„Mes nenorime to eskaluoti iš savo pusės, bet tai kelia susirūpinimą. Tai dar kartą parodo tęstinį Rusijos bekompromisį elgesį. Mes tai turėsime omenyje savo planuose“, - žurnalistams Jungtiniame štabe sakė Brunsume įsikūrusios Jungtinių pajėgų vadavietės vadas.

Maskva prieš beveik dvi savaites patvirtino, kad Karaliaučiuje pratyboms buvo dislokuotos „Iskander“ sistemos. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad raketos čia buvo dislokuotos nebe pirmą kartą ir bus dislokuojamos ateityje.

S.Farina sakė neturintis duomenų, kad šios sistemos galėjo būti atvežtos nuolatiniam dislokavimui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešėdama Suomijoje šią savaitę pareiškė, kad „Iskander“ dislokavimas Karaliaučiuje „reiškia agresyvią, demonstratyvią galią ir agresyvumą ne tik prieš Baltijos šalis, bet prieš Europos sostines“.

„Kol kas aš nematau galimybės įsiplieksti plataus masto karui tarp NATO ir Rusijos“, - interviu BNS sakė Vilniuje viešėjęs Brunsume įsikūrusios Jungtinių pajėgų vadavietės vadas.

Tačiau jis pridūrė, kad „pavojingas“ Rusijos elgesys Baltijos jūros regione „anksčiau ar vėliau gali sukelti incidentus“.

NATO neplanuoja eskaluoti šių Rusijos veiksmų, teigė karininkas.

„Mes nenorime eskaluoti. Ką mes daroma, tai giname ir atgrasome“, - sakė italas S.Farina.

Per pastarąjį mėnesį Rusijos naikintuvai kelis kartus lydėjo virš Baltijos jūros skridusius Jungtinių Valstijų karinius orlaivius. JAV pareigūnai teigė, kad šie perėmimai vykdyti nesaugiai.

Be to, Rusijos šturmo naikintuvai kelis kartus praskrido labai arti amerikiečių valdomomis raketomis apginkluoto minininko „USS Donald Cook“, kuris Baltijos jūra plaukė link Klaipėdos uosto.

Sąjungininkų batalionas „karine prasme“ įmanomas

S.Farina į Lietuvą atvyko artėjant vasarą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame gali būti nuspręsta kiekvienoje Baltijos šalyje dislokuoti sąjungininkų bataliono dydžio pajėgas.

Vokietijos pareigūnai paskelbė, kad kuriant tokį batalioną Lietuvoje jie gali atlikti pagrindinį vaidmenį.

Generolas teigė, kad tokio dydžio sąjungininkų pajėgos tiek Lietuvoje, tiek likusiose Baltijos šalyse yra „karine prasme“ įmanomos.

„Mes padarysime viską, kad užtikrintumėme, jog šis mechanizmas bus naudingas įgyvendinant NATO tikslus“, - sakė Jungtinių pajėgų vadavietės vadas.

Jis tvirtino, kad sulaukus palankaus politinio sprendimo tokių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse neužtruktų ilgai.

Galimybė dislokuoti po tarptautinį karių batalioną Baltijos šalyse sprendžiamas pernai to paprašius Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadams. Šį karinį vienetą sudaro iki tūkstančio karių.

Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

Oro policijos naikintuvai turi ginti oro erdvę

Generolas S.Farina palankiai vertino Baltijos šalių prašymą, kad Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai reikalui esant galėtų vykdyti oro gynybos funkcijas.

Tai reiškia, kad Baltijos valstybėse budintys naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

„Perėjimas iš oro policijos į oro gynybos yra papildomas reikalingas pajėgumas“, - sakė karininkas.

Tačiau jis pabrėžė, kad Baltijos šalys turi pačios įsigyti antžeminių oro gynybos sistemų, siekiant palengvinti sąjungininkų naštą užtikrinant regiono oro gynybą. Pasak generolo, sąjungininkai šiuo metu neplanuoja dislokuoti tokių sistemų Lietuvoje.

Apie planus kurti bendrą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą Baltijos šalių gynybos ministrai paskelbė pernai.

Šių metų kovą Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimondas Graubė BNS sakė, kad kariniai specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos jau svarsto tokios sistemos dislokavimo vietas ir tariasi dėl techninių sprendimų.

S.Farina vadovauja Brunsume, Olandijoje įsikūrusiai NATO Jungtinių pajėgų vadavietei.

Jis su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku taip pat aptars Lietuvoje veikiančio NATO štabo, vadinamo pajėgų integravimo vienetu, veiklą. Taip pat planuojama kalbėtis apie padidinto NATO buvimo regione įgyvendinimą.

S.Farina į Lietuvą atvyksta artėjant vasarą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame gali būti nuspręsta kiekvienoje Baltijos šalyje dislokuoti sąjungininkų bataliono dydžio pajėgas. Šį karinį vienetą sudaro iki tūkstančio karių. Baltijos šalys taip pat prašo Aljanso papildomų oro gynybos garantijų.

NATO generolas pažymėjo, kad Rusija pastaraisiais metais surengė nemažai provokacijų, ir Rusijos lėktuvų skrydis Baltijos jūroje prieš kelias dienas taip pat gali būti laikomas provokacija.

„NATO ir Rusijos nesutarimai turi būti sprendžiami dialogo būdu. Mes neketiname ir neturėtume to eskaluoti. Turime gebėti paaiškinti Rusijai, kad nenorime nieko provokuoti ir kad mūsų sprendimai yra skirti saugumui užtikrinti ir apsaugoti mūsų teritoriją“, – sakė NATO generolas.

S. Farina taip pat pranešė, kad ateinančią savaitę po dvejų metų pertraukos bus rengiamas pirmasis NATO ir Rusijos tarybos susitikimas. Generolas išreiškė viltį, kad susitikimo metu dialogo būdu pavyks pasiekti gerų rezultatų.

„NATO generalinis sekretorius yra pasakęs, kad esame skaidrūs, tačiau tuo pat metu turime gebėti reaguoti“, – sakė S.Farina.

Generolas taip pat perspėjo, kad panašūs incidentai, kaip neseniai įvyko Baltijos jūroje, gali atvesti prie klaidų ir pavojingų incidentų.

Valdomomis raketomis apginkluotas minininkas „USS Donald Cook“ pranešė, kad Rusijos šturmo lėktuvai Su-24, skraidydami poromis, ne vieną kartą praskrido labai arti jo per incidentus pirmadienį ir antradienį, jis plaukė Baltijos jūra Klaipėdos uosto link.

„Rusai nori pademonstruoti, kad jie čia šeimininkai ir kad tai yra jų įtakos zona“, – komentuodamas šį incidentą antradienį pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.