Apie kasdienybę dirbant pasienyje pasakojo Kapčiamiesčio užkardos vadas Ramūnas Kulakauskas.
„Darbo – kaip įprastai. Nepadaugėjo. Tik padaugėjo iššūkių, kad kiekvienas yra stabdomas, tikrinamas, kokiu tikslu vyksta, bet šioje vietoje visi savivaldybės gyventojai ir atvykstantys gyventojai yra geranoriški, supranta nepaprastosios padėties esmę. Viskas būna išaiškinta – kada jie gali atvykit, kada negali. Jei jie turi teisę atvykti, jie yra įleidžiami, jokių problemų šioje vietoje mes neturime“, – sakė R. Kulakauskas.
„Mūsų užkarda yra pati paskutinė sankirtoje su Baltarusijos ir Lenkijos Respublika. Mes tų iššūkių kiekvieną sykį turime, nes jeigu migrantai yra neįleidžiami į Lenkijos teritoriją, jie greičiausiai renkasi mūsų kryptį. Mes savo ruože tikrai turime iššūkių, turime darbo su neteisėta migracija“, – kalbėjo R. Kulakauskas.
Mes stebime tokią aktyvią grupę, ten yra 35 neteisėti migrantai, kiek teko susiskaičiuoti. Jie ten įsikūrę stovyklavietę.
„Mes savo ruože koncertinos kol kas neturime, yra tik parengiamieji darbai. Turbūt šią savaitę jau prasidės realūs koncertinos tiesimo darbai. Tačiau toje sankirtoje mes kiekvieną sykį turime iššūkių – per savaitgalį buvo neįleista 75 migrantai, atgrasini 21. Skaičiai viską pasako“, – tikino užkardos vadas.
Pasak R. Kulakausko, vienoje pasienio ruožo vietoje, Baltarusijos pusėje, kurį laiką matoma viena iš migrantų grupių.
„Mes stebime tokią aktyvią grupę, ten yra 35 neteisėti migrantai, kiek teko susiskaičiuoti. Jie ten įsikūrę stovyklavietę, mūsų pajėgos juos stebi ir mes užkirsime kelią patekti į Lietuvos Respubliką. Jie ten įsikūrę gyvena. Mes tokias grupes stengiamės stebėti, jas lydime visu pasienio ruožu. Kai jie mato mūsų pajėgas, kad mes juos stebime ir lydime, tai jie neketina patekti. Mes užkardom jų patekimą į Lietuvos Respubliką“, – aiškino jis.
„Mes vykdome nenutrūkstamą sienos stebėjimą, darbas vyksta pamainomis. Pamainos keičiasi taip pat ir ruože, vyksta nenutrūkstamas stebėjimas ir migrantų lydėjimas į Baltarusijos Respublikos teritoriją“, – kalbėjo R. Kulakauskas.
Pasienyje lankęsis žurnalistas Šarūnas Dvareckas tikino: situacija pasienyje kelia liūdesį.
„Buvau Kapčiamiesčio užkardoje, toje vietoje, kur susijungia keturių valstybių sienos – Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos. Tai yra viena sudėtingiausių užkardų, kaip pats pasienio vadas įvardijo, nes iš esmės tai yra didžiulis srautas, migrantų ten netrūksta. Iš esmės, mes pasivažinėjome po visą pasienio ruožą, pamatėme, kokia situacija ten yra, kokiomis nuotaikomis gyvena pasieniečiai, kariškiai, kurie jau nuo vasaros vidurio padeda pasieniečiams kartu patruliuoti. Ta situacija kelia liūdnas emocijas“, – sakė Š. Dvareckas.
„Kaip minėjau, ten yra trys susijungimo vietos. Jei vienoje pusėje migrantai nepatenka, jie keliauja į Lietuvą. Tačiau, kas mane labiausiai nustebino, kaip pasieniečiams, prižiūrint 50 kilometrų ruožą, jį migrantams peržengti yra paprasta. Yra tik vienas ar du kilometrai tvoros, o kitose vietose padėti paprasčiausi borteliai. Užkardos vado paklausus, kas tai yra, jis pasakė, kad tai kažkuriuo momentu bus stebėjimo kameros. Kamerų dar nėra, pasieniečiai tiesiog viską stebi liaudišku principu – kojomis ir akimis“, – šnekėjo žurnalistas.
Jis papasakojo, kaip atrodo pasieniečių darbas.
Kamerų dar nėra, pasieniečiai tiesiog viską stebi liaudišku principu – kojomis ir akimis.
„Pasieniečių darbas šiek tiek ramesnis. Vasarą daugybė pasieniečių susirinkdavo į vieną kambarį, turėdavo dalytis vienu kambariu, valgyti tame pačiame kambaryje, nes visi kiti kambariai buvo užimti nelegalų. Šiandien pasivaikščiojus po užkardą, ji gana tuštoka. Buvau toje pačioje užkardoje prieš tris mėnesius ir ta situacija yra ganėtinai pasikeitusi“, – tvirtino Š. Dvareckas.
Esą Lietuva buvo kritikuojama, kad neprileidžia žurnalistų į pasienio ruožą. Š. Dvareckas paaiškino, kokias procedūras reikia pereiti žurnalistui, norint patekti į pasienio ruožą.
„Lenkijoje irgi nematėme jokių žurnalistų, ten irgi kol kas yra štilis. Žurnalistams reikia užpildyti keletą blankų, dokumentų, parodyti, kad tu susipažinai su taisyklėmis, žinai, kokios bus pasekmės. Tu turi informuoti vadovybę, kad tu vyksti atlikti darbą. Jei tu važiuoji su pasieniečiais, yra žymiai paprasčiau, nes jei tu važiuotum vienas, turėtum užpildyti kitokius dokumentus. Dirbant su pasieniečiais, tave prižiūri koks nors asmuo iš viršaus, stebi, ką tu darysi, ką tu filmuosi. Dar kai nebuvo paskelbta nepaprastoji padėtis, mes atvykome į vieną užkardą ir ten mes jau buvo paprašyti pasirašyti dokumentus – jei kažkas bus, kas nepatiks užkardos vadui, tu turėsi tą informaciją ištrinti. Šiandien to nebuvo. Situacija nustebino – pasienio vadas leido visur važiuoti, viską apžiūrėti. Aišku, jis pats vairavo transporto priemonę“, – pasakojo žurnalistas.
„Tik atvažiavę į pasienio užkardą, mes išgirdome informaciją, kad yra viena grupelė žmonių, kurie nuo vakaro degina laužus. Jų yra apie 30–40 asmenų, jie Baltarusijos pusėje. Pamatę žurnalistus, jie visi apsisuko ir grįžo atgal į Baltarusijos gilumą. Ką girdėjome iš pasieniečių, jie patraukė toliau, o ne ieškoti naujų kelių, kaip apeiti Lietuvos teritoriją“, – teigė Š. Dvareckas.
