„Rusijos branduolinių ginklų priėmimas Baltarusijoje reikštų neatsakingą eskalaciją ir grėsmę Europos saugumui. Baltarusija vis dar gali tai sustabdyti, tai yra jos pasirinkimas. ES yra pasirengusi atsakyti tolesnėmis sankcijomis“, – rašė jis tviteryje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paskelbė, kad jo šalis dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.

V. Putinas sakė, kad šis dislokavimas panašus į Jungtinių Valstijų, kurios tokius ginklus laiko Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje esančiose bazėse, veiksmus, o Vakarų sąjungininkai šį palyginimą pavadino klaidinančiu.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, didėjant branduolinio karo baimei, ekspertai mano, kad bet koks Maskvos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais koviniais ginklais, vadinamais „taktiniais“, o ne „strateginiais“ didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusiją pažeidus savo įsipareigojimus ir pakenkus „branduolinio nusiginklavimo architektūrai ir apskritai tarptautinei saugumo sistemai“.

Ji paragino „visus tarptautinės bendruomenės narius pareikšti nusikalstamam Putino režimui, kad jo naujausios branduolinės provokacijos yra kategoriškai nepriimtinos“.

V. Putinas šeštadienį transliuotame interviu sakė, kad taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje nėra „nieko neįprasto“.

„Tai desperaciniai Putino ir Lukašenkos žingsniai, kuriais siekiama sukelti dar vieną įtampos ir destabilizacijos bangą Europoje“, – teigiama sekmadienį išplatintame pareiškime.

„Tokiais veiksmais Baltarusija dar labiau įtraukiama į karą su Ukraina ir priešpriešą su demokratiniu pasauliu. Vis labiau netenkanti suvereniteto, Rusijos agresiją remianti ir jai padedanti, vis tampriau į Rusijos karinius planus integruojama Baltarusija yra papildomas rizikos veiksnys Baltijos regionui“, – teigiama jame.

Tai desperaciniai Putino ir Lukašenkos žingsniai, kuriais siekiama sukelti dar vieną įtampos ir destabilizacijos bangą Europoje.

URM pranešė, kad Lietuva drauge su euroatlantiniais partneriais tarsis, kaip reaguoti į „šiuos militaristinius Rusijos ir Baltarusijos režimų planus“.

„Kaip vieną iš reagavimo priemonių, Lietuva ragins priimti naujas sankcijas“, – nurodoma pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

„Negali būti jokio sankcijų nuovargio. Kalbos apie sankcijų švelninimą vienokiu ar kitokiu pavidalu yra visiškai nepriimtinos. Kol nuo rusų rankos liejasi ukrainiečių kraujas, turime ir toliau nuosekliai griežtinti ES sankcijų Rusijai politiką“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas, dalyvaujantis ES šalių lyderių susitikime Briuselyje.

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina dirbti su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui, ir paragino kuo greičiau padėti rengti 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

Lietuva siūlo šiame pakete numatyti sankcijas Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“ bei priešinasi iniciatyvoms švelninti ribojimus Maskvą remiančios Baltarusijos trąšų eksportui.

Sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.

ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos per kelis kartus dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pernai.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybą (EVT), kur nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, G. Nausėda pasveikino sprendimą dėl ES bendrų amunicijos Ukrainai pirkimų, toliau ragino dėti visas pastangas įsteigti Specialųjį tribunolą Rusijos agresijos Ukrainoje nusikaltimui nagrinėti.

Lietuvos prezidentas taip pat akcentavo, jog ES turi įvertinti tai, kad Ukraina daro pažangą įgyvendinant reformas ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas nepaisydama karo šalyje. Valstybės vadovo teigimu, derybos dėl Ukrainos narystės ES turėtų būti pradėtos jau šiais metais.

Šalies vadovas Europos Vadovų Taryboje (EVT) taip pat aptars paramą Ukrainai, kalbėsis apie Bendrijos ekonomiką.

„Šalies vadovas EVT susitikime ragins Europos lyderius tęsti visokeriopą paramą Ukrainai, pradėti derybas dėl 11-to sankcijų Rusijai paketo, skirti dėmesio situacijai Moldovoje“, – nurodo Prezidentūra.

Lietuva ragins į naująjį paketą įtraukti branduolinę korporaciją „Rosatom“. Vis dėlto dalis šalių tam priešinasi, nes naudoja rusiškas technologijas.

Bendrijoje stringa ir planai sankcionuoti Baltarusiją – Lietuvai ir kitoms regiono šalims prašant daugiau ribojimų Minskui, dalis kitų Bendrijos narių siekia naujų išimčių, kurios nėra priimtinos Vilniui.

Be kita ko, reaguojant į Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimą išduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui arešto orderį, G. Nausėda susitikime dar kartą turėtų iškelti specialaus tribunolo klausimą.

Apie tai jis antradienį kalbėjo parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje su pirmininku Charles‘iu Micheliu (Šarliu Mišeliu), Kroatijos ir Belgijos vadovais, pranešė Prezdientūra.

Šalies vadovas parengiamojoje sesijoje akcentavo, kad svarbu ES lygmeniu ir toliau išlaikyti dėmesį Ukrainai, nemažinti paramos tempo ir apimties, toliau didinti spaudimą agresorei Rusijai.

„Prezidentas teigė, kad diskusijos dėl sankcijų turi būti tęsiamos, derybos dėl 11-to sankcijų paketo agresorei pradėtos artimiausiu metu. Prezidentas pasveikino vakar Briuselyje pasiektą susitarimą dėl bendrų ES amunicijos pirkimų Ukrainai. Pasak šalies vadovo, tai padės efektyviai padėti Ukrainai mūšio lauke“, – rašoma pranešime.

G. Nausėda nurodė, kad būtina atkreipti dėmesį ir į situaciją Moldovoje, kuriai reikalinga parama stiprinant šalies saugumą, ekonomiką ir apsirūpinant energijos ištekliais. Pasak jo, taip pat būtina aktyviai remti Moldovos eurointegracijos siekius ir padėti jai reformų kelyje.

Kalbėdamas ekonomikos klausimu, prezidentas pabrėžė, kad siekdami ES konkurencingumo turime stiprinti bendrąją jos rinką, mažinti administracinę naštą verslui, pilnai išnaudoti paslaugų sektoriaus potencialą.

Lietuvos vadovas taip pat pažymėjo, kad būtina plėsti prekybą su trečiosiomis šalimis, didinti prieigą, ypač smulkiųjų ir vidutinių įmonių, prie finansų ir ypatingą dėmesį skirti darbuotojų mokymams.

Trečiadienį komitetas pritarė jo pasiūlymui viešai skelbti duomenis apie Lietuvoje įsteigtų įmonių ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusija bei Baltarusija.

Taip pat siūloma stabdyti Rusijos piliečių ar jiems priklausančių įmonių teisę šalyje įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Anot L. Kasčiūno, viešai skelbti Rusijoje ir Baltarusijoje iki šiol dirbančias įmones siūloma siekiant paskanti jas nutraukti šią veiklą.

„Akivaizdu, kad Lietuvos įmonių verslo ryšiai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais prisideda prie Vladimiro Putino režimo gyvybingumo palaikymo, o tai nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais“, – teigiama pasiūlymo argumentuose.

Akivaizdu, kad Lietuvos įmonių verslo ryšiai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais prisideda prie Vladimiro Putino režimo gyvybingumo palaikymo.

Taip pat nurodoma, jog Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei praėjusių metų spalį paskelbus mobilizaciją, gerokai išaugo į Lietuvą atvykstančių rusų skaičius.

L. Kasčiūno duomenimis, praėjusiais metais rusai Lietuvoje įsigijo 699 nekilnojamojo turto objektus. Pažymima, kad nekilnojamąjį turtą Rusijos piliečiai perka ir per čia įsteigtas įmones.

Teigiama, kad didėjantis rusų ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilojamojo turto įsigijimas Lietuvoje ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams.

„Siekiant sumažinti galimas rizikas tikslinga šiuo įstatymo projektu nustatomas ribojamąsias priemones papildyti apribojimu Rusijos piliečiams bei jų valdomiems juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos teritorijoje“, – teigiama projekte.

Minėti siūlymai įrašyti į Vyriausybės pateiktą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Į jį perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, Rusijos piliečių įleidimo ir pan.

Penktadienį Seimas po pateikimo pritarė Tarptautinių sankcijų įstatymo, Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisoms bei naujam Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui. Vyriausybė prašo šį paketą svarstyti skubos tvarka.

Pateikdama jį užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė Seimui teigė, kad dabar nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina daug tarptautinių sankcijų agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.

„Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti. Papildomai prie ES įvestų sankcijų reikalingos nacionaliniu būdu nustatytos ribojamosios priemonės, nukreiptos į priešiškų valstybių režimus“, – penktadienį sakė Jovita Neliupšienė, pateikdama Seimui Užsienio reikalų ministerijos (URM) rengtą įstatymų pataisų paketą dėl atsakomybės už sankcijų pažeidimus sugriežtinimą.

Anot jos, efektyvus sankcijų įgyvendinimas yra ne mažiau svarbus nei ribojamosios priemonės.

„Šiuo metu nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo, todėl būtina sugriežtinti poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios“, – tvirtino viceministrė.

„Be aiškesnių ir plačių sankcijų režimo elgesio nepakeisime“, – pabrėžė ji.

Vyriausybė prašo skubos tvarka priimti Tarptautinių sankcijų įstatymo, Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas bei naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Penktadienį joms pritarta, už balsavus 91 Seimo nariui, prieš buvus vienam ir šešiems susilaikius.

Pagal siūlymą, šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus norima perkelti į atskirą įstatymą.

Juo būtų įtvirtinta, kad stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas. Nebūtų priimami ir prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.

Taip pat šių valstybių piliečiams nebebūtų suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Išimtis būtų taikoma, kai dėl vizų išdavimo tarpininkautų Lietuvos URM arba jeigu asmenys jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.

Projekte numatyta, kad į Lietuvą per ES išorės sieną atvykstantiems rusams būtų taikoma individuali patikra vertinant jų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši patikra nebūtų taikoma diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.

Numatyta, kad šis įstatymas galiotų metus – iki 2024 metų balandžio 14 dienos.

Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už minėtų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už įvestų sankcijų nesilaikymą.

Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą gabenamas karbamidas, kurio gamintojui „Grodno Azot“ taikomos ES sankcijos, tačiau trąšoms jos netaikomos, o sankcijų apėjimo schemoje dalyvauja kitos Baltarusijos bei Lietuvos įmonės. 

Klaipėdos prokuratūra ir muitinė sausį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos. Teigiama, kad ji sustabdyta, tačiau bandymų vežti įvairias kitas sankcionuojamas prekes per Lietuvą dar esama.

„Pavyzdžiui, Muitinėje turi atsirasti atskiras specializuotų pareigūnų padalinys, kurie dirbtų su kodais, su galimybėmis apeidinėti sankcijas ir panašiai. Tai jau yra daroma. Planai yra, finansavimas užprašytas. Struktūriškai stiprėsime“, – po Seimo NSGK uždaro posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas. 

Komitete aptarta, kaip Lietuvoje įgyvendinamos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.

„Reikia stiprinti institucinius gebėjimus ir koordinaciją“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Pasak jo, sankcijų apėjimas bus nuolatinis procesas, su kuriuo Lietuvai reikės kovoti.

L. Kasčiūno teigimu, prasidėjus Seimo pavasario sesijai bus priimta teisės aktų, kurie sugriežtins ir administracinę, ir baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie prisidės prie sankcionuotų prekių ar asmenų gabenimo per Lietuvą, teiks paramą, vystys bendrą verslą. 

Reaguodama į tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo atvejus Vyriausybė trečiadienį pritarė kelių įstatymų pakeitimams ir siūlo Seimui griežtinti atsakomybę už pažeidimus. Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad griežtesnės baudos turėtų būti papildoma atgrasymo priemonė.

Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už ribojamųjų priemonių, nustatytų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, pažeidimus.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų. 

„Vien šią naktį 25 apsimestiniai „Lukoil“ vagonai bandė pakliūti į Kaliningrado sritį sakydami, kad tai yra tranzito krovinys, (...) o iš tikrųjų buvo skirtas eksportui. Apgręžėme – grąžinome“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atsparumo direktorius Edvinas Kerza.

„Septyni „Lukoil“ vagonai šią naktį bandė patekti į Marijampolę. Apgręžėme – išsiuntėme“, – pridūrė jis.

Pasak E. Kerzos, dar trys vagonai yra sulaikyti ant sienos su Baltarusija, dėl jų dar kalbamasi.

LTG atstovė Kotryna Dzikaraitė patikslino, kad visi sulaikyti kroviniai su „Lukoil“ naftos produktais važiavo per Kenos pasienio punktą. 

Sutarėme, kad po pirmo karto (įmonės – BNS) gaus įspėjimą, kad bus nutraukta bendradarbiavimo sutartis, antrą kartą užfiksavus vėl bandymą apeiti sankcijas sutartį nutrauksime.

E. Kerza teigė, kad taip pat buvo sulaikyti du iš Latvijos važiavę kroviniai.

Pasak jo, sulaikyti kroviniai gabeno naftos produktus, skaldą, trąšas, sėklas, medieną, granules ir kitas sankcionuotų prekių grupes. E. Kerza teigė, kad su pakartotinai sankcijas bandančiomis apeiti įmonėmis krovinių vežimo sutartys bus nutraukiamos. 

„Sutarėme, kad po pirmo karto (įmonės – BNS) gaus įspėjimą, kad bus nutraukta bendradarbiavimo sutartis, antrą kartą užfiksavus vėl bandymą apeiti sankcijas sutartį nutrauksime. Ar tai yra terminalas, ar kažkoks transekspeditorius – geležinkeliai jokio krovinio neveš“, – spaudos konferencijoje teigė E. Kerza.

LTG taip pat žada kiekvieną savaitę viešai skelbti duomenis apie sulaikytus krovinius.

„Sutarėme viduje, kad būsime atvira kompanija ir kiekvieną savaitę skelbsime ir visiems pristatysime, kokie skaičiai, kokios kryptys, kiek tonų vagonų“, – sakė E. Kerza. 

„Jau penkis kreipimusis esu parašęs į prokuratūrą su visais detaliais duomenimis ir įrodymais, kaip įmonės padirbinėja dokumentus ir bando apeiti sankcijas“, – teigė E. Kerza.

Ministerijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime nurodoma, kad Japonijos vyriausybė tokį sprendimą priėmė „atsižvelgdama į dabartinę tarptautinę padėtį dėl Ukrainos ir siekdama prisidėti prie tarptautinių pastangų siekiant tarptautinės taikos“, taip pat koordinuojant priemones su kitomis šalimis.

Tarp 39 asmenų, įtrauktų į naująjį sankcijų sąrašą, be kita ko, yra Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Viktoras Goremykinas ir koncerno „Kalašnikov“ prezidentas Alanas Lušnikovas, taip pat trys dešimtys Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pagrindinio skaičiavimo centro darbuotojų.

Į atskirą sankcijų sąrašą įtraukti devyni Rusijos aneksuoto Krymo, apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atstovai, taip pat asmenys, susiję su Ukrainos Zaporižios ir Chersono sričių dalių aneksija. Visų šių Ukrainos regionų aneksijos tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.

Japonijos vyriausybė, be kitų, taikys sankcijas kontroliuojančiajai bendrovei „Ak Bars“, federaliniam dvigubo panaudojimo technologijų centrui „Sojuz“ ir kontroliuojančiajai bendrovei „Roselektronika“, taip pat institutams ir mokslinių tyrimų centrams, susijusiems su karinės pramonės kompleksu, įskaitant Lebedevo fizikos institutą.

Be to, sankcijos pritaikytos bankui „Rosbank“ ir samdinių grupei „Wagner“.

Japonija prisijungė prie Vakarų galybių, įvedusių sankcijas Rusijai, ir nuo prezidento Vladimiro Putino invazijos pradžios praėjusių metų vasario 24-ąją teikia pagalbą Ukrainai.

Premjero biuro duomenimis, Japonija jau suteikė Ukrainai 600 mln. dolerių (561,7 mln. eurų) finansinę paramą ir šimtų milijonų dolerių (eurų) vertės skubią humanitarinę pagalbą.