame teisės aktų pakete taip pat numatytos priemonės, anot iniciatorių, turinčios sustiprinti Lietuvos pasirengimą hibridinėms krizėms.

Pataisose numatyta pertvarkyti šalies krizių valdymo sistemą – grėsmių prevencija būtų pavesta ministro pirmininko vadovaujamai Nacionalinio saugumo komisijai, iš valstybės institucijų atstovų būtų suformuota krizių valdymo grupė, taip pat planuojama kurti naują sistemą grėsmių nustatymui ir perspėjimui.

Pasak A. Pikžirnio, pataisose įteisinamas jau kurį laiką faktiškai veikiantis grėsmių prevencijos ir reagavimo į jas modelis.

„Šitas paketas leidžia ištaisius klaidas funkcionuoti sukurtai sistemai, o ne kurti naują ir tada žiūrėti, kas veikia, o kas ne“, – sakė patarėjas.

„Ši sistema įteisina visą mechanizmą ir savalaikei grėsmių prevencijai, o ne tik pasekmių valdymui, kaip buvo iki šiol“, – pridūrė jis.

Įstatymuose siūloma įrašyti ir krizės sąvoką. Anot A. Pikžirnio, šiuo metu mišrios grėsmės yra pilkoji zona, kurios keičiami teisės aktai nereglamentuoja.

Prieš pateikiant pataisų paketą Seimui jį turės apsvarstyti Ministrų kabinetas.

RESC vadovo Lino Kojalos teigimu, bendradarbiavimas leis įgyvendinti projektus bei padarys Lietuvos balsą labiau girdimą kitoje Atlanto pusėje.

„Tai suteiks daugiau galimybių įvairiose institucijose dirbantiems lietuvių analitikams prasimušti į JAV informacinę erdvę ir skatins mus kelti kokybės kartelę aukštyn“, – teigė L. Kojala.

Vienu pirmųjų praktinių žingsnių turėtų būti partnerių pagalba platinant netrukus pasirodysiantį RESC analitinį leidinį „Lithuanian Foreign Policy Review“ JAV sprendimų priėmėjų tarpe bei viešojoje erdvėje.

Iki šiol L.Kojala daugiau nei trejus metus dirbo minėto centro Politikos ir analizės tyrimų skyriaus analitiku, taip pat yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas.

„Organizacijos stiprybė visuomet buvo komandoje, todėl artimiausioje perspektyvoje sieksime kryptingai tęsti darbus: analizuoti politinius ir socioekonominius procesus Rytų Europoje, vertinti kintančią geopolitinę aplinką bei telkti įvairių sričių ekspertus bendrai veiklai“, – centro pranešime cituojamas L.Kojala.

Beveik dešimtmetį veikiantis Rytų Europos studijų centras yra viešoji įstaiga, per pastaruosius metus įgijusi oficialų mokslinį statusą bei vykdanti akademinio pobūdžio tyrimus. Organizacijos steigėjai – Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus universitetas.

Taip prieš pat pasaulio baltarusių susitikimą Vilniuje apie mūsų kaimynės galimybes priartėti prie vakarietiškų vertybių kalba istorikas prof. Alfredas Bumblauskas.

Stiprinti pilietinę visuomenę

Baltarusija nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“, kuri stebi demokratijos procesus visame pasaulyje, pilietinių ir politinių teisių indekse jau ilgus metus, traktuojama „nelaisva šalimi“. 2015 metais civilinių laisvių srityje šalis buvo įvertinta 6,5 balo, kai 7 balai žymi blogiausią situaciją demokratinių laisvių atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad per pastaruosius du dešimtmečius Baltarusija nedaug pasistūmėjo demokratijos ir žmogaus teisių srityje.

Pagrindinis veiksnys situacijai Baltarusijoje pagerinti – aktyvi pilietinė visuomenė. Jauni žmonės, turintys mažą darbo patirtį, arba net visai jos neturintys, dažnai stokoja asmeninių savybių ir įgūdžių, kurie padėtų neprarasti pasitikėjimo savimi, susikurti savo vietą visuomenėje ir veikti demokratinių teisių ir laisvių labui.

Būtent todėl birželio 26 d. – liepos 1 d. dienomis vyksiantis pasaulio baltarusių susitikimas Vilniuje sieks vystyti jaunosios baltarusių kartos mąstymą ir įgūdžius, taip pat įtraukti baltarusių diasporą į Baltarusijos ateities scenarijų kūrimą bei skatinti patirties jaunajai kartai perdavimą.

Šis renginys turi sąsajų su panašia Lietuvos diasporos tradicija susitikti ir dalintis įvairiomis patirtimis, kaip disidentų potyriais sovietinės okupacijos metais ar svarbiausiomis visuomeninėmis aktualijomis šiandien. Tokius susitikimus organizuoja „Santara-Šviesa“ – neformalus įvairaus amžiaus Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą vienijantis forumas. Jo tradicinėse kasmetinėse konferencijose keliami ir svarstomi Lietuvai aktualūs politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimai. 1954 m. lietuvių studentų išeivijoje sukurta „Santaros-Šviesos“ organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus rengia ir Lietuvoje – prieš metus Alantoje vyko jau 23-asis santariečių susitikimas.

Nuo 2007 m. VŠĮ „Rytų Europos studijų centras“ (RESC) organizuoja kasmetinius Vieningų Baltarusijos studentų sąskrydžius, kurių metu susiburia apie 30 aktyvių Baltarusijoje ir kitose šalyse studijuojančių jaunuolių. Lietuvoje susirinkę studentai gilina tarpkultūrinius gebėjimus, planuoja ateities veiklas, susijusias su pilietiškumo Baltarusijoje skatinimu bei lyderyste. Susitikimų metu 2014 m. buvo įkurtas sąskrydžiuose dalyvavusių alumnų tinklas, – Global Belarusian Leaders – tapęs platforma pradėtoms veikloms tęsti po akademinių studijų baigimo.

Nuo 2013 m. RESC įgyvendina Baltarusijos tyrėjų tarybos (angl. k. Belarus Research Council) projektą, skirtą stiprinti Baltarusijos tyrėjų ekspertines žinias, o kartu ir pilietinę visuomenę.

Bendra praeitis

Neatsiejama minėtų iniciatyvų dalis – kasmėnesinis analitinis naujienlaiškis „Bell“, kuriame baltarusių tyrėjai analizuoja ir tarptautinei bendruomenei pristato šiandieninius procesus Baltarusijoje. Taip pat svarbūs tokie projektai, kaip 2013 m. vykdytas pradedančiųjų Baltarusijos tyrėjų kompetencijos kėlimo projektas, pagal kurį dešimt baltarusių stažavosi Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos tyrimų centruose.

RESC projektai ne tik padėjo atskleisti baltarusių visuomenę kaip savitą ir išskirtinę, tačiau ir pritraukti ją arčiau tarptautinės bendruomenės. Artėjantis pasaulio baltarusių susitikimas Vilniuje padės toliau vystyti tarpkultūrinį dialogą, didesnį dėmesį skiriant tyrėjų ir studentų sąveikai bei diasporos įtraukimui į Baltarusijos ateities scenarijų kūrimą.

RESC projektų vadovė Agnė Jenuševska teigia, kad pagrindiniai šio projekto tikslai – apžvelgti ir prisiminti Lietuvos ir Baltarusijos bendrą praeitį, apčiuopti ir aptarti Baltarusijos europinę tapatybę bei sąsajas su Lietuva. „Dėl žinomų priežasčių Baltarusijoje tokius susitikimus, kai bandoma surinkti kuo daugiau diasporos žmonių, yra sudėtinga suorganizuoti, dėl to pamanėme, kad Vilnius tam yra puikus taškas. Iki šiol esame vadinami kita baltarusių sostine, todėl esame jiems artimi“, – tiki A.Januševska.

Kitas svarbus tikslas yra baltarusių kultūros puoselėjimas, kadangi ji yra pakankamai artima Lietuvai. „Tai paskatino pradėti žiūrėti į kultūrą iš istorinės perspektyvos, stengtis vengti padėties politizavimo ir imtis identiteto klausimų. Norime suvokti, kur ji yra europinė, ir skatinti baltarusišką tapatybę tarp diasporos žmonių, primenant jiems jų kultūros svarbą ir grožį, bei suburiant juos į vieną vietą. Norime priminti, kas yra tas baltarusis ir Baltarusija“, - apie reikšmingus tikslus pasakoja A.Januševska.

RESC atstovė teigia, kad šio projekto metu bus konsultuojamasi su baltarusių studentų sąskrydžiu. Surinkta 20 baltarusių studentų – pusė jų atvyks iš Baltarusijos, o kita pusė – iš Europos ir Amerikos. „Kalbėsimės su jais tapatybės ir istorijos klausimais. Stengiamės juos šviesti, supažindinti su įvairiais žmonėmis, kurie užsiima įvairiomis veiklomis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Norime įkvėpti jaunimą, supažindinti ir su ekspertais“, - teigia ji.

Menas ir konsensusas

Liepos 1 dieną vyks diskusija, kurioje bus kalbama apie istoriją ir Baltarusijos tapatybę bei sąsajas su Europa. „Norime įtraukti jaunąją kartą į diskusiją su ekspertais. Į šią diskusiją kviečiami Lietuvos istorikai, Baltarusijos istorikai iš šalies ir dirbantys Lenkijoje bei kitose Europos valstybėse“, - sako A.Januševska.

Pasaulio baltarusių susitikimo metu visi bus kviečiami į parodas, kurios atkeliaus iš Minsko. „Tai stipri kai kurių dalininkų, skulptorių, fotografų ir kitų sričių menininkų paroda. Atvyks ir muzikinė grupė, kuri groja ir tautiškus, ir šiuolaikinius motyvus“, - apie kultūra alsuojančius planus pasakoja A.Januševska pridurdama, kad tomis dienomis bus organizuojama ir ekskursija Baltarusijos pėdsakais Vilniuje.

„Tai yra atviras renginys, galimybė pamatyti Baltarusiją per Lietuvą. Taip pat bus rodomi filmai, kuriais siekiame paskatinti kūrėjus, o dalyviams baltarusiams parodyti, ką jie turi, kadangi ne visi domisi savo tautiečių darbais. Šie filmai yra gavę įvairių apdovanojimų“, - unikaliomis susitikimo galimybėmis dalinasi viena pagrindinių projekto vykdytojų.

Kitas svarbus faktorius, kuris vienu metu ir sujungia, ir skiria Lietuvą nuo Baltarusija, yra svarbios istorinės sąsajos. „Norime pamiršti nesutarimus, pavyzdžiui, dėl Baltarusijos istorikų teiginių, kad LDK priskiriama Baltarusijai ir mūsų istorija priklauso būtent jai. Mes norime to išvengti, kalbėti apie tai, kas yra bendra, kas yra gera, stengtis eiti į dialogą, o ne peštis dėl istorijos“, – ketinimų neslepia A.Januševska.

Pirmiausia – suprasti

Vilniaus universiteto (VU) istorikas prof. A. Bumblauskas pripažįsta, kad tarp Baltarusijos istorikų yra tokia linija kaip LDK, kuri priklausė Baltarusijai, o dabar, lyg ir netikėtai, Vilnius tapo valdomas lietuvių. A. Bumblauskas įsitikinęs, kad Lietuvai pačiai reikia dar daug ką suprasti ir įvertinti iš naujo. „Lietuvai labai trūksta normalios baltarusistikos, kadangi jos praktiškai net ir nėra. O kiek turime lituanistų? Daug. Tai reikia suvokti, analizuojant Baltarusijai svarbius aspektus“, – sako prof. A. Bumblauskas.

„Reikia bendradarbiauti, pažinti baltarusius, kad tikrai galėtume jiems padėti. Tada tiksliai žinotume, kaip mums reikia bendrauti su jais, ir galėtume susitarti dėl kai kurių istorijos interpretacijų“, – priduria istorikas.

Paklaustas, ar šiandieninė politinė situacija Baltarusijoje gali atvesti prie vakarietiškų-europinių vertybių, A. Bumblauskas atsakė, kad vilties yra. „Jei Baltarusijos humanitarinis elitas, kuris tikrai yra ir kuris turi dialogišką šiuolaikinę laikyseną, nulems Baltarusijos orą, aš tikiu, kad scenarijus gali būti geras. Mes iš tikrųjų esame bendras civilizacinis regionas su 682 kilometrų bendra siena, kuri ilgesnė už Ispanijos ir Prancūzijos bendrą sieną ir apskritai yra ilgiausia Europoje. Neaišku, kaip taip susiraičiusi, bet ta siena kada nors, – noriu tuo tikėti, – gali tapti kažkuo panašiu į Šengeną“, – mano istorikas.

„Reikia kelti klausimą, ar bolševizmas yra toks maras, kad išdusino 500 metų patirtį. Gal. Jei išdusino, tai taip – situacija vargiai gali keistis. Bet barokinėje Baltarusijos erdvėje žmonės prisimena, kad reikia gerti kavą, o ne arbatą, ir kad moterims reikia dovanoti nelyginį gėlių skaičių. Taip atsiranda vidurio Europos idėja. Tai jau yra skirtumas. Ir Naugarduke vaikštantys senukai su skrybėlėmis taip pat suteikia optimizmo, primena Čekiją ar Vengriją. Vilčių yra, tik klausimas, ar didysis kaimynas nedarys įtakos“, – atvirauja A. Bumblauskas pridurdamas, kad kryptis, kuria keliaus šalis, yra Baltarusijos apsisprendimo reikalas.

Istorikas taip pat neabejoja, kad šiuo atveju svarbi ir Europa – kaip ji supranta, kad Baltarusija yra jos regionas. Prof. A. Bumblauskas teigia, kad tiek Baltarusija, tiek Ukraina yra Europos civilizacinė erdvė, nors ir daug praradusi, tačiau neginčijamai priklauso Europai, ir į tai reikia atkreipti dėmesį.

Pirmalaikiai rinkimai Graikijoje yra strateginis atsistatydinusio premjero ėjimas, kuriuo realios daugumos parlamente nebeturintis, bet populiarumą visuomenėje išlaikęs Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) siekia užsitikrinti paramą reformoms mainais į euro zonos partnerių finansinę paramą, sako Lietuvos politologai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, jog dabartinį scenarijų lėmė tai, kad su reformomis susijusių Vyriausybės siūlymų nepalaikė dalis valdančiosios premjero partijos „Syrizos“ parlametarų, ir jie buvo priimti tik su opozicijos parama.

„Kai A.Cipro vadovaujama Vyriausybė apsisprendė priimti kreditorių siūlomas sąlygas ir taip iš esmės atsisakė savo rinkiminių pažadų, buvo galima prognozuoti vieną iš kelių panašaus pobūdžio scenarijų - arba priešlaikinius rinkimus, nes dalis „Syrizos“ partijos narių pasipriešins šių priemonių įgyvendinimui, arba plačios pozicijos ir opozicijos partijų koalicijos suformavimo. Pastarasis variantas iš esmės egzistuoja neformaliai, bet atrodo, kad tokia situacija sukelia pernelyg didelį politinį neapibrėžtumą,“ - BNS penktadienį sakė R.Vilpišauskas.

Profesoriaus vertinimu, prie A.Cipro sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų galėjo prisidėti sunkumai „Syrizos“ viduje bei vis dar aukštas politiko populiarumas visuomenėje.

„Ilgainiui A.Cipro populiarumas gali sumažėti, atskiroms interesų grupėms patyrus nepageidaujamus reformų padarinius, tad manau, kad priešlaikiniai rinkimai yra ir strateginis ėjimas norint išnaudoti turimą populiarumą bei sutelkti politinę galią savo rankose, ir tuo pačiu pasitikrinimas prieš rinkėjus, kokia apskritai yra jų nuostata dėl tolesnės narystės euro zonoje“, - teigė R.Vilpišauskas.

Anot politologo, po mėnesio numatytų pirmalaikių rinkimų baigtį prognozuoti kol kas rizikinga, tačiau ir „Syrizai“ nelaimėjus absoliučios daugumos, nauji rinkimai gali tapti pagrindu formalioms deryboms su šiuo metu opozicijoje esančiomis, bet reformas remiančiomis partijomis.

„Tikėtina, kad šiuose rinkimuose gali nepavykti surinkti „Syrizos“ partijos absoliučios daugumos naujajame parlamente ir veikiausiai gali tekti toliau tartis su opozicinėmis partijom dėl paramos, bet galbūt tai suteiktų pagrindą naujos formalios koalicijos su kažkuria iš centro partijų suformavimui. Bet tai tik labai apytikslė prognozė, kurią galima grįsti dabartinėmis visuomenės nuomonės apklausomis. Kaip parodė ankstesni rinkimai prieš pusmetį, Graikijos rinkėjai nustebino ne vieną stebėtoją, kadangi rinkimų rezultatai buvo skirtingi nuo to, kas prognozuojama“, - kalbėjo R.Vilpišauskas.

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala Graikijos premjero veiksmus vertina kaip siekį užsitikrinti politinę galią, esant dabartiniam aukštam A.Cipro populiarumui.

„A.Cipro strategija yra paprasta - jis puikiai suvokia, kai reikės pradėti įgyvendinti priimtų įstatymų paketą, situacija šalyje komplikuosis ir visuomenės protestų tik daugės, nes aišku, kad tie įstatymų projektai susiję su mokesčių didinimu, pensijų mažinimu, įvairių privilegijų apkarpymu. Labai natūralus žingsnis, iš jo pusės žiūrint, yra pirmalaikiai rinkimai. Jam reikia sutelkti paramą parlamente, nes „Syrizos“ partijoje dabartiniai parlamentarai jo nebepalaikė, nebalsavo už įstatymų projektus ir realiai jie buvo priimti su opozicijos jėga“, - BNS sakė L.Kojala.

„Jei jam  pavyks išlaikyti politinę valdžią, galima tikėtis, kad tos politinės reformos bus įgyvendintos, bet tai priklausys nuo to, kiek balsų gaus parlamente valdančioji dauguma, iš ko ji bus suformuojama, ar tai bus vienos partijos, ar kelių partijų koalicija, kokį vaidmenį atliks opozicija“, - kalbėjo politologas.

Europa, L.Kojalos vertinimu, į procesus Graikijoje turėtų žiūrėti neutraliai, nes jau pasiekė savo tikslą, Graikijai įsipareigojus įgyvendinti reformas, o galima „Syrizos“ pergalė turėtų nuteikti optimistiškai, kad jos bus ir įgyvendintos.

„Visi supranta, kad bus chaotiška ir pakankamai sudėtinga, bet aš manau, kad Europoje turbūt nemažai kas ir apsidžiaugtų, jei dabartinėje Graikijoje viena partija, šiuo atveju „Syriza“, įgytų daugumą ir nepriklausytų nuo kitų politinių partijų paramos. Tokiu atveju būtų galima valdžią ir Vyriausybę dar labiau spausti ir versti  ne tik priimti įstatymus, bet ir realiai įgyvendinti reformas, nes dabartinė situacija, kada yra valdančioji dauguma, bet ji nefunkcionuoja, nes didelė dalis, apie 40 parlamentarų, nebalsuoja už valdančiosios koalicijos sprendimus ir Vyriausybės projektus, turbūt nėra džiuginanti ir ES lyderiams“, - kalbėjo politologas.

Pasak jo, dabartinis parlamentas Graikijoje nebegali funkcionuoti, ir vienintelis žingsnis yra rinkimai, „kurie galbūt leis sugrįžti politinės galios centrui į Vyriausybės pusę, o kartu prisidės prie to kad tos reformos, kurios būtų pažadėtos, bus įgyvendinamos“.

Graikijos ministras pirmininkas A.Cipras ketvirtadienio vakarą pranešė atsistatydinantis iš pareigų ir paprašė prezidento paskelbti pirmalaikius rinkimus, norėdamas numalšinti „Syriza“ partiečių maištavimą ir užsitikrinti paramą taupymo programai. Kreipdamasis per televiziją, A.Cipras tikino, kad 86 milijardų eurų paskola iš euro zonos fondo trejiems metams mainais į reformas buvo geriausias įmanomas susitarimas.

Premjeras teigė, kad šaliai užsitikrinus finansavimą jis jaučia moralinę pareigą patikėti savo sprendimus šalies žmonių vertinimui.