Šį kartą gyventojai protestavo, nes, tiesiant gatvę, esą būtų iškirsta 160 medžių. Būtent tiek kryžių gyventojai išdėliojo po Kauno savivaldybės langais.

Didysis penktadienis krikščioniškoje visuomenėje yra susijęs su atgaila. Tai sielvartingiausia krikščionių kalendoriaus diena, nes tai Kristaus mirties ir palaidojimo diena. Tačiau šį penktadienį Šančių gyventojai laidojo ir medžius, kurie būtų iškirsti.

"Didžiojo penktadienio rauda. 160 pasmerktų Šančių Nemuno pakrantės medžių", "Už tvarią Nemuno pakrantę Šančiuose visų labui", "NE! Nemuno krantinės gatvės projektui" – tai tik keli plakatuose nuskambėję šūkiai, siekiantys atkreipti miesto valdžios dėmesį į aistras vis kurstantį Nemuno krantinės tvarkymo projektą.

"Kauno diena" primena, kad miesto savivaldybė ketina Nemuno krantinėje tiesti dviejų eismo juostų gatvę, platinti šaligatvį ir dviračių taką. Savivaldybės atstovai aiškina, kad taip bus patogiau pasiekti upę,  daugiabučių gyventojams nebereikės į namus važiuoti dulkėtu žvyrkeliu. Visai neseniai buvo pristatytas pakoreguotas projektas. Jame atsisakyta tiesti gavę palei visą krantinę. Dabar siūloma išasfaltuoti atkarpą nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės.

Tačiau Šančių bendruomenė toliau įsitikinusi, kad tokio projekto žmonėms nereikia, nes esą gražią gamtos pakrantę pakeistų asfaltas, padidėtų triukšmas, tarša, tai turėtų neigiamą įtaką Nemuno krantinėje apsigyvenusiems ar žiemojantiems paukščiams. Šančiškiai laikosi pozicijos, kad gatvės turėtų būti tiesiamos ten, kur žmonės jos pageidauja, o ne ten, kur jos nereikia.

Virtualus pristatymas

Prieš daugiau nei metus visuomenei buvo pristatytas projektas rekonstruoti Šančiuose esančią Nemuno krantinės gatvę, tačiau kilo didelis žmonių pasipiktinimas ir planai buvo pristabdyti. Pakoregavus projektą, jis dar kartą atiduotas visuomenės teismui. Nuotoliniame pristatyme dalyvavo daugiau nei 160 žmonių.

Pagal naująjį Nemuno krantinės variantą, gatvė tęstųsi ne visoje krantinėje, o nuo A.Juozapavičiaus pr. iki Kranto 11-osios gatvės. Projekte numatyta, kad ties daugiabučiais būtų įrengtos stovėjimo aikštelės. Gatvė būtų dviejų juostų. Taip pat numatyta praplatinti pėsčiųjų ir dviračių takus.

Dabar atsisukome į žmogų, kad galėtų visi saugiai patekti prie Nemuno.

„Manome, kad atliepėme lūkesčius, kuriuos formavo vietos bendruomenė ir Kauno gyventojai. Buvome gavę daug pasiūlymų, tad susiaurinome gatvę, ją sutrumpinome. Dabar atsisukome į žmogų, kad galėtų visi saugiai patekti prie Nemuno. Buvome gavę pastabų, kad projektuojame tik gatvę, o vizualizacijas pateikiame su vaikų žaidimo aikštelėmis. Tačiau mes konsultavomės tiek su želdynų specialistais, architektais, kad atlieptumėme lūkesčius ir kompleksiškai pasižiūrėtumėme į projektą“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Bendrovės „Kauno tiltai“ Projektavimo skyriaus vadovė Rita Nagelienė pristatė Nemuno krantinės gatvės (nuo A.Juozapavičiaus pr. iki Kranto 11-osios g.) ir dviračių tako (nuo Nemuno krantinės g. iki Kranto 11-osios g.) rekonstravimo darbo projektą. Ji pristatė, kad šiuo metu ties Nemunu yra apie 6 metrų pločio gatvė, kurioje yra grunto-žvyro danga. Čia, pasak projekto rengėjų, automobiliai statomi bet kur, todėl nėra užtikrinamas saugumas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Taip pat specialistė apžvelgė esamą dviračių ir pėsčiųjų tako būklę. Šis takas vietomis aptrupėjęs, kai kur ženkliai susiaurėja, tad juo nėra patogu naudotis pėstiesiems ir dviratininkams.

„Vienas projekto tikslų – įgyvendinti Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, užtikrinant susisiekimą bei išspręsti parkavimo problemas“, – pristatė Projektavimo skyriaus vadovė.

1,7 km ilgio gatvėje numatoma dvi eismo juostos, užimančios 5,5 m plotį. Dėl patogesnio įvažiavimo į A.Juozapavičiaus pr., gatvė išplatėtų iki trijų eismo juostų – taip būtų lengviau pasukti į šią miesto arteriją. Pėsčiųjų ir dviračių takas planuojamas apie 1,6 km, užimantis 2,5 m plotą. Dviračių takui numatomas raudonas asfaltas, pėsčiųjų – trinkelių danga.

Projekte numatyta įrengti keturis nuvažiavimus, kurie pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia, o šalia takų – suoliukai. Taip pat būtų įrengta iškili sankryža bei septynios pėsčiųjų perėjos. Automobilių stovėjimo aikšteles planuojama dengti ažūrine danga.

„Buvo daug nuogąstavimų, kad gatvė gali netilpti, tačiau projektas buvo rengiamas ant topografinių nuotraukų, tad tikrai gatvė ant pastatų nelipa. Tiesa, reikės pašalinti dalį medžių. Tikslus invertorizuojamų medžių skaičius paaiškės rengiant techninį projektą. Stengiamės medžių palikti kiek įmanoma daugiau. Tam, kad prie gatvės nebūtų ištisai parkavimo vietos, yra numatytos žaliosios zonos, kuriuose bus želdiniai“, – pristatymo metu pažymėjo R.Nagelienė.

Gauti pasiūlymai

Gyventojai prieš viešą pristatymą galėjo teikti pasiūlymus. Kauniečiai domėjosi ir apie įvažiavimus į planuojamą gatvę, ir apie vaikų žaidimo aikšteles bei požeminius atliekų konteinerius, kurie jau įrengti planuojamos gatvės vietoje.

Pasak R.Nagelienės, atliekų konteineriai bus perkelti į kitą vietą, tačiau ji bus nurodyta techninio projekto metu. Be to, vietos gyventojai norėjo daugiau žaidimo aikštelių, tačiau projekte ties Kranto al. 28-uoju namu jos įrengti neketinama dėl vietos trūkumo, vaikų zonos atsiras prie kitų namų.

Kranto al. 64-ojo namo gyventojai prašė papildomos automobilių stovėjimo aiktelės, nes šio namo gyventojai neturi, kur statyti savo transporto priemonių.

„Konkretaus daugiabučio parkavimo problemas kviečiame spręsti per „Svajonių kiemo“ programą. Jos metu savivaldybė prisideda prie projekto rengimo ir įgyvendinimo“, – kitą programą, pagal kurią gali kreiptis gyventojai, pristatymo metu nurodė A.Pakalniškis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Gyventojai norėjo, kad būtų suprojektuota vieta ir šunų aikštelei, tačiau kol kas toks objektas nenumatytas. Suinteresuoti asmenys svarstė, kad galbūt vienoje gatvės vietoje būtų galima atsisakyti vieno šaligatvio ir vietoj to paplatinti dviračių taką bei jį atskirti nuo pėsčiųjų tako kokiais nors atitvarais. Tačiau projekto rengėjai laikėsi pozicijos, kad iš abiejų gatvės pusių turi būti paliktas praėjimas iki pačios krantinės. O platinti dviračių tako taip pat daugiau nėra galimybių, nes tuomet tektų jau žengti link upės ir tvarkyti krantinės šlaitą.

Žmonėms užkliuvo ir metalinės tvorelės, mat jos nėra estetiškos, o asfalto danga turėtų būti tyli, kad būtų sumažintas triukšmas. R.Nagelienė nurodė, kad tvorelių sprendiniai bus koreguojami techninio projekto metu, jį rengiant bus galima išanalizuoti ir tyliojo asfalto koncepciją.

Kilusios aistros

Pristatymo metu vienas gyventojas buvo paprašęs paviešinti jo laišką. Kadangi jis pritarė Nemuno krantinės projektui, nuotoliniame pristatyme dalyvavę šančiškiai tokį laišką pavadino propaganda.

Šančių gyventojams užkliuvo ir planuojamos gatvės plotis. Mat kaip tik savaitgalį jie rengė protesto akciją, kurios metu gyventojai iš plėvelės suklijavo skraistę, kuri atitiktų gatvės plotą. Šančiškiai ėjo Nemuno krantine ir vietomis parodė, kad planuojama gatvė niekaip netelpa į esamą plotą. Tačiau projekto rengėjai nurodė, kad keliose probleminėse vietose bus įrengtas šlaitas, paliekant dviračių ir pėsčiųjų takus apačioje. Tokiu būdu esą tilps tiek gatvė, tiek ir takai.

Šančių gyventojams buvo svarbu, kodėl rengiant tokį projektą nebuvo viešų kūrybinių dirbtuvių. Taip pat aistrų kėlė ir krantinės augmenija, tačiau savivaldybės atstovai nurodė, kad kito projekto metu bus parinkti geriausi želdiniai, tačiau ir rengiant šį projektą buvo konsultuotasi su aplinkos apsaugos specialistais, augmeniją siekta perkelti ir paviešintose vizualizacijose.

„Kodėl nenumatyti nusileidimai į dviračių taką iš kiekvienos Kranto gatvės ar išėjimo iš daugiabučių? Juk bloginama esama situacija. Šiai dienai gyventojai laisvai gali nusileisti į dviračių taką iš bet kurio „rekonstruojamo kelio“ taško“, – pasisakė viena Žemųjų Šančių bendruomenės narė.

„Ar tai neprieštarauja deklaruojamai priartėjimo prie upės idėjai ir nepaneigia Kaunas 2022 deklaruojamą upių kultūrinio gyvybingumo skatinimą, kuris turėtų būti realizuojamas aktyvių poilsio ir laisvalaikio zonų plėtojimu, o ne naujos gatvės, atskiriančios pakrantės zoną nuo gyvenamųjų kvartalų, suprojektavimu?“ – dar vieną nuomonę išsakė vietos gyventoja Lina.

Dar kiti kritikavo projektą sakydami, kad tai nėra gatvės rekonstrukcija, o naujos gatvės tiesimo projektas. „Bendrasis planas, kuriuo vadovaujasi statytojas, galioja tik iki 2023. Todėl ar nevertėtų pradėti vadovautis Darnaus vystymosi tikslais – nacionaline prioritetine vyriausybės priemone?“ – pastabų negailėjo Auksė.

„Parkavimo aikšteles gyventojams po langais kelių metrų atstumu. Nuostabus gyvenimo pagerinimas. Finalas – pilnos aikštelės jaunimo su muzika ir alumi ištisą parą, dar kebabų kioskų pristatykit, iškart lygis pasijaustų“, – dar vieną kritikos strėlę metė Marijus.

Neįsterikuokit, tokie įstatymai. Patys prirašėt pasiūlymų, tai juos dabar privaloma pristatyti.

Kritika patiems gyventojams

Užvirusioje diskusijoje buvo ir kitų nuomonių. Vieni sakė, kad nuolat važinėja dviračiais, todėl projektas turėtų pagerinti infrastruktūrą. Dar kiti kritikavo pačius Šančių gyventojus sakydami, kad visi tapo ekspertais ir dabar žino, kaip viskas turi būti.

„Neįsterikuokit, tokie įstatymai. Patys prirašėt pasiūlymų, tai juos dabar privaloma pristatyti“, – rėžė vienas diskusijos dalyvis tiems, kurie piktinosi, kad projekto rengėjai ilgai skaito prieš pristatymą gautus pasiūlymus.

Svarstoma, kad projektą būtų galima pradėti įgyvendinti šių metų rudenį, o pabaigti iki kitų metų pabaigos. Tiksli gatvės rekonstrukcijos suma paaiškėtų po techninio projekto rengimo, tačiau savivaldybė nurodo, kad tai galėtų siekti 3 mln. eurų.

Praėjusiais metais šią bendruomenę už geriausią metų urbanistikos kūrinį, ginant Šančių rajono vietos dvasią (genius loci) apdovanojo Aplinkos ministerija. Didžiausią atbalsį visoje Lietuvoje sukėlė spalvingos ir triukšmingos šančiškių protesto prieš naujo kelio tiesimą Nemuno pakrantėje bei kitos akcijos.

Dabar Šančių bendruomenė pasirengusi toliau aktyviai kurti savo aplinką. Naujo projekto metu trejus metus Šančiuose vyks šviečiamieji ir kūrybiniai renginiai, veiks žemėlapių kūrimo praktinės dirbtuvės. Numatyti ir vieši rezultatų aptarimai ir diskusijos, taip pat bus įgyvendintos bendruomenės narių gebėjimų stiprinimo veiklos.

Anot pranešimo, tai – pirmas atvejis Lietuvoje, kai miesto teritorijos planavimo projektas bus kuriamas pačių toje teritorijoje gyvenančių žmonių, į procesą kviečiant įsitraukti verslininkus ir politikus.

G. Zujus, atšalus orams, savo bičiulius, su kuriais sieja bendri kultūriniai projektai bei idėjos, pakvietė vienytis prie didelio, senovinio stalo. Karkvakaris sudomino Šančių seniūnaites – Eglę Kanikovienę, Vilmą Ambrazaitienę, Ritą Namikę, Audrą Fiserienę ir Vilmą Ragauskienę, kultūros projektų iniciatorius ir vadovus – Šančių P.A.R.A.K.O įgulos vadę Vidą Bliumkienę, Šančių Kiosko projektų vadovę Austėją Bliumkytę-Padgurskienę, Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkę Vitą Gelūnienę ir jos pavaduotoją Eleną Vanagaitę, projekto „Neįgali Lietuva“ autorių Audrių Kalvėną ir kitus.

Susirinkusiems buvo pasiūlyta pasivaišinti pagal senovišką receptą pagaminta karka, kurią kartu su gaspadine Vilija kelias dienas ruošė ir pats susitikimo kaltininkas. Patiekalas buvo patiektas dideliame katile, kurį susirinkę tuštino iki išnaktų. Desertui kompanija smaližiavo kalėdiniais kepiniais ir vaisiais.

L. Kondratės nuotr.

Pasisotinę ir sušilę, susirinkusieji nusprendė veikti išvien – bendruomenių ir projektų atstovai dalijosi naujienomis bei savo planais, kvietė vieni kitus lankytis rengiamose vakaronėse ir renginiuose. Bevakarojant kilo iniciatyva rengti kulinarinio paveldo ekskursijas skirtingose Šančių vietose – tąkart G. Zujaus iniciatyvą nutarė perimti E. Kanikovienė ir pakvietė susirinkusius Trijų Karalių šventę paminėti jos namuose. Meniu iš anksto nebuvo pristatytas, tik prasitarta, kad seniūnaitės namuose yra senovinė krosnis, kurioje ji su šeimyna kepa naminę duoną.

„Atsižvelgiant į susirinkusių gausą galima spręsti, kad kulinarinio paveldo atradimais šančiškiai mėgausis visus metus“, – sakė G. Zujus.

„Šančių bendruomenė susirinko svetinguose G. Zujaus namuose pasidžiaugti praėjusiais metais, kupinais kultūrinių, socialinių ir pilietinių įvykių. Diskusijos buvo audringos, įspūdžių ir pasiūlymų kitiems metams tikrai nepritrūksim. Daug dėmesio buvo skirta ateinančių metų planams, vizijoms. Darni Šančių rajono plėtra, gamtosauginės ir ekologinės problemos persipynusios su savasties paieškomis kultūros kloduose. Tai ir buvo pagrindinės karštos diskusijos temos Šančių kultūros kieme“, – sakė E. Vanagaitė.

L. Kondratės nuotr.

„Bendruomenė auga ir įgija galių tada, kai gali patenkinti savo prigimtinius poreikius – valgyti, kalbėti ir juoktis! Gedimino karkadienis dar kartą įrodo, kad geriausiai žmones vienija stalas be kampų, geras maistas ir vynas. Labai smagu tiesiog mėgautis vieni kitų kompanija, Šančių dvasios persmelktais namais, klausytis vietinių anekdotų ir kartu degustuoti su meile pagamintą maistą. Susėdus aplink stalą galima išspręsti milijoną problemų, to net nepastebint“, – kalbėjo V. Gelūnienė.

Tai ne pirma kompozitoriaus iniciatyva, kviečianti vienytis – Baltijos kelio 30-mečio proga jis sukūrė naują dainą „Vienybės banga“. Paskatintas bendradarbiavimo idėjos, G. Zujus su šančiškiais ieško kelių ir būdų veikti kartu, dalytis iniciatyvomis ir idėjomis. Šiuo susibūrimu Šančių gyventojai siekia bendradarbiauti dar glaudžiau – šiais metais laukia dar ne vienas prasmingas visuomenei skirtas nemokamas kalėdinis renginys, o kitąmet tradiciškai mikrorajone bus organizuojamos Šančinės.

Pasak akcijos organizatorių, tai eitynės už demokratiją.

Eitynės prasidėjo prie Šančių mokyklos. Dalyviai žygiavo  Nemuno pakrantės dviračių taku iki Geležinkelio tilto kartu su tarptautine pasipriešinimo ritmų grupe "Rythms of  Resistance" (ROR). 

Ši grupė kūrybinėmis protesto formomis kovoja su socialinėmis, politinėmis ir ekologinėmis problemomis visame pasaulyje. Samba tinklas ROR solidarizavosi su Kauno aktyvistais ir būgnu ritmu sakė „ne“ dominavimui, išnaudojimui, diskriminacijai ir priespaudai.

Šios eitynės - tai reakcija į vieną po kitos kylančias problemas dėl dialogo nebuvimo tarp bendruomenių ir Kauno miesto savivaldybės: gyventojai yra neįtraukiami į savo gyvenamosios aplinkos planavimo procesus, jų nuomonės yra nepaisoma, o kompetencija spręsti už save - menkinama, teigia akcijos organizatoriai. 

Aštuoniolika bendruomenių pasirašė deklaraciją dėl pilnavertiško dalyvavimo priimant Kauno miesto plėtros sprendimus ir įteikė ją Kauno miesto merui, tačiau iki šiol atsako į ją negavo.

Šančių bendruomenę piktina Kauno miesto savivaldybės projektai, kuriuose numatyta rekonstruoti Nemuno krantinę.

Planuojama nuo A.Juozapavičiaus prospektą kertančio geležinkelio tilto iki Vokiečių gatvės, netoli Panemunės tilto, įrengti naują gatvę. Ji eitų visai šalia Nemuno, kur dabar yra pasivaikščiojimų zona.

Šančių bendruomenė piktinasi, kad dėl naujos gatvės bus suniokota rekreacinė zona, o gamtą, kurioje galima pasivaikščioti, pakeis asfaltas.

Šančių bendruomenė teigia, kad pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad Kauno vadovai autokratiškai priiminėja sprendimus, tarnaujančius ne visuomenės, o privataus verslo interesams.

Įtraukiantis pasiruošimas

Šančiškiai toliau stebina kūrybiniais klodais. Šiais metais per tradicinę Šančinių šventę bendruomenė sukūrė operą. Žmonės dalyvavo visame kūrybos procese, o sekmadienį visos pastangos vainikuotos finaliniame renginyje.

„Operos idėja kilo iškarto po to, kai įgyvendinome Šančių parado idėją. Tuomet pamatėme, kokia yra kūrybinga mūsų bendruomenė. Kūrybiškumas taip pat atsispindi mūsų kasmetiniame kalėdiniame renginyje, kuris vyksta Kopūstų lauke. Dabar pabandėme sujungti mūsų patirtis, gausų šančiškių būrį ir kūrybingumą bei sukurti operą, kai bendruomenė būtų įtraukta nuo į procesą nuo pat pradžios“, – sakė viena organizatorių Vita Gelūnienė.

Ji pasakojo, kad operos kūrimo procesas prasidėjo dar pavasarį. Šančiškiai buvo pakviesti į intensyvias trijų dienų kūrybines kolektyvinio rašymo dirbtuves. Tuomet žmonės sukūrė libretą.

„Libretą sukūrė maždaug dešimt žmonių. Kitas etapas prasidėjo, kai mes Šančiuose paskelbėme operos mokyklą. Birželio mėnesį 25 dalyviai dalyvavo penkių dienų mokymuose, kuriuose mokėsi pagrindų, kaip yra kuriama bendruomenės opera“, – toliau apie pasiruošimą kalbėjo V.Gelūnienė.

Smagu, kai žmonės kažką daro, kuria, tada ir gyventi atrodo gražiau.

Į operos mokyklą buvo pakviesti ir profesionalai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, kurie dalijosi savo patirtimi. Anot operos sumanytojų, operos kūrime buvo labai svarbu bendradarbiauti su profesionalais, nes dalis operos kūrime dalyvavusių šančiškių nieko bendro neturi su tokia kūrybine veikla, tad savo srities ekspertai padėjo ne tik gamą prisiminti, bet ir sudėliojo taškus, kad opera suskambėtų kaip įmanoma geriau. Mokyklos pabaigoje šančiškiai rinkosi buvusioje kareivinių teritorijoje, kur buvo kopūstų sandėliai. Patys šančiškiai šią vietą vadina Kopūstų lauku.

„Ten sukūrėme galimą operos eskizą ir jį suvaidino ir sušoko. Šie žmonės toliau dalijosi savo patirtimi ir per šias Šančines mes kreipėmės į visus Šančių gyventojus, kviesdami juos ateiti ir kartu ruoštis operai“, – tikino operos mokyklos organizatorė.

Ypatingas kūrinys

V.Gelūnienė pasakojo, kad šančiškiai patys sukūrė libreto žodžius. Muziką libretui sukūrė taip pat šančiškis kompozitorius Vidmantas Bartulis.

„Dabar mes turime dar sukurtą dalį operos – prologą ir epilogą. Per Šančines juos dainavome įvairiose viešosiose vietose, o sekmadienį pažymėjome Šančinių pabaigą. Parodėme visos savaitės darbo vaisius. Pristatėme dalį operos. Kopūstų lauke muzika susijungė su judesiu“, – sakė bendruomenės operos kūrėjai.

Anot jos, V.Bartulio sukurta muzika nepaliko šančiškių abejingų, tad neatmetama, kad bendruomenės sukurtas libretas ir kompozitoriaus pritaikyta melodija ateityje taps Šančių himnu. „Visi, kurie išgirsta šį kūrinį daugiau nei du kartus, jau jo nebepamiršta ir kartu dainuoja ar bent jau niuniuoja jį savo galvose. Neabejoju, kad šis libretas ilgainiui taps mūsų identiteto dalimi“, – patikino V.Gelūnienė.

Ji tikisi, kad operos kūrybos procesas su Šančinių pabaiga nenutrūks ir vėliau bendruomenė galės pristatyti visą operą, o ne tik jos dalį. Neatmetama, kad visas bendruomenės operos kūrinys galėtu nuskambėti per kalėdinį Šančių renginį.

Žmonių vienybė

Šančių operos kūrimo procese dalydavę šančiškiai tikino, kad jiems yra labai svarbus bendrystės jausmas, todėl visą savaitę po darbų skubėdavo į operos mokyklą.

„Na muzikos tik mokykloje mokėmės, tad dabar jau viskas pamiršta, reikėjo viską iš naujo mokytis, tačiau jausmas labai geras. Manau, kad mūsų opera tikrai gerai suskambėjo“, – pasisakė besišypsanti moteris.

Tie, kas neišdrįso kartu su kaimynais užtraukti bendruomenės sukurto libreto, stebėjo visą pasirodymą ir negailėjo aplodismentų. „Smagu, kai žmonės kažką daro, kuria, tada ir gyventi atrodo gražiau“, – patikino neseniai į Šančius atsikrausčiusi Milda.

Susitikimas kieme

Susipažinti su Šančiais, šio rajono žmonėmis ir kultūra pakvietė programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizatoriai. Tai pirmasis renginys Šančiuose, kurio metu veiklos sau atrado tiek maži, tiek dideli. Įdomu tai, jog žmonės į festivalį atsinešė įvairiausių idėjų ir jos neišsibarstė po visą rajoną, o sutilpo viename kieme. Apie 25 iniciatyvas priglaudė Šančiuose gyvenantis kompozitorius G.Zujus.

„Reikėjo viską paruošti, sutvarkyti kiemą, specialiai parengti draugus ir artimuosius. Mano pusbrolio žmona gal kokią savaitę čia padėjo tvarkytis. Čia nebuvo taip nešvaru, tačiau reikėjo daiktus sudėlioti taip, kad jie nesimaišytų žmonėms, nes yra tokių smulkmenų, kur praeinantis vaikiukas gali čiuptelti ir nunešti kur nors, o aš po to liksiu be svarbios šeimos relikvijos. Nors man nėra neramu, kad kažkas dings, nes čia atėjo labai šviesūs žmonės“, – „Kauno dienai“ kalbėjo G.Zujus. Jis tikino, kad namą, į kurį šeštadienį sugužėjo maždaug 100 žmonių, statė jo prosenelis, o paskutinį kartą kieme tiek žmonių buvo prieš karą. Senelė jam pasakojo, kad tuomet kieme buvo išrikiuota daug kareivių.

G. Zujus/Evaldo Šemioto nuotr.

Šančiai – vienas didelis kiemas, tad pakvietėme jaustis šiame Šančių kultūros kieme savi.

„Šančiai – vienas didelis kiemas, tad pakvietėme jaustis šiame Šančių kultūros kieme savi. Visiems dalyviams nebuvo iš anksto suformuota užduotis ir tema, ar tai bus meninis renginys, ar – socialinis, edukacinis. Šis renginys buvo visiškai atviras iniciatyvoms, todėl žmonės čia atėjo su įvairiausiais pasiūlymais. Tuo jis ir išsiskyrė iš kitų Šančių ir Kauno renginių“, – dar prieš renginį kalbėjo iniciatyvų festivalio kuratorė Austėja Bliumkytė-Padgurskienė.

Taip gimė jaukus kaimynų, rajono renginys, kuriame laukiami visi norintys kitaip praleisti laiką, patirti jaukumo, užmegzti naujų pažinčių, pasisemti idėjų ir įkvėpimo. „Būtent taip stiprinami kaimynystės ryšiai. Kai pažįsti, sveikiniesi. Kai sveikinamasi, užsimezga ir artimesnis kontaktas. Kuo daugiau žmonių, esančių aplink tave, pažįsti, tuo drąsiau, jaukiau, saugiau jautiesi, o dar toliau žiūrint, žmogus jaučiasi laimingesnis. Kalbu iš savo patirties“, – pasakojo renginio kuratorė.

Idėjų lietus

Iš tiesų į festivalį susirinko įvairių veiklų prisigalvoję žmonės. Vieni jų vaišino dalyvius namuose keptais keksiukais ar vietoje keptais gardžiais blynais, kiti pakvietė išlaisvinti kūrybines galias ir nutapyti ar iš molio nulipdyti ką nors gražaus.

Renginio metu svarbią misiją atliko ir savanoriai, kurie pakvietė senolius pabendrauti. „Į kvietimą atsiliepė viena moteris, kuri sakė, kad savanoriaudama priklausomybių centre pastebėjo, kad vyresni žmonės tiesiog nori pasikalbėti. Ji sumąstė festivalio metu pasikviesti senjorus ir pasikalbėti apie tai, kas jiems rūpi. Apie senjorus daug kalbu, nes džiaugiuosi, kad atsirado daug jiems skirtų iniciatyvų. Ir jas parodė jauni žmonės“, – sakė A. Bliumkytė-Padgurskienė.

Patys iniciatyvų kūrėjai tikino, kad tokie renginiai stiprina draugystė, todėl nebuvo abejonių, kad nedalyvaus.

„Aš tai neseniai į Šančius atsikrausčiau, o ir pati kalbų mokykla Kaune visai neseniai pradėjo veikti, todėl čia ir atvykome. Vaikai gali iš raidžių sudėlioti anglišką žodį ar sakinį ir už tai jie apdovanojami“, – kalbėjo vaikus anglų kalbos šventėje mokiusi Ana.

„Aš siuvu knygas. Darbas paprastas, bet labai kilnus. Kai pamačiau, kad organizuoja šį festivalį, pati pasisiūliau sudalyvauti. Pati Šančiuose gyvenu, jau seniai čia įsikūrėme. Ieškojome vietos, kur būtų daug gamtos, bet ir viskas vietoje, toli vaikų vežti nereikėtų. Tikrai jau išsisklaidė mitas apie Šančius, kad čia kažkoks netoks rajonas. Kaip tik – čia labai daug gerų žmonių, yra daug veiklų“, – gera nuotaika dalijosi Vilma. Ji kartu su mažaisiais šančiškiais gamino pirštukams lėlytes, tad sulaukė nemažai dėmesio.

Vaikų džiaugsmas

Ko gero, daugiausia dėmesio sulaukė muilo burbulai. Juos į G.Zujaus kiemą atvežė vaikų užsiėmimus organizuojantis Arnas. Be burbulų vyras vaikams pasiūlė rankas sudėti į spalvotą ir tamprią masę. Tai mažuosius traukė kaip magnetas.

„Atsivežiau 20 kilogramų šlykštukų masės, padarėm Šreko vonią, su vaikais pūtėm laimės burbulus ir gaminome antistresinius kamuoliukus. Šlykštukai yra vaikų mylimiausia masė, kuri jiems labai patinka. Ji yra šlapia, bet prie rankų nelimpa, tik nesakysiu, iš ko tai padaryta, nes tai dėdės ilgai kurtas receptas“, – geros nuotaikos užtaisus dalijo Šančiuose gyvenantis Arnas.

Patys renginio lankytojai tikino, kad išbandė įvairių iniciatyvų, o kartu galėjo iš arčiau susipažinti su kaimynais. „Anūkė labai norėjo piešti, todėl ir atėjome. Dar išbandė ir molio lipdymą. Aš į Šančius atsikrausčiau prieš maždaug 20 metų. Čia atėjusi nustebau, kai pamačiau geležinį Gediminą (Zujų – red. past.). Aš jau pasiilgau jo laidų. Tikrai tokie renginiai kuria bendrumo jausmą“, – tikino į šventę atėjusi Gailutė.

Tapo nereikalingas

A.Juozapavičiaus prospekte kelerius metus stovėjo spalvotas kioskas, kuris buvo tapęs vietos bendruomenės ir visų Šančių simboliu. Praėjusią savaitę medinukas sulygintas su žeme. Pasak Šančių bendruomenės atstovų, kioskas jau kurį laiką buvo nebenaudojamas, jame siautėjo vandalai. Nugriovus šį kioską, neatmetama galimybė ateityje turėti kitą erdvę. Bendruomenės atstovai tikino, kad nugriautas tik pastatas, tačiau liko pati idėja vienyti bendruomenę.

"Kioskas jau atgyveno savo laiką. Buvo kelis kartus vandalai nusiaubę, tad neapsimokėjo jo tvarkyti. Toliau komanda renka idėjas, ką statyti vietoj kiosko. Ta vieta vis tiek bus skirta bendruomenei. Tik dabar diskutuojama, kaip tai įgyvendinti. Kioskas buvo simbolis: daugiau ne kaip daiktas, o pačių Šančių idėjų. Galbūt čia atsiras koks konteineris, gal dar kas", – svarstė Šančių seniūnas Ričardas Rusteika.

"Kioskas jau seniai neatliko jokios funkcijos. Čia gal daugiau nei metus nevyko jokia veikla. Jis tapo vandalų taikiniu. Įdėdavome stiklą, tuoj jį išdaužia, nuo šalia esančio piešinio liko dažų, tai viską kažkas į kioską supylė. Todėl buvo tik laiko klausimas, kada kioskas bus nugriautas", – antrino Šančių gidė Austėja.

Šančių atstovai pripažino, kad vietos bendruomenė negailėjo sentimentų senajam kioskui, nemažai diskutuota, ką būtų galima su juo toliau daryti, tačiau nuspręsta, kad jis yra pasenęs ir atitarnavęs.

Nugriovus kioską absoliučiai niekas nesikeičia, nes ir dabar renginiai vyksta visose Šančių vietose.

Idėjos nemiršta

Šančių kiosko atstovai ramino, kad visos idėjos, kaip burti bendruomenę, lieka. Kaip "Kauno dienai" teigė gidė Austėja, siekiama įvairiose Šančių vietose rengti renginius ir taip suvienyti bendruomenę.

"Mūsų veikas, ekskursijas ir renginius galima rasti socialiniame tinkle "Facebook". Nugriovus kioską absoliučiai niekas nesikeičia, nes ir dabar renginiai vyksta įvairiose Šančių vietose. Žinoma, yra sentimentų, nes nuo čia viskas prasidėjo, tačiau dabar kioske nebuvo labai aiškios bendruomenės, o buvo keli aktyvistai, kurie rengdavo blusturgį, dirbtuvėles, ekskursijas ir pan. Visi šie aktyvistai suinteresuoti, kad būtų viena bendruomenė, o ne Aukštieji ir Žemieji Šančiai", – komentavo Šančių gidė.

"Mūsų tikslas ir buvo likti su žmonėmis, megzti kontaktus, padrąsinti žmones prisijungti. Juk ir Šančių kiosko idėjos iniciatoriai jau yra pasitraukę, gyvena kitur, o mes esame tie, kurie buvo įtraukti į veiklas ir tęsia Šančių kiosko idėjas. Tad norisi, kad ir daugiau įsitraukusių žmonių būtų. Tam konkreti vieta nereikalinga. Žinoma, svajonėse lieka turėti kažkokią savo erdvę, bet šiuo metu tai yra atviras bendruomenės klausimas", – tęsė Austėja.

Šančių kiosko pradžia

"Kauno diena" primena, kad Šančių kiosko idėja 2013 m. kilo dviem kultūros aktyvistams: architektei Kotrynai Valiukevičiūtei ir sociologui Arnoldui Stramskui. Tris mėnesius tyrinėję senuosius Šančius, jie subrandino idėją įkurti čia kultūros centrą.

"Buvome pakviesti savo tyrimą pristatyti Šančiuose vykusiame tarptautiniame kultūros ir meno projekte "Miesto tyrimai: viešumo patirtys". Ruošdamiesi renginiui bendradarbiavome su olandų menininke Jeannevan Heeswijk. Tęsdami privačių utopijų idėją, mąstėme apie tai, kaip tai, kas privatu, verčiama viešu: kaip žmogus gerina savo privatų būstą, taip būtų galima elgtis ir su viešąja erdve – ją modifikuoti, keisti.

Taip gimė Šančių kiosko idėja. Kioskas, kaip tokios transformacinės erdvės modelis, mums tiko idealiai. Juolab kad kioskas yra vienas iš svarbių, bet jau primirštų pereinamojo laikotarpio simbolių. Tai buvo privačios iniciatyvos, naujai atsivėrusios galimybės prekiauti objektas, bet kartu ir bendravimo erdvė, netiesioginė bendruomenės kūrimo institucija, prie kurios susitikdavo kaimynai, būriuodavosi vaikai", – tuomet kalbėjo Šančių kiosko idėjos sumanytojai.

Pats kioskas taip pat stovėjo panosėje. Netoli Šančių turgavietės stovėjo nenaudojamas spalvotas medinis kioskas. Jį apie 1994 m. sumeistravo buvęs savininkas ir ilgą laiką jame virė įprastas verslas. Neįprastų formų kioskas iš pradžių stovėjo Savanorių prospekte, o tik vėliau buvo perkeltas į Šančius.

Renginio "Miesto tyrimai: viešumo patirtys" metu dalyviams buvo siūlyta įsigyti simbolinę Kiosko akciją. Už surinktus pinigus Kioskas nupirktas ir priklausė 44 akcininkams.