Anot bendrovės direktoriaus Sauliaus Grinkevičiaus, jau susitaikyta su dideliais nuostoliais, visi verslo santykiai su Karaliaučiaus „Agroprodukt“ bendrove buvo nutraukti dar vasarį, įmonės akcininkai ir vadovai informuoti apie sprendimą parduoti akcijas.

„2003 metais buvo įsigyta 65 proc. Karaliaučiuje veikiančios įmonės „Agroprodukt“ akcijų, likusią – 35 proc. „Agroprodukt“ akcijų dalį valdo Karaliaučiaus srityje gyvenantys asmenys. Iki karo, „Daumantai LT“ įmonei „Agroprodukt“ tiekdavo tam tikras žaliavas, tarą gaminiams, taip pat pirkdavo kai kurią produkciją. Prasidėjus karui Ukrainoje – visi santykiai buvo nutraukti nedelsiant. Apie žaliavų tiekimo, gaminių pirkimo sustabdymą informavome įmonės vadovybę. Įmonės vadovus ir akcininkus taip pat informavome apie priimtą sprendimą parduoti valdomą akcijų paketą“, – sako S. Grinkevičius.

Susitaikėme su dideliais nuostoliais, tačiau savo sprendimo tikrai nekeisime.

65 proc. Karaliaučiaus bendrovės „Agroprodukt“ akcijų buvo valdoma per Nyderlanduose registruotą įmonę „KL Food Group BV“.

„Deja, bet mūsų turimas akcijų paketas yra per mažas tam, kad galėtume uždaryti įmonę Karaliaučiuje – neturime tam svertų, kiti akcininkai – turi veto teisę ir to tikrai neleis. Kaip akcininkai, šioje situacijoje galime tik parduoti savo dalį, ką ir šiuo metu aktyviai darome“, – sako S. Grinkevičius.

Anot jo, šiuo metu yra pilnai suspenduota jų kaip akcininkų veikla Karaliaučiuje, o jų pardavimą norima realizuoti kuo greičiau, nepaisant visų kliūčių, kylančių ten.

„Jau antrą mėnesį vedame derybas tiek su potencialiais pirkėjais, tiek su tarpininkais. Susitaikėme su dideliais nuostoliais, tačiau savo sprendimo tikrai nekeisime“, – sako jis.

Lietuviškų padažų ir pagardų gamintoja „Daumantai LT“ buvo įkurta 1991 metais.

Tokį siūlymą meras pateikė Seimo pirmininkui, premjerui, žemės ūkio ministrui ir Vyriausybės kancleriui, pranešė savivaldybė.

Mero teigimu, praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pradžioje Žemės ūkio ministerija veikė Dotnuvoje, Kėdainių rajone.

Jis siūlo ŽŪM įkurdinti dabar tuščiuose Vandens ūkio instituto pastatuose Vilainiuose.

„2009 metais reorganizavus Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutą ir prijungus jį prie Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas), tinkamai sutvarkytos infrastruktūros Vilainiuose liko nenaudojamas 3270,39 kvadratinio metro bendro ploto administracinis pastatas su priklausiniais. Tad jame galėtų būti įkurta Žemės ūkio ministerija“, – teigiama Kėdainių savivaldybės pranešime.

Vilainių seniūno Antano Bružo teigimu, pastatas yra geros būklės.

„Kol kas dar keli žmonės dirba laboratorijoje, gyvybės dar ten yra, bet būtų gerai, kad jos ten būtų gerokai daugiau. Mes, vilainiečiai, su džiaugsmu priimtume ministeriją. Tas pastatas yra tikrai nemažas – trys aukštai, rūsys“, – tvirtino jis.

S. Grinkevičius savo ruožtu pabrėžė, kad Kėdainių rajonas yra Lietuvos centre, jis vienas didžiausių ir stipriausių Kauno apskrityje, turi stambių pramonės įmonių, stiprią žemės ūkio produktų gamybą, prekybos paslaugų tinklą, verslo paramos infrastruktūrą.

Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas BNS patvirtino, kad Kėdainių mero raštas gautas ir bus svarstomas.

„Pažiūrėsime ir bandysime merui atsakyti. Turime įvertinti tą pasiūlymą, į jį žiūrėti rimtai. Jeigu jau nusprendėme kelti ministeriją iš Vilniaus į Kauną ar į regioną, visi pasiūlymai turi būti svarstytini“, – tvirtino viceministras.

Kita vertus, anot jo, Kėdainių mero pasiūlymas kiek pavėluotas, nes principinis sprendimas dėl ŽŪM iškėlimo į Kauną jau priimtas.

„Jau ieškoma patalpų, jau derinami tam tikri dalykai. Jau ir ministras pirmininkas, ir ministras sakė, kad struktūrinis padalinys bus steigiamas Kaune“, – BNS sakė V. Griciūnas.

Vyriausybė planuoja, kad šiuo metu Vilniuje veikianti ŽŪM į Kauną galėtų būti perkelta 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje.

Dalyviai varžysis dėl Kėdainių rajono savivaldybės mero Sauliaus Grinkevičiaus įsteigto 1000 eurų prizinio fondo.

Pasak šventės organizatorių, registracija į šį konkursą buvo sustabdyta anksčiau nei planuota, nes per trumpą laiką buvo pasiektas leistinas dalyvių limitas. Savo metimo įgūdžius išbandys 14 moterų ir daugiau nei 30 vyrų. Dauguma dalyvių - kėdainiečiai.

Kėdainių rajono savivaldybės meras S. Grinkevičius džiaugiasi, kad Agurkų festivalis sulaukia vis didesnio populiarumo. „Kėdainiai nuo seno vadinami Lietuvos agurkų sostine. Jau nuo XIX a. antrosios pusės Kėdainiuose gyvenantys žydai puoselėjo agurkų auginimo tradicijas ir prekybą. Džiugu, kad agurkų auginimas išlieka svarbus Kėdainių krašto žmonėms ir šiandien. Būtent Agurkų festivalis ir skirtas gerbti istoriją, puoselėti tradicijas ir šiuolaikiškai į visa tai pažiūrėti“, - kalbėjo S. Grinkevičius.

Šioje unikalioje ir vienintelėje Lietuvoje Agurkų šventėje programa numatyta visai dienai.

Nuo 15 iki 21 val. veiks spalvingi rajono seniūnijų „agurkininkų“ kiemeliai, kuriuose šeimininkai vilios kulinarinio paveldo pristatymu ir demonstruos amatus. Vyks šeimininkių varžytuvės „Vasaros gėrybių pyragas“. Muzikantai kurs šventinę nuotaiką, veiks įvairios pramogos.

Išalkusiems šventės dalyviams bus surengtos vaišės - populiarioji kiaušinienė iš 999 kiaušinių, kuriems stipresnį skonį suteiks kėdainietiškai rauginti agurkėliai.

Šventę vainikuos koncertas, kuriame pasirodys muzikinis ansamblis „Jonis“, klasikinės muzikos duetas Vaida Genytė ir Egidijus Bavikinas kartu su pučiamųjų sekstetu „Brass Bravo“. Koncertuos ir žinoma Latvijos atlikėja Samanta Tina su grupe. Šventėje koncertuosianti dainininkė iš Latvijos taip pat nusprendė išbandyti savo jėgas ir Agurko metimo čempionate.

„Artėjant Kalėdoms norisi pamatyti savus, paprasčiausiai pasikalbėti ir pakviesti, kad grįžtų į gimtinę“, − sako jis.

Susitikimas su kalėdinių atostogų grįžusiais žemiečiais vyks ketvirtadienį, gruodžio 29 dieną, savivaldybėje.

„Dažnai mūsų išvykę žmonės sako: „Mes mažai turime informacijos, kas vyksta Lietuvoje ar konkrečioje savivaldybėje, ar mieste, mes nelabai žinome. Jeigu būtų daugiau informacijos, gal mums būtų lengviau apsispręsti po kurio laiko grįžti į Lietuvą“. Noras yra toks, kad mūsų žemiečiai visiškai neatitrūktų nuo savo tėvynės“, – BNS sakė S. Grinkevičius.

„Aišku, norisi, kad po tų pokalbių gal vienas, antras pagalvos, jog gal jau laikas grįžti į Lietuvą“, – vylėsi jis.

Šiemetinis susitikimas – antrasis. Pirmą kartą emigrantai pokalbiui pakviesti pernai. Pasak mero, tuomet atvyko 12–14 žmonių. Juos domino galimybės įsidarbinti, kokio dydžio atlyginimai mokami Kėdainių įmonėse, ar yra vietų darželiuose, mokyklose.

S. Grinkevičiaus teigimu, susitikime dalyvauja savivaldybės administracijos specialistai, jie pristato situaciją, planus. „Norime suteikti žmonėms informacijos, kad jie nors truputį pulsą justų“, – tvirtino meras.

Pasak jo, net jeigu į savivaldybę ateitų vienas ar du žmonės, tokius susitikimus verta rengti. „Ir dėl vieno, ir dėl dviejų negaila sugaišti laiko ir pasikalbėti“, – sakė S. Grinkevičius.

Jo duomenimis, kilus emigracijos bangai iš Kėdainių savivaldybės gyventi ir dirbti į užsienį išvyko apie 7–8 tūkst. žmonių. Vienas kitas kėdainietis jau ir grįžo.

„Tikslių duomenų neturime, bet buitiniame bendravime girdi, kad vienas, kitas, trečias grįžęs yra. Aš pats gyvenu šalia Kėdainių nedideliame kaimelyje, mano kaimynas, grįžęs iš Anglijos, pasistatė namuką, gana jauna šeima gyvena, dirba Kėdainiuose. Atsiranda, bet ne tiek grįžta, kiek norėtųsi“, – BNS sakė meras.

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Kėdainių rajono savivaldybės į užsienį išvyko 812 gyventojų. Iš viso praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 44 tūkst. 533 žmonės.

Kėdainių rajono savivaldybėje sudaryta komisija pirmadienį aiškinsis, kokią informaciją socialinės rūpybos ir vaikų teisių specialistai žinojo apie Kėdainių rajone Saviečių kaime gyvenusią šeimą ir joje smurtavusį vyrą, BNS sako Kėdainių savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

Anot mero, bus aiškinamasi, kodėl nebuvo užkirstas kelias kraupiai tragedijai, kuomet tėvas smurtaudamas prieš žmoną ir mažamečius vaikus, nužudė dvimetį berniuką ir šešių mėnesių mergaitę įmetęs juos į šulinį.

„Pirmadienį kviečiuosi vaikų teisių specialistus, socialinės rūpybos specialistus ir vadovus, ir bandysime pasiaiškinti, kodėl taip gavosi, kad nebuvo užkirstas kelias tokiai tragedijai. Aš įsivaizduoju, kad šitų skyrių specialistai ir vadovai turėjo žinoti (apie socialinės rizikos šeimą). Nors aš kaip meras apie tą šeimą, kad ji tokia problematiška nieko nežinojau“, - BNS šeštadienį sakė meras S.Grinkevičius.

Jis teigė tik iš žiniasklaidoje perskaitytų žmonių pasakojimų sužinojęs apie Savičių kaime šeimoje prieš žmoną ir keturis vaikus smurtavusį vyrą.

„Tik dabar perskaičiau, kad vietiniai gyventojai jau seniai sakė, kad ten yra problemos, kad jis ir anksčiau smurtavo prieš žmoną ir vaikus, bet kažkodėl nebuvo reaguota. Tai ir aiškinsimės, kodėl taip įvyko ir ką padaryt, kad ateity tokie dalykai neįvyktų, bet, žinot, nuo tokių antžmogių, apsisaugoti sunku“, - kalbėjo S.Grinkevičius.

„Kada po mūsų žemę vaikšto tokie antžmogiai, tai ką galima vertinti, čia kažkas baisaus“, - pridūrė jis.

Anot mero, šiuo metu motina su dviem vaikais išvykusi į kitą miestą pas savo motiną. Savivaldybės vadovas teigė neturįs informacijos, ar tragedijos ištiktai moteriai ir jos vaikams teikiama psichologinė pagalba.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Kėdainių rajone, Saviečių kaime, 1979 metais gimęs vyras, įtariama, į šulinį įmetė du savo mažamečius vaikus, kurie žuvo.

Policijos duomenimis, buitinio konflikto metu smurtaudamas vyras privertė iš namų pabėgti savo sugyventinę, o du iš keturių savo vaikų - dvimetį berniuką ir šešių mėnesių mergaitę - sumetė į kieme esantį šulinį motinai nebūtant namie.

Policija atlieka ikiteisminis tyrimą dėl nužudymo. Sulaikytas vyras nusikaltimo metu buvo blaivus, tačiau vietiniai gyventojai žiniasklaidai pasakojo, kad jis dažnai gerdavo ir smurtaudavo prieš namiškius.

Įtariama, kad anksčiau 1 kartą teistas ir 5 kartus administracine tvarka baustas vyras gali turėti sveikatos problemų.

Pelėdnagių seniūnas Valentinas Tamulis portalui delfi.lt pasakojo, kad šeima, kurioje įvyko tragedija, buvo socialinės rizikos šeimų sąraše, bet nebuvo degradavusi.

„Mes iš jo šito nesitikėjome, kad šitaip gali įvykti. Kad vaikus gali sumesti į šulinį... Šiaip mes tą šeimą puikiausiai žinome, ji buvo socialinės rizikos sąraše, pas juos lankydavosi socialinė darbuotoja ir pats esu buvęs. Niekad nuvažiavę neblaivaus nesame radę, nors jis fantazuodavo ir pasakodavo apie visokiausius planus, kaip jis tvarkysis ūkyje“, - pasakojo V. Tamulis. Pasak jo, policija į šeimą dėl konflikto buvo kviesta 2015 metais tik vieną kartą. Moteris socialiniams darbuotojams apie smurtaujantį vyrą taip pat nebuvo linkusi pasakoti.

Tuo metu Saviečių bendruomenės pirmininkė Rita Borinskijienė portalui lrytas.lt pasakojo, jog vietos gyventojus nuolat pasiekdavo žinios apie smurtą šeimoje. L.Cvilikaitė, sudaužyta vyro, bėgdavo iš namų, glausdavosi pas pažįstamus, draugus, jos ieškodavo policijos pareigūnai. Kaimynai tvirtino, jog moteris nuo sugyventinio slėpdavosi ir netoliese esančiame miške.

Spalio 16 dieną jubiliejinės, dvidešimtosios, „Maisto banko“ akcijos pradžią didžiausiame Kėdainių miesto prekybos centre „MAXIMA“ paskelbė Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

Tradiciškai kasmet šioje akcijoje dalyvaujantis rajono vadovas sunkiai besiverčiantiems paaukojo ilgai negendančių maisto produktų – konservų, cukraus, aliejaus, miltų, kruopų, pagardų. Beje, į pirkinių krepšelį rajono meras dėjo tik mūsų šalies gamintojų prekes.

„Jei ši graži akcija gyvuoja jau trylika metų, vadinasi, ji tikrai reikalinga. Viena rimčiausių labdaros organizacijų, „Maisto bankas“, kasmet surenka vis daugiau produktų ir paremia vis daugiau skurstančių žmonių. Kad ši tradicija, mokanti Lietuvos gyventojus dalintis tuo, ką turi, gyvuotų, reikia labai nedaug – ateiti į parduotuvę ir nupirkti negendančių maisto produktų. Kai kiekvienas po truputį prisidedame, rezultatas būna labai geras“, – sakė Kėdainiuose rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis taip pat dalyvauja kiekvienoje „Maisto banko“  akcijoje: „Labiausiai mums trūksta bendrystės jausmo, geranoriškumo. Nors šiuo bei tuo pasidalinti galėtų daugelis žmonių, deja, tai padaro ne visi. Kviečiu mažiau dejuoti, o dažniau daryti gerus darbus.“

Rajono vadovai dosniai prisidėjo prie „Maisto banko“ akcijos, nupirkę ilgai negendančių maisto produktų, kurie buvo perduoti šioje parduotuvėje buvusiems Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos nariams. 

Šį savaitgalį Kėdainių mieste, devyniose parduotuvėse, vykstančioje „Maisto banko“ akcijoje, dalyvauja septynios rajono organizacijos – Kėdainių rajono neįgaliųjų draugija ir paraplegikų asociacija, labdaros paramos fondai „Tavo svajonė“, „Teen challenge“ ir „Vilties švyturys“, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kėdainių viltis“, vaikų globos namai „Saulutė“.

Kėdainiuose jungiasi Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) skyriai, pastarojo nebeliks.

Kaip BNS sakė Kėdainių rajono meras ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Kėdainių skyriaus vadovas Saulius Grinkevičius, šis susijungimas buvo seniai planuotas.

„Jau seniai mūsų skyriaus žmonės reiškė norą ir pageidavimą jungtis su Liberalų sąjūdžiu, buvo tik nedidelių vietinių problemėlių, dėl to tai atsidėjo į porinkiminį laikotarpį, nors žmonių noras buvo ir anksčiau. Taip nutarė skyrius, taip ir padarėme“, – BNS sakė S.Grinkevičius.

Jis teigė planuojantis po susijungimo kelti savo kandidatūrą į skyriaus vadovo pareigas.

Galutinį sprendimą dėl susijungimo turėtų priimti trečiadienio vakarą susirinksianti Liberalų sąjūdžio valdyba.

Abi partijos drauge dirba Kėdainių rajono valdančiojoje koalicijoje. Valdantiesiems taip pat priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Prie koalicijos neprisidėję socialdemokratai turi vicemero postą ir palaiko merą.

Opozicijoje Kėdainiuose dirba dešimtmetį savivaldybei vadovavusi Darbo partija.

Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Kėdainių skyriai tariasi dėl susijungimo.

Planuojama, kad mero Sauliaus Grinkevičiaus vadovaujami Lietuvos laisvės sąjungos atstovai įsilies į Liberalų sąjūdį.

„Eina kalbos, kad vėl po vienu skėčiu eisime, vis tiek - liberalai. (...) Vasarą, liepos mėnesį, sąskrydis bus, tai norime iki sąskrydžio jau būti visi kartu“, - BNS sakė Liberalų sąjūdžio Kėdainių skyriaus pirmininkas Boleslovas Rinkevičius.

Jis neįvardijo, kieno iniciatyva vyksta derybos dėl jungimosi.

„Čia jokio kvietimo nėra, čia mes daug metų kalbame, kadangi tai tie patys žmonės, kurie savo laiku buvo Liberalų ir centro sąjungoje. Nėra taip, kad kviečia kas ar nekviečia - tiesiog norime susijungti vieną kartą ir viskas“, - teigė B.Rinkevičius.

Du Liberalų sąjūdžio atstovai, kaip ir šeši Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) tarybos nariai Kėdainių taryboje yra valdančiojoje koalicijoje.

S.Grinkevičius savo ruožtu BNS teigė, kad Lietuvos laisvės sąjungos Kėdainių skyriuje yra įvairių nuomonių dėl jungimosi.

„Kol kas nesijungiame, kol kas tik vyksta diskusijos. Jungimuisi reikia priimti skyriaus sprendimą. Yra skyriaus žmonių, kurie pareiškė norą, kad būtų gerai kalbėtis su Liberalų sąjūdžiu. Pradėsime kalbėtis. Liberalų sąjūdžio valdyba, kiek žinau, irgi turi priimti sprendimą - ar jiems yra įdomu, ar neįdomu tie dalykai, viskas taip ir dėliojasi“, - aiškino jis.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) įsikūrė pernai liepą susijungus neparlamentinėms partijoms - Liberalų ir centro sąjungai bei sąjungai „Taip“. Anksčiau šios dvi politinės jėgos ir Liberalų sąjūdis buvo viena politinė jėga - Liberalų ir centro sąjunga.

Penktadienį vykusiame Kėdainių rajono tarybos posėdyje paskirta vicemerė – ja tapo socialdemokratė Olga Urbonienė.

„Žinoma, kad pavyko (paskirti vicemerę – BNS), aš jau anksčiau sakiau, kad viskas iš lėto pavyksta, nereikia tik skubėti“, – BNS penktadienį sakė savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

Vicemerės kandidatūra svarstyta ir ankstesniame tarybos posėdyje, vykusiame balandžio pabaigoje. Tuomet taryba paskyrė administracijos direktorių, tačiau balsų paskirti O.Urbonienę pritrūko.

Pasak mero, penktadienį balsuojant O.Urbonienės kandidatūrą palaikė 15 tarybos narių, 12 buvo prieš.

Kėdainiuose suburta Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), Liberalų sąjūdžio, konservatorių bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų koalicija. Sutarties nepasirašė, bet sprendimus palaikyti už vicemero postą žadėjo socialdemokratai. Iš viso valdantieji, neskaitant socialdemokratų, turi 12 mandatų.

LLS (liberalai), įskaitant merą, taryboje turi šešis narius, po dvi vietas taryboje gavo Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratai ir konservatoriai. Trylika tarybos mandatų gavę „darbiečiai“ po dešimtmečio valdymo lieka opozicijoje.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir Lietuvos ir valstiečių ir žaliųjų sąjunga trečiadienį Kėdainiuose pasirašė koalicinę sutartį.

„Turime pasirašę koalicinę sutartį tarp keturių partijų“, - BNS penktadienį sakė išrinktasis Kėdainių meras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Saulius Grinkevičius.

Šis susitarimas negarantuoja valdančiosios daugumos savivaldybės taryboje, nes į koaliciją susibūrusios partijos bendrai rinkimuose, įskaitant patį merą, iškovojo 12 mandatų iš 27. Nors prie koalicijos oficialiai nesijungia Kėdainių socialdemokratai, S.Grinkevičius tikina iš jų dar kartą gavęs žodinį pažadą „palaikyti mero pasiūlymus“. Koalicija už tai du mandatus turintiems socialdemokratams yra pažadėjusi vicemero postą.

Pasak S.Grinkevičiaus, suburta koalicija artimiausią kadenciją didžiausią dėmesį skirs laisvos ekonominės zonos vystymui, taip pat žadama dėti pastangas saugant Kėdainių kultūros paveldą, į savivaldybės veiklą labiau įtraukti kėdainiškius.

Meras teigė, kad jo atstovaujami LLS (liberalai) šiuo metu turi keturis kandidatus į administracijos direktoriaus postą, bet konkrečių pavardžių, kas bus siūlomas, neįvardijo. S.Grinkevičiaus neatmetė, kad laiku nesulaukus Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos dėl minėtų kandidatų, penktadienį vyksiančiame pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje gali būti renkamas laikinasis administracijos direktorius.

Kėdainių opozicijoje liks Darbo partija, kuri rajonui vadovavo ilgiau nei dešimtmetį.

„Darbiečiai“ vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gavo trylika tarybos mandatų, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), įskaitant išrinktą merą Saulių Grinkevičių - šešis, Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratai ir konservatoriai gavo po dvi vietas taryboje.