„Kuo griežčiausiai smerkiame šiandieninį Rusijos valdžios sprendimą uždrausti aštuoniems Europos Sąjungos piliečiams atvykti į Rusijos teritoriją“, – sakoma Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento vadovų bendrame pranešime.

„Šis veiksmas yra nepriimtinas, neturi jokio teisinio pateisinimo ir yra visiškai nepagrįstas. Juo tiesiogiai taikomasi į Europos Sąjungą, o ne į susijusius asmenis“, – pridūrė ES lyderiai.

Anksčiau penktadienį Maskva paskelbė, kad aštuoniems Europos pareigūnams, įskaitant Europos Parlamento pirmininką Davidą Sassoli (Davidą Sasolį) ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoją Vera Jourova, buvo uždrausta atvykti į Rusijos teritoriją. Šis sprendimas buvo priimtas atsakant į ES sankcijas rusų pareigūnams dėl pažeidimų, įskaitant Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimą.

„Šis sprendimas yra naujausias, ryškus pavyzdys, kaip Rusijos Federacija pasirinko konfrontuoti su ES užuot sutikusi pakeisti mūsų dvišalių santykių neigiamą trajektoriją“, – pranešime pabrėžė D. Sassoli, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

ES pasilieka teisę imtis atitinkamų priemonių atsakant į Rusijos valdžios sprendimą.

„ES pasilieka teisę imtis atitinkamų priemonių atsakant į Rusijos valdžios sprendimą“, – pridūrė jie.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad naujosios priemonės bus taikomos Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos (NEPLP) pirmininkui Ivarui Aboliniui (Ivarui Abuoliniui), Latvijos valstybinės kalbos centro direktoriui Mariui Baltiniui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Prancūzijos delegacijos nariui Jacques'ui Maire'ui (Žakui Merui), Berlyno prokuratūros vadovui Joergui Raupachui (Jergui Raupachui), Europos Parlamento pirmininkui Davidui Sassoli (Davidui Sasoliui), Švedijos masinio naikinimo ginklų ekspertei Asai Scott (Osai Skot), Estijos kalbos departamento vadovui Ilmarui Tomuskui ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai Verai Jourovai.

V. Jourova, už vertybes ir skaidrumą atsakinga eurokomisarė, sakė, kad jai „malonu pakliūti į tokią gerą draugiją“ su kitais ES, Latvijos, Estijos ir Švedijos pareigūnais, kuriems buvo uždrausta atvykti į Rusiją.

„Toliau kovosiu už žmogaus teises, žiniasklaidos laisvę ir demokratiją, – pabrėžė ji. – Rusijos nuolatinės pastangos skleisti dezinformaciją ir žlugdyti žmogaus teises nusipelno stiprios ir ilgalaikės reakcijos. Jeigu tokia yra kaina už tiesos sakymą – aš mielai ją sumokėsiu.“

Latvių elektroninės žiniasklaidos priežiūros tarnybos vadovas I. Abolinis vasarį palaikė Latvijos sprendimą uždrausti šalyje rodyti kelis Rusijos televizijos kanalus.

Sankcijų sulaukęs J. Maire'as yra ETPA specialusis pranešėjas rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo klausimu.

Tuo metu A. Scott pernai padėjo patvirtinti, jog A. Navalnas rugpjūtį buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga, priskiriama prie kovinių medžiagų grupės „Novičiok“.

A. Navalnas sako buvęs apnuodytas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino žinia, nors Kremlius tai griežtai neigia.

Šis opozicionierius buvo suimtas sausį, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi po apnuodijimo. A. Navalno areštas ir vėliau skirta įkalinimo bausmė dar labiau pablogino ir šiaip pašlijusius Maskvos santykius su Vakarais.

Dėl A. Navalno Europos Sąjunga ir JAV paskelbė Rusijai virtinę sankcijų.

44 metų kovotojas su korupcija A. Navalnas buvo nuteistas pustrečių metų kalėti pataisos kolonijoje netoli Maskvos, kai buvo pripažintas pažeidusiu jam skirto bandomojo laikotarpio sąlygas, nustatytas senoje byloje dėl sukčiavimo, kurį opozicionierius vadina politiškai motyvuota.

Televizijai ARD H. Maasas teigė abejojantis, ar sankcijos iš tiesų pagerintų Kremliaus kritiko padėtį.

„Manau, kad būtų kaip tik atvirkščiai“, – sakė H. Maasas.

ES ne kartą ragino Rusiją paleisti A. Navalną ir dukart įvedė sankcijas Rusijai – po opozicionieriaus apnuodijimo ir po jo sulaikymo, šiam sugrįžus į Rusiją.

Ministro teigimu, ES sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje galios tol, kol nebus išspręsti šie klausimai.

„Vis dėlto, mes nenorime jungtis prie šio konfrontacinio klegesio. Norime dialogo ir būti gera Rusijos kaimyne“, – pareiškė H. Maasas.

Heiko Maasas. EPA-ELTOS nuotr.

Jis pridūrė, kad prasti Vokietijos ir Rusijos bei ES ir Rusijos santykiai yra priežastis skatinti dialogą.

Santykiai esą neturėtų likti tokie, kokie yra, „o norint tai pakeisti, būtina kalbėtis vieniems su kitais“, teigė H. Maasas.

Kolonijoje kalintis A. Navalnas sunkiai serga, jis tris savaites laikosi bado streiko. Opozicionierius dar prieš paskelbdamas bado streiką skundėsi nugaros skausmais ir kojų bei rankų tirpimu, bet nesulaukė tinkamo gydymo.

Bado streiką jis pradėjo kovo 31 dieną, reikalaudamas medicininio gydymo ir leisti jį apžiūrėti nepriklausomam pasirinktam gydytojui.

Interviu televizijos kanalui „France 2“ Prancūzijos ministras taip pat sakė nemanantis, kad Rusija nori pradėti karinę operaciją Rytų Ukrainoje, nors pasienyje su Ukraina ir sutelkė tūkstančius karių.

„Šiandien per ES užsienio reikalų tarybos posėdį informavau kolegas apie pastarąjį pavojingą Rusijos kursą. Pasiūliau etapinį planą, kaip sulaikyti Maskvą nuo tolesnio eskalavimo“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.

„Esminis elementas: naujo sektorinių sankcijų paketo parengimas. Individualių [sankcijų] jau nepakanka“, – pridūrė jis.

„Lietuva tvirtai remia JAV ir jos sprendimą dėl sankcijų, atsakant į Rusijos destabilizuojančius ir agresyvius veiksmus“, – pranešime sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį nurodė uždrausti JAV finansų institucijoms investuoti į naujų emisijų Rusijos valstybės skolinius vertybinius popierius, išsiųsti 10 šnipinėjimu įtariamų diplomatų ir paskelbti sankcijas 32 asmenims, kurie įtariami prisidėję prie kišimosi į 2020 metų prezidento rinkimus.

Lietuva tvirtai remia JAV ir jos sprendimą dėl sankcijų, atsakant į Rusijos destabilizuojančius ir agresyvius veiksmus.

Pasak Baltųjų rūmų, šios sankcijos taip pat yra atsakas į „piktavališką prieš JAV, jų sąjungininkes ir partneres nukreiptą kibernetinę veiklą“ – prieš JAV vyriausybinę kompiuterių sistemą nukreiptą plataus masto kibernetinę ataką, naudojantis bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis praėjusiais metais.

Pareiškime taip pat minimas Rusijos ekstrateritorinis „nusitaikymas“ į disidentus ir žurnalistus bei keliamas pavojus saugumui šalyse, kurios yra svarbios JAV nacionaliniam saugumui.

NATO ir Europos Sąjunga savo ruožtu taip pat išreiškė palaikymą JAV.

Pareiškime nurodoma, kad su Ukraina susijusi padėtis "tebekelia rimtą grėsmę JAV nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai. Dėl šios priežasties nepaprastosios padėties režimas, įvestas 2014 metų kovo 6 dieną, taip pat priemonės, priimtos... reaguojant į šią krizę, privalo likti galioti ir po 2021 metų kovo 6 dienos".

Pirmosios JAV sankcijos Rusijai, susijusios su krize Ukrainoje, buvo paskelbtos tuomečio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos, kai Maskva okupavo Krymo pusiasalį ir vėliau jį aneksavo. Pirmosios varžomosios priemonės įsigaliojo 2014 metų kovo 6-ąją ir paskui buvo plečiamos.

Nuo jų įvedimo sankcijos kasmet būdavo pratęsiamos dar vieniems metams.

Iždo departamentas nurodė, kad FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo, nuo 2008 metų vadovaujančio šiai agentūrai, sovietinės KGB įpėdinei, JAV jurisdikcijoje esantis turtas bus įšaldytas, o bet kokie JAV subjektai, palaikantys su verslo ryšius su šiuo pareigūnu, galėtų būti traukiami atsakomybėn.

JAV paskelbė sankcijas iš viso septyniems žmonėms, koordinuodamos veiksmus su panašų žingsnį atlikusia Europos Sąjunga.

ES sankcijos A. Bortnikovui dėl A. Navalno apnuodijimo buvo paskelbtos dar spalį.

Tarp kitų JAV sankcijų taikinių yra Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktorius Aleksandras Kalašnikovas. Pastarajam antradienį sankcijas paskelbė ir Europos Sąjunga.

Iždo departamentas taip pat nurodė, kad į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą taip pat buvo įtraukti trys Rusijos institutai – Gynybos ministerijai pavaldūs 27-asis mokslo centras ir 33-iasis centrinis mokslo tyrimų ir bandymų institutas, taip pat Valstybinis organinės chemijos ir technologijų tyrimų institutas.

Pranešime sakoma, kad šios įstaigos „dalyvavo arba bandė dalyvauti veiksmuose arba sandoriuose, skatinusiuose masinio naikinimo ginklų arba jų paskleidimo priemonių platinimą, arba sukėlė tokio skatinimo riziką“.

„JAV vyriausybė pasinaudojo savo galiomis pasiųsti aiškų signalą, kad Rusijos cheminių ginklų naudojimas ir žmogaus teisių pažeidinėjimas sukels sunkių pasekmių“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.

„Bet koks cheminių ginklų naudojimas nepriimtinas ir prieštarauja tarptautinėms normoms“, – pridūrė jis.

44 metų A. Navalnas buvo suimtas sausį, vos grįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, anot opozicionieriaus, įvykdytą Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu. Tačiau Kremlius neigia kaip nors susijęs su tuo incidentu.

Teisėsaugai sulaikius į Maskvą sausio viduryje vos sugrįžusį opozicionierių, šalyje nusirito masinių protestų banga.

Vakarų šalių lyderiai pasmerkė jo sulaikymą ir paragino nedelsiant jį išlaisvinti.

„Ribojamosios priemonės pritaikytos pagal 2020 metų gruodžio 7 dieną patvirtintą ES globalų žmogaus teisių sankcijų režimą, vadinamąjį ES Magnitskio įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad Rusijoje nuolat ir šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės“, – sakoma antradienį URM paskelbtame pranešime.

Antradienį įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos įvestos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.

Atitinkamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas ir vykdomasis reglamentas antradienį buvo paskelbti ES oficialiajame leidinyje. Ribojamosios priemonės apima draudimą atvykti ir ES esančio turto įšaldymą.

ES valstybės narės šią savaitę patvirtino sankcijas keturiems aukšto rango Rusijos teisingumo ir teisėsaugos pareigūnams, siejamiems su A. Navalno įkalinimu.

44 metų Kremliaus kritikas A. Navalnas sausio viduryje buvo sulaikytas vos sugrįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl šios atakos A. Navalnas kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Federalinę saugumo tarnybą. Kremlius kaltinimus neigia.

A. Navalnas/Scanpix nuotr.

Atitinkamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas ir vykdomasis reglamentas antradienį buvo paskelbti ES oficialiajame leidinyje.

Dokumentuose sakoma: „Šis sprendimas įsigalioja jo publikavimo dieną“.

„Ribojamosios priemonės, šiandien įsigaliojusios po aptarimo 2021 metų vasario 22 dieną Užsienio reikalų taryboje, apima draudimą atvykti ir [ES esančio] turto įšaldymą. Be to, fiziniams ir juridiniams asmenims Europos Sąjungoje draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti išteklius nurodytiems asmenims“, – sakoma ES Tarybos komunikate.

Jame taip pat pažymima, kad ES pirmą kartą įveda ribojamąsias priemones pagal naują, 2020 metų gruodžio 7-ąją patvirtintą pasaulinį ES sankcijų režimą žmogaus teisių srityje.

„Sankcijų režimas sudaro sąlygas ES persekioti asmenis, atsakingus už tokius veiksmus kaip genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir kiti rimti žmogaus teisių pažeidimai ar piktnaudžiavimas, įskaitant kankinimus, vergovę, bausmes be teismo, savavališkus areštus ar sulaikymus“, – nurodo ES Taryba.

Bloko užsienio reikalų ministrai vasario 22 dieną priėmė politinį sprendimą parengti sankcijas grupei Rusijos pareigūnų dėl A. Navalno apnuodijimo kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Apie tai tą pačią dieną spaudos konferencijoje Briuselyje paskelbė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Reaguodami į įvykius, susijusius su situacija dėl pono Navalno, pasiekėme politinį susitarimą dėl ribojamųjų priemonių rengimo tiems, kurie yra atsakingi už jo areštą, baudžiamąjį persekiojimą ir verdiktą“, – tuomet sakė jis.

Pernai spalį ES dėl A. Navalno apnuodijimo paskelbė sankcijas šešiems fiziniams asmenims: Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovui Aleksandrui Bortnikovui, Rusijos prezidento vidaus politikos valdybos viršininkui Andrejui Jarinui, prezidento administracijos vadovo pirmajam pavaduotojui Sergejui Kirijenkai, prezidento įgaliotajam atstovui Sibiro federalinėje apygardoje Sergejui Meniailai ir gynybos ministro pavaduotojams Pavelui Popovui bei Aleksejui Krivoručkai.

Tuomet sankcijos taip pat buvo įvestos Valstybiniam organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų institutui, kur, Europos manymu, buvo sukurtas „Novičiokas“.

„Piktavališkas apnuodijimas“

ES šalys pirmadienį patvirtino sankcijas keturiems Rusijos pareigūnams, o dvi Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertės paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl Kremliaus kritiko apnuodijimo ir pareikalavo jį nedelsiant paleisti iš pataisos kolonijos Rusijoje.

Bendrijos sankcijos paskelbtos keturiems aukšto rango Rusijos teismų ir teisėsaugos pareigūnams, susijusiems su A. Navalno įkalinimu. Šie asmenys yra pirmieji, kuriems suvaržymai įvesti pagal ES naująjį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, įsigaliojusį pernai gruodį. Jiems uždrausta atvykti į ES, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis šių asmenų turtas bus įšaldytas.

Tuo metu JT ekspertė neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard (Anjes Kalamar) ir JT specialioji pranešėja nuomonės laisvės ir saviraiškos laisvės skatinimo ir gynimo klausimais Irene Khan (Airin Chan) pabrėžė, kad svarbu nustatyti tiesą apie „piktavališką apnuodijimą“ ir užtikrinti atskaitomybę.

Ekspertės reikalavo, kad A. Navalnas būtų „nedelsiant paleistas“ iš pataisos kolonijos, kur jis buvo perkeltas praėjusią savaitę iš Maskvos tardymo izoliatoriaus.

44 metų A. Navalnas buvo suimtas sausį, vos grįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, anot opozicionieriaus, įvykdytą Rusijos prezidento V. Putino įsakymu. Tačiau Kremlius neigia kaip nors susijęs su tuo incidentu.

Teisėsaugai sulaikius į Maskvą sausio viduryje vos sugrįžusį opozicionierių, šalyje nusirito masinių protestų banga.

Vakarų šalių lyderiai pasmerkė jo sulaikymą ir paragino nedelsiant jį išlaisvinti.

Anot jo, jei artėjant parlamento rinkimams rudenį Rusijoje bus naujų represijų, nukreiptų prieš opoziciją, „ta diskusija tęsis ir galbūt atsiras naujos pavardės“. Ministras tikisi, kad jas siūlys ne rytinės, o kitos Bendrijos valstybės.

„Akivaizdu, kad tas sąrašas bus plečiamas, bet aš taip įtarčiau, kad bus ieškoma geografinio tolygumo taip pat. Kitaip tariant, kad į tą sąrašą siūlys pavardes įtraukti ne tik iš Baltijos valstybių, kaip, pavyzdžiui, atsitiko pastarąjį kartą, bet, matyt, ir Pietų valstybės ar kitos valstybės lygiai taip pat turės savo nuomonę, kas tame sąraše turėtų atsirasti“, – žurnalistams antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė G. Landsbergis.

Akivaizdu, kad tas sąrašas bus plečiamas, bet aš taip įtarčiau, kad bus ieškoma geografinio tolygumo taip pat.

Jis pabrėžė, kad instrumentas, kuriuo vadovaujantis įvestos sankcijos, buvo panaudotas pirmąjį kartą, t.y. automatiškai įtraukus pavardę sankcijos taikomos ir asmens turtui bei nuosavybei ES teritorijoje.

ES valstybės narės šią savaitę patvirtino sankcijas, kurias ruošiamasi paskelbti keturiems aukšto rango Rusijos teisingumo ir teisėsaugos pareigūnams, siejamiems su A. Navalno įkalinimu.

Naujienų agentūros AFP diplomatinių šaltinių teigimu, sankcijos bus taikomos Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui, Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Nacionalinės gvardijos direktoriui Viktorui Zolotovui.

44 metų Kremliaus kritikas A. Navalnas sausio viduryje buvo sulaikytas vos sugrįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl tos atakos A. Navalnas kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Kremlius tokius kaltinimus neigia.