„Esu šokiruota ir pasipiktinusi, kad Emmanuelis Macronas iškilmingai sutinka mano sužadėtinio Jamalo Khashoggi žudiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hatice Cengiz (Chatidžė Džengiz).  

E. Macrono derybos Paryžiuje su naftos turtingos Saudo Arabijos faktiniu valdytoju, pagal savo inicialus dažnai vadinamu tiesiog MBS, surengtos Vakarams ieškant naujų energijos šaltinių, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos.   

59-erių žurnalistas J. Khashoggi buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018 metų spalio 2 dieną, kai atvyko atsiimti  santuokai su H. Cengiz reikalingų dokumentų. 

Pasak JAV ir Turkijos pareigūnų, J. Khashoggi buvo pasmaugtas, o jo kūnas supjaustytas pjūklu. Jo palaikai taip ir nebuvo surasti.

Jungtinių Tautų tyrėjai J. Khashoggi nužudymą įvardijo kaip „neteisminę egzekuciją, už kurią atsakinga Saudo Arabija“.

Saudo Arabijos sosto įpėdinis neigė davęs nurodymą nužudyti J. Khashoggi.

„Visi iki šiol atlikti tarptautiniai tyrimai... pripažįsta MBS atsakomybę dėl šio nužudymo“, – sakė M. Cengiz.

„Karo Ukrainoje paskatintas energijos kainų šuolis negali pateisinti to, kad dėl realpolitik atleidžiame nuo bet kokios atsakomybės asmenį, atsakingą už Saudo Arabijos politiką politinių oponentų atžvilgiu“, – sakė ji. 

Tai bus dar vienas žingsnis Saudo Arabijos lyderio diplomatinės reabilitacijos kelyje, praėjus mažiau nei ketveriems metams po Stambule įvykdyto žurnalisto ir disidento Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo.

E. Macrono biuras ketvirtadienio vakarą numatytą susitikimą vadina „darbo vakariene“. Ji užbaigs ilgą Prancūzijos lyderio darbo dieną. Ketvirtadienio rytą jis dar buvo Bisau Gvinėjoje, kur baigė trijų dienų vizitą Afrikoje.

Tai pirma Saudo Arabijos princo kelionė į Europos Sąjungą po J. Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule. Jungtinėse Valstijose gyvenęs žurnalistas atvykęs į konsulatą, pasak turkų pareigūnų, buvo pasmaugtas, o jo kūnas – sukapotas.

Prieš atvykdamas į Prancūziją princas Mohammedas trumpam buvo užsukęs į Graikiją.

Prancūzija ir kitos Europos šalys siekia užsitikrinti energijos šaltinių, kad sumažintų savo priklausomybę nuo naftos ir dujų tiekimo iš Rusijos. Prancūzija taip pat yra pagrindinė ginklų ir gynybos priemonių tiekėja Persijos įlankos šalims.

Po J. Khashoggi nužudymo ilgainiui princas į karalystę pritraukė garsių investuotojų. Jis taip pat atnaujino Saudo Arabijos santykius su Turkija, o tai yra svarbus žingsnis siekiant susigrąžinti tarptautines pozicijas.

Vakarų žvalgyba priėjo išvados, kad M. bin Salmanas prisidėjo prie žurnalisto nužudymo. Dėl to princas neteko pasibaisėjusių savo rėmėjų paramos Vakaruose, kurie anksčiau sveikino jo karalystėje vykusias socialines reformas.

Karalystės pareigūnai neigia, kad sosto įpėdinis kaip nors susijęs su Saudo Arabijos agentų įvykdyta operacija, bet ši žmogžudystė sutepė M. bin Salmano reputaciją.

E. Macronas buvo vienas iš aukščiausio rango pasaulio lyderių, susitikusių su princu Mohammedu netrukus po žurnalisto nužudymo, kai 2018 metais Argentinoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikime kameros užfiksavo įtemptą jų pokalbį. Nuo to laiko jie buvo susitikę kelis kartus.

„Jei pasaulis nesiims stiprių ir tvirtų veiksmų Iranui atgrasyti, matysime tolesnę eskalaciją, kuri kels pavojų pasaulio interesams“, – JAV televizijos CBS laidai „60 Minutes“ sakė princas Mohammedas.

„Naftos tiekimas bus sutrikdytas, naftos kainos pašoks iki neįsivaizduojamai didelių skaičių, kurių savo gyvenime nematėme“, – sakė jis.

Pasak M. bin Salmano, karas tarp Saudo Arabijos ir Irano turėtų katastrofiškų padarinių pasaulio ekonomikai.

„Regionas tiekia maždaug 30 proc. pasaulio energijos, per jį eina maždaug 20 proc. pasaulio prekybos kelių, jame sukuriami maždaug 4 proc. pasaulio BVP. Įsivaizduokite visus šiuos tris dalykus sustojant“, – sakė jis.

„Tai reiškia visišką pasaulio ekonomikos kolapsą, ne vien Saudo Arabijos ar Artimųjų Rytų šalių“, – pabrėžė Saudo Arabijos sosto įpėdinis.

Jo teigimu, rugsėjo 14 dieną įvykdytos atakos prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą, dėl kurių Rijadas ir Vašingtonas kaltina Iraną, buvo beprasmis veiksmas. 

„Čia nėra jokio strateginio tikslo. Tik kvailys pultų naftos gavybos įrenginius, parūpinančius 5 proc. pasaulio naftos. Šiuo atveju vienintelis strateginis tikslas yra įrodyti, kad jie kvaili. Būtent tai jie ir padarė, – sakė princas.

Interviu metu M. bin Salmano buvo tiesiai paklausta, ar jis pernai spalį liepė nužudyti žurnalistą Jamalą Khashoggi (Džamalą Chašogdžį) ir supjaustyti jo palaikus.

„Tikrai ne. Tai buvo šlykštus nusikaltimas. Tačiau aš, kaip Saudo Arabijos lyderis, prisiimu visą atsakomybę, ypač turint galvoje faktą, kad šį nusikaltimą įvykdė Saudo Arabijos vyriausybei dirbę asmenys“, – pažymėjo jis.

„Kai Saudo Arabijos vyriausybei dirbantys pareigūnai įvykdo nusikaltimą prieš Saudo Arabijos pilietį, aš, kaip lyderis, privalau prisiimti atsakomybę. Tai buvo klaida“, – kalbėjo jis.

Nerasti palaikai

Princas Mohammedas, karalystės de facto valdytojas, sulaukė didžiulio tarptautinio spaudimo po to, kai JAV gyvenęs žurnalistas J.  Khashoggi buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule, o jo kūnas buvo supjaustytas. J. Khashoggi palaikai taip ir nebuvo rasti.

Sosto įpėdinis patikino, jog žmogžudystė buvo įvykdyta jam nežinant.

Saudo Arabija kurį laiką griežtai neigė ką nors žinanti apie JAV dienraščio „The Washington Post“ skiltininko J. Khashoggi nužudymą, tačiau galiausiai pripažino, kad žurnalistas buvo nužudytas konsulate per esą „nepavykusią“ agentų operaciją.

Nepriklausomą tyrimą atlikusio Jungtinių Tautų žmogaus teisių eksperto ataskaitoje buvo konstatuota, kad esama „patikimų įrodymų“ dėl M. bin Salmano sąsajų su nužudymu ir mėginimų jį nuslėpti.

Kaip pernai pranešė JAV žiniasklaida, šalies Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) taip pat mano, jog nužudyti žurnalistą veikiausiai įsakė pats princas.

Tuo tarpu Saudo Arabijos prokurorai paneigė princo sąsajas su šiuo nusikaltimu ir pranešė, kad buvo areštuota keliasdešimt su žmogžudyste siejamų asmenų. Penkiems iš jų gresia mirties bausmė.

„Tai įvyko man dirbant“, – 2018-ųjų gruodį vienam reporteriui pareiškė M. bin Salmanas, remiantis citatomis iš naujo, dar neparodyto televizijos PBS dokumentinio filmo.

„Man tenka visa atsakomybė, nes tai įvyko man dirbant“, – cituojamas Persijos įlankos karalystės sosto įpėdinis, komentavęs pernai spalio 2-ąją įvykdytą žmogžudystę.

Princas Mohammedas, karalystės faktinis valdovas, sulaukė didžiulio tarptautinio spaudimo po to, kai JAV gyvenęs žurnalistas buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule, o jo kūnas buvo supjaustytas. J. Khashoggi palaikai taip ir nebuvo rasti.

Per pokalbį, įvykusį 2018-ųjų gruodį prie Rijado apylinkėse esančios automobilių lenktynių trasos, paklaustas, kodėl nežinojo apie nužudymo planus, princas pareiškė: „Turime 20 mln. žmonių. Turime 3 mln. valstybės tarnautojų“.

Atsakydamas į primygtinius korespondento klausimus, kaip smogikų būrys galėjo atvykti į Stambulą vienu iš karališkųjų lėktuvų ir įvykdyti ten žmogžudystę, M. bin Salmanas atsakė: „Turiu pareigūnų ir ministrų, kurie stebi šiuos reikalus – jie atsakingi, jie turi tam įgaliojimus“.

Rijadas ne kartą neigė, kad princas Mohammedas yra atsakingas už J. Khashoggi nužudymą. Šis karališkajai šeimai kadaise artimas veikėjas vėliau tapo jos kritiku ir buvo nužudytas, kaip teigia Saudo Arabijos valdžia, per savavališkai veikusių agentų operaciją.

Remiantis interviu PBS, princas Mohammedas patikino, jog žmogžudystė buvo įvykdyta jam nežinant.

Vieno nepriklausomą tyrimą atlikusio Jungtinių Tautų žmogaus teisių eksperto ataskaitoje teigiama, kad esama „patikimų įrodymų“, liudijančių apie M. bin Salmano sąsajas su nužudymu ir mėginimais jį nuslėpti.

Kaip pernai pranešė JAV žiniasklaida, šalies Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) taip pat mano, jog nužudyti žurnalistą veikiausiai įsakė pats princas.

Tuo metu Saudo Arabijos prokurorai paneigė princo sąsajas su šiuo nusikaltimu ir pareiškė, kad buvo areštuoti apie 20 su žmogžudyste siejamų asmenų. Penkiems iš jų gresia mirties bausmė.

Sraigtasparnis nukrito netoli sienos su karo nuniokotu Jemenu.

Apie princo Mansouro bin Moqreno (Mansuro bin Mokreno) žūtį pranešusi „Al-Ekhbariya“ nurodė, jog sraigtasparnyje buvo dar keli pareigūnai. Televizija neatskleidė nelaimės priežasties.

M. bin Moqrenas buvo Saudo Arabijos Asiro provincijos gubernatoriaus pavaduotojas ir buvusio pirmojo eilėje į karaliaus sostą princo sūnus.

Nelaimė įvyko Saudo Arabijoje vykstant aukštų pareigūnų valymams, pastaruoju metu čia buvo sulaikomi princai, ministrai ir milijardierius verslo magnatas. Tai vyksta būsimajam karaliui Mohammedui bin Salmanui (Muhamedui bin Salmanui) konsoliduojant valdžią.

Šeštadienį Saudo Arabija netoli Rijado tarptautinio oro uosto numušė iš Jemeno paleistą balistinę raketą. Jemeno vyriausybė kovoja su šalyje veikiančiais sukilėliais.

Ši ataka parodė, kaip karas Jemene išeina už šios šalies ribų, kai Saudo Arabijos vadovaujama tarptautinė koalicija ten 2015 metais pradėjo karinę operaciją.