Prezidentas Saulis Niinisto (Saulis Nynistė) kartu su Užsienio ir saugumo politikos ministrų komitetu priėmė šį sprendimą, reaguodami į Rusijos nutarimą uždaryti Suomijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge, sakoma biuro pranešime.

Liepos 6 dieną paskelbtas Rusijos pareiškimas buvo atsakas į tai, kad Suomija birželį išsiuntė devynis Rusijos diplomatus.

Tuo metu S. Niinisto tviteryje rašė, kad Rusijos konsulatas Turku yra Suomijos konsulato Sankt Peterburge atitikmuo.

Suomija teigė, kad devyni diplomatai buvo išsiųsti už žvalgybinę veiklą.

Trečiadienį paskelbtame pareiškime prezidentas ir komitetas Rusijos atsakomąjį žingsnį pavadino „asimetriniu atsaku“.

Taip pat buvo svarstomas Rusijos konsulato Marianhaminoje, Alandų salose, statusas.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje su ES Parlamento pirmininke Roberta Metsola, S. Niinistö sakė, kad net jei Turkija nekeičia savo pozicijos, vis tiek pažanga yra tai, kad šalys derasi tarpusavyje.

Gegužės viduryje Švedija ir Suomija pateikė paraiškas dėl narystės gynybos aljanse. Turkija šiuo metu yra vienintelė NATO narė, blokuojanti abiejų šalių priėmimo proceso pradžią.

Ankara savo poziciją grindžia tuo, kad Suomija ir Švedija remia „teroristines organizacijas“, pavyzdžiui, uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK).

NATO viršūnių susitikimas prasideda birželio 29 dieną Madride.

Apie įtampą su Turkija taip pat kalbėta antradienį Paryžiuje vykusiame NATO vadovo Jenso Stoltenbergo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono susitikime.

Pasak Eliziejaus rūmų, susitikimo metu E. Macronas sakė, kad norėtų iš Ankaros aiškumo dėl jos pozicijos.

Jis pabrėžė, kad tvirtai remia – kaip ir visos narės, išskyrus Turkiją – galimybę Suomijai ir Švedijai greitai prisijungti prie aljanso ir padėti ginti euroatlantinio regiono stabilumą.

Pasak S. Niinisto, balandžio 4 d. įvyko ilgas pokalbis telefonu su R. T. Erdoganu, kuriame, be kita ko, buvo svarstomos Suomijos prisijungimo prie Aljanso perspektyvos.

„Gana ilgos diskusijos pabaigoje jis pareiškė, jog jei jūs nuspręsite siekti NATO narystės, tai mes teigiamai į tai žiūrėsime“, – teigė Suomijos prezidentas.

Be to, Turkijos URM vadovas Mevlutas Cavusoglu pokalbyje su kolega iš Suomijos Pekka Haavistu jau gegužės mėnesį tikino, kad Ankara neblokuos Helsinkio paraiškos dėl stojimo į NATO.

Suomijos prezidentas konstatavo, jog Turkija yra neprognozuojama, bet jis tikisi, kad visi prieštaravimai bus pašalinti. Jis taip pat patvirtino, kad Suomija neatsiims savo paraiškos dėl stojimo į NATO.

Tai trečiadienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinistö, praneša leidinys „Insider“.

„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, – sakė Suomijos valstybės vadovas Helsinkyje per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu.

Pasak S. Niinistö, reikalaudama, kad Suomija nestotų į Aljansą, Rusija manė, kad jo šalis „neturi savo valios“.

„Mums stojimas į NATO nebūtų prieš ką nors – mes norėtume maksimaliai padidinti savo saugumą“, – paaiškino Suomijos prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, jog suvokimas, kad reikia stoti į NATO, atėjo kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą: tai pakeitė situaciją ir parodė, kad Rusija yra „pasirengusi pulti kaimyninę šalį“.

Prezidentas nori prieš galutinį vyriausybės sprendimą paaiškinti savo „asmeninę“ nuomonę narystės Vakarų gynybiniame aljanse klausimu.

Suomija daug dešimtmečių yra neutrali šalis, tačiau po kaimyninės Rusijos invazijos į Ukrainą savo nuomonę pakeitė. Sprendimą dėl stojimo į NATO netrukus ketina paskelbti ir Švedija.

Remiantis pirmadienį paskelbtais apklausos rezultatais, šiuo metu 76 proc. Suomijos žmonių yra už narystę NATO. Pastaraisiais metais pritarimas narystei tebuvo 20-30 proc.

Premjerės Sannos Marin valdantieji socialdemokratai savo poziciją NATO klausimu ketina pristatyti vėliausiai šeštadienį. Pasak žiniasklaidos, S. Niinistö, S. Marin ir keturi jos ministrai tada sekmadienį priims galutinį sprendimą dėl narystės NATO siekio.

Anksčiau parama narystei NATO stabiliai siekdavo 20-30 proc., tačiau pastaraisiais mėnesiais, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Suomijoje, taip pat kaimyninėje Švedijoje (abi šios šalys istoriškai yra neutralios) smarkiai išaugo.

Dabar apie 76 proc. suomių nori, kad šalis įstotų į NATO, palyginti su 60 proc. kovo mėnesį, rodo transliuotojo YLE užsakymu tyrimų bendrovės „Taloustutkimus“ atlikta apklausa. Taip pat paaiškėjo, kad dauguma pasisako už nepriklausomai nuo partinės priklausomybės.

Praėjusią savaitę atlikta atskira apklausa parodė, kad dauguma įstatymų leidėjų pasisako už prisijungimą: 121 iš 200 parlamento narių pasisakė už ir tik 10 buvo prieš.

Suomija ir Švedija priartėjo prie aljanso ir svarsto galimą bendrą paraišką norėdamos geriau apsisaugoti nuo kaimynystėje esančios Rusijos.

Aljanso teigimu, plačiai pritariama šių šalių priėmimui į NATO, tačiau jų narystę turi ratifikuoti visų 30 dabartinių valstybių narių parlamentai.

Tik visateisės NATO narės oficialiai naudojasi kolektyvinės gynybos apsauga pagal Aljanso chartijos 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.

Gegužės 12 dieną Suomijos prezidentas Saulis Niinisto turi paskelbti savo asmeninę poziciją dėl narystės NATO.

Daugelis analitikų spėja, kad šalys greitai priims sprendimą dėl paraiškų, kad būtų galima jas pateikti iki birželio mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Žinyba neatskleidžia detalių apie pagalbos turinį, pristatymo būdus ir laiką, kad kroviniai saugiai pasiektų paskirties vietą.

Teikdama papildomą pagalbą, Suomija atsižvelgia į savo ginkluotųjų pajėgų poreikius ir atsargas.

Prasidėjus Rusijos agresijai, Suomijos vyriausybė atsisakė tradicinės šalies politikos netiekti ginklų į karo veiksmų zonas ir nusprendė prisidėti prie Ukrainos gynybos stiprinimo.

Be to, Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija rimtai svarsto galimybę jau šią vasarą stoti į NATO. Jei šie planai bus įgyvendinti, Suomija turės ilgiausią (1340 km) sieną su Rusija tarp visų Aljanso šalių.

„Mes stebime žiaurų karą, tiesą sakant, visą apimantį karą Sirijoje, Alepe - už tai, kad čia yra žudomi civiliai, didžiausia atsakomybė tenka Sirijos kariuomenei ir Rusijos bombonešiams. (...) Aptarėme ir Ukrainos krizę. Aš įsitikinęs ir mes visiškai sutariame, kad Europos Sąjunga ir tarptautinė Vakarų bendruomenė turi toliau išlaikyti sankcijas, jei nėra pasiektas Minsko susitarimas“, - žurnalistams Helsinkyje sakė S.Ninistė, dalyvaudamas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Po susitikimo su D.Grybauskaite jis pabrėžė, kad Suomijai svarbus Baltijos jūros regiono saugumo klausimas bei sveikino NATO sprendimą dislokuoti daugiau karių Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Kitais metais NATO kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuos po tarptautinį batalioną, iš viso 4 tūkst. karių. Dvišaliu pagrindu JAV Lenkijoje dislokuos dar 4 tūkst. karių brigadą.

„Tai yra labai sveikintina ir reikalinga. Mes matėme, kaip rusai į tai reaguoja perkeldami „Iskander“ raketas. Nepaisant to, jog situacija bent jau negerėja, Suomija aktyviai sieks visais įmanomais būdais išsaugoti stabilumą Baltijos jūroje“, - teigė S.Niinisto.

D.Grybauskaitė pažymėjo, kad branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų „Iskander“ dislokavimas Karaliaučiuje yra agresyvumas visų Europos sostinių atžvilgiu.

„Tai reiškia agresyvią, demonstratyvią galią ir agresyvumą ne tik prieš Baltijos šalis, bet prieš Europos sostines“, - bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu sakė šalies vadovė.

Ji pabrėžė, kad „Iskander“ yra atvirai puolamoji ginkluotė, o pastaraisiais savo veiksmais Baltijos jūros regione Rusija pažeidžia tarptautinę teisę.

„Tai agresyvus galios demonstravimas, agresyvūs atgrasomieji veiksmai prieš kaimynus ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europos Sąjungoje. Mes tai smerkiame kaip tarptautinės teisės ir elgesio pažeidimą“, - teigė D.Grybauskaitė.

Lietuvos vadovė pažymėjo, kad reaguodama į Rusijos karinį aktyvumą Ukrainoje ir Baltijos jūros regione kitąmet Lietuva pasieks 1,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai.

S.Niniisto teigė, jog Rusijos padidėjusį karinį aktyvumą Suomija stebėjo jau prieš dvejus metus. Anot jo, pastaruoju metu jis buvo kiek susilpnėjęs, bet „Iskander“ perkėlimas greta Lietuvos sienos ženklina, kad šis aktyvumas grįžo.

Vis dėlto S.Niinisto aiškiai neįvertino, ar jo minėti Rusijos veiksmai kelia susirūpinimą Suomijai. Prezidentas taip pat teigė, kad Suomija nėra pasirengusi narystei NATO, nes tai palaiko tik 25-30 proc. gyventojų, apie 55 proc. tam priešinasi, bet lieka atvira tokiai galimybei. Jis pabrėžia, kad Suomija, bendradarbiaudama su NATO „palaiko dialogą ir su Rusija“.

„Mes artimai bendradarbiaujame su Švedija, tiesiogiai - su JAV, mes stipriname bendradarbiavimą su NATO, bet mes palaikome dialogą su mūsų kaimyne Rusija, - teigė prezidentas. - Mes liekame atviri galimybei siekti narystės NATO“.

D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalinga ne Suomijos narystė NATO, o „tikras bendradarbiavimas“, kurį Suomija jau demonstravo jos teritorijoje vykusiose bendrose pratybose su Baltijos šalimis „BALTOPS“.

„Baltijos valstybėms nebuvo jokio kito pasirinkimo, yra tik vienas pasirinkimas, kartu su mūsų pačių investicijomis į savo saugumą. Kalbant apie Suomiją - spręs žmonės (...). Mes norime bendradarbiauti, keistis žvalgybine informacija, siekti bendrų pratybų. Koks bus jų pavadinimas, nėra taip svarbu“, - teigė D.Grybauskaitė.

Maskva prieš beveik dvi savaites patvirtino, kad Karaliaučiuje pratyboms buvo dislokuotos branduolines galvutes galinčių nešti raketų „Iskander“ sistemos. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad raketos čia buvo dislokuotos nebe pirmą kartą ir bus dislokuojamos ateityje.

Baltijos valstybės pastaruoju metu stebi ir didelį Rusijos karinių lėktuvų aktyvumą greta valstybės sienų. Estijos ir Suomijos atstovai prieš dvi savaites pranešė, kad rusų naikintuvai „Su-27“ buvo pažeidę abiejų šalių oro erdvę. Maskva šiuos kaltinimus paneigė.

Suomija nėra NATO narė, tačiau kartu su Švedija stiprina savo bendradarbiavimą su JAV, vykdo pratybas su kitomis Aljanso šalimis, nerimaujant dėl padidėjusio karinio Rusijos aktyvumo Europos šiaurėje.