„Aš vertinu tai kaip šantažą, kuris yra komunikuojamas iš pono Skvernelio pusės“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė.

Taip ji reagavo į S. Skvernelio kritiką, nukreiptą į VST pertvarką ją sujungiant su policija.

S. Skvernelis trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, kalbėdamas apie „Wagner“ samdinių atsiradimą Baltarusijoje, teigė, kad tai yra „banditiška grupuotė, kuri teoriškai galėtų peržengti Lietuvos sieną“, o su tokiomis grupuotėmis pirmiausiai turėtų kovoti Viešojo saugumo tarnyba.

Dabar, kuomet grėsmės kyla, mes matome kitą veiksmą iš Vidaus reikalų ministerijos – šios tarnybos likvidavimą.

„Dabar, kuomet grėsmės kyla, mes matome kitą veiksmą iš Vidaus reikalų ministerijos – šios tarnybos likvidavimą, pridengiant labai rožinėmis spalvomis (...). O jeigu bus įgyvendinta tokia nusikalstama galimai veikla prieš Lietuvos saugumą, aš siūlysiu partijos mūsų organams svarstyti galima pasitraukimą apskritai iš parlamentinių partijų susitarimo“, – pridūrė jis.

Tuo metu A. Bilotaitė pabrėžė, kad VST sujungiant su policija būtų tik pakeistas tarnybos pavaldumas.

Viešojo saugumo tarnyba turėtų būti kartu su mūsų policija sujungta, ir tai ne kažkoks likvidavimas, ką bando pasakyti, o tai yra tiesiog pavaldumo pakeitimas

„Buvo STRATA atlikta analizė, remiantis šitos darbo grupės rezultatais mes priėjome prie to sprendimo, kad Viešojo saugumo tarnyba turėtų būti kartu su mūsų policija sujungta, ir tai ne kažkoks likvidavimas, ką bando pasakyti, o tai yra tiesiog pavaldumo pakeitimas“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip taip pridūrė, kad VST šiuo metu negalėtų tinkamai atlikti valstybės gynybos funkcijos – tą, anot jos, rodo Krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos duomenys.

„Būtų nusikalstama nieko nedaryti ir palikti situaciją tokią, kokia ji yra“, – sakė A. Bilotaitė.

Vyriausybė siūlo VST reformą – ji būtų naikinama kaip atskira tarnyba ir įtraukiama į policijos sistemą. Birželį atitinkamą pataisų paketą patvirtino Vyriausybė, kol kas jis dar nebuvo pateiktas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pernai liepos 15 dieną susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai. Vėliau prie susitarimo prisijungė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iš pradžių dokumento nepasirašiusi, nes iš principo oponavo valdančiųjų politikai.

Partijos susitarimu įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.