-
Tokio ginčo Seime nebuvo jau trisdešimt metų: kodėl sukeltas toks šou? 60
„Matyt Seimo opozicija nusprendė, kad per anksti išeiti laidų vedėjams atostogauti ir nutarė surengti tam tikrą šou, nes aiškių priežasčių, kodėl tokiu būdu protestuojama, nėra. Kad neįvertinami opozicijos pasiūlymai, tai aš per 30 metų neatsimenu, kada jie buvo įvertinti. Be abejo, kad valdantieji padarė keletą klaidų – keistas sprendimas buvo surengti tokį netikėtą posėdį. Nemažiau keista tai, kad buvo išbraukti opozicijos atstovai iš pirmininkaujančių Seimo posėdžiams sąrašo, bet iš esmės tie priekaištai, kurie reiškiami, ir tie reikalavimai yra eiliniai opozicijos reikalavimai. Jie tokie buvo prieš savaitę, prieš mėnesį ir prieš metus, todėl tikrai nematau priežasčių, kodėl sukeliamas toks šou“, – kalbėjo politologas Saulius Spurga.
Anot S. Spurgos, interpeliacijos Seime – ganėtinai dažnas įvykis. Daug įdomiau – Seimo pirmininkės reakciją į susiklosčiusią situaciją. Tai, kaip ji sureaguos, parodys jos politinį profesionalumą.
Pamatysime, ar V. Čmilytė-Nielsen turi ateitį kaip rimta politikė.
„Kaip jūs žinote, interpeliacijų vyksta daug ir kaip taisyklė jos nepavyksta, tai šita interpeliacija niekuo neypatinga. O štai V. Čmilytės-Nielsen atvejis yra įdomesnis. Kadangi ji – viena iš populiariausių Lietuvos politikių ir iki šiol turėjo kompromiso ieškotojos, dialogo meistrės įvaizdį. Ji ir klysta, ir daro tokių ne visai gerų žingsnių, ir yra šiek tiek pasimetusi. Čia jai išbandymas. Pamatysime, ar V. Čmilytė-Nielsen turi ateitį kaip rimta politikė, ar vis dėlto, šis įvykis ją nukarūnuos ir parodys, kad ji nėra tokia jau gera tarpininkė“, – situaciją komentavo politologas.
Valdantieji tikisi, kad konfliktas išsikvėps ir opozicijos atstovai grįš į posėdžių salę. Tačiau, net ir pakeitus pirmininkaujančių Seime sąrašą, opozicija toliau protestuoja.
„Aš tikrai nežinau, dėl ko čia reikėtų susikalbėti. Teko išklausyti nemažą dalį spaudos konferencijos, kurią surengė opozicijos atstovai. Jie sakė, kad Seime svarstomi ne tie klausimai, kad mažai pagarbos, kad reikia, jog V. Čmilytė-Nielsen atsiprašytų, kad reikia ne tik kažkokio teisinio vertinimo, bet ir emocinio vertinimo. Jeigu taip kalbam, tai iš tikrųjų sunkoka, nes, kiek aš pastebėjau, jau vienas valdančiosios daugumos atstovas net ir atsiprašė ir tai nepastūmėjo opozicijos į švelnesnes formas. Nežinau, ką dar reikėtų padaryti. Atkreipkite dėmesį, kad pirminis impulsas buvo būtent tas nelaimingas Seimo pirmininkaujančių sąrašas. Jis pataisytas. Dėl jo išėjo į kitą salę, bet dabar apie tai jau net nešnekama“, – aiškino S. Spurga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot S. Spurgos, opozicija vienu metu bando iškelti per daug skirtingų klausimų, todėl diskusijų objektas tampa neaiškus.
„Tai ir parodo, kad nėra rimtų argumentų. Jeigu tai yra dešimtys punktų: ir ministrą nuimti, ir pačiai Seimo pirmininkei pasitikrinti pasitikėjimą, ir įstatymus kitus priimti. Jeigu būtų vienas svarbus Lietuvai klausimas, tai tada būtų galima mums diskutuoti, ar prasminga valdantiesiems jį patenkinti. Dabar, kai yra daugybė klausimų ir jie visi tokie abstraktūs ir pasiduoda didelei traktuotei, diskusijų objektas tampa neaiškus“, – teigė politologas.
Dabartinė situacija Seime Nepriklausomybės Akto signatarui Eugenijui Gentvilui primena prieš 30 metų – 1992-ųjų gegužės 23 d. – surengtą referendumą, kuriuo nepavykus atkurti prezidento institucijos įtampa parlamente išaugo. Tuomet sąjūdžio koalicijos atstovai perėjo į parlamentinę rezistenciją bei pradėjo boikotuoti plenarinius posėdžius ir rinkosi posėdžiauti atskirai. Anot S. Spurgos, dabar situacija ne tokia rimta, kaip buvo prieš 30 metų.
„Manau, kad situacija nesikartoja, nes tuo metu iš tikrųjų buvo rimta problema, tai buvo principinis partijai ir Lietuvai klausimas: kaip mes toliau gyvensime, kokio pobūdžio bus mūsų valstybė. Buvo visokių fokusų, kažkas iš Seimo narių ir badavo, ir dar kitos buvo akcijos. Bet, man atrodo, kad pagrindinis Seimo darbas yra dalyvauti posėdžiuose, teikti pasiūlymus, dalyvauti diskusijose, o ne tokiu būdu protestuoti“, – sakė S. Spurga.
Šioje situacijoje tikrai nėra laimėtojų.
Dėl šio opozicijos akibrokšto kenčia ir Seimo autoritetas, ir demokratijos Lietuvoje autoritetas.
„Aišku, gyvenimas yra gyvenimas. Manau, kad Seimas turi dirbti ir diskusijos neturi būti užtildytos dėl to, kad tokia yra tarptautinė situacija. Žinoma, apmaudu, kai girdžiu, kad vakar Seime buvo svarstomi ir Ukrainos klausimai, ir deklaracijos priimamos, o nedalyvavo didelė dalis Seimo narių. Sunku suprasti. Nenorėčiau labai dramatizuoti, kad čia jau kažkas labai ypatingo vyksta, bet norėčiau, kad Seimo nariai būtų atsakingesni. Jie klysta, jeigu jie (opozicija – red. past) mano, kad tai jiems suteiks didelį pranašumą rinkėjų akyse. Didelė dalis rinkėjų vertina, kad Seimas vėl ten pešasi, ko iš jų laukti. Ir jie tikrai neskiria, kad čia opozicija ar pozicija. Manau, kad tai kerta per Seimo autoritetą, o tuo pačiu ir per demokratijos Lietuvoje autoritetą. Šioje situacijoje tikrai nėra laimėtojų“, – tvirtino politologas.
-
Politologas apie migrantų krizę: suprantu prezidentą, kuris blaškosi 4
Anot politologo Sauliaus Spurgos, migrantų įleidimas į šalies teritoriją reikštų paskatinimą A. Lukašenkai migrantų siųsti daugiau: „Tai būtų toks precedentas, paskatinimas. Migrantų gali atsirasti ir 40 tūkst. ir 100 tūkst. Įdomu, kad ne tik praleidimas, bet i žinia apie tai gali sukelti tokius efektus. Turime ne tik migrantų krizę, bet ir informacinę krizę, politinę krizę“.
„Man sunku sėdėti ir komentuoti tuos įvykius, sunku matyti tuos vaizdus. Kiekvienas turime pagalvoti ir pamastyti, kur čia yra taikoma ir kas yra padaryta. Mes turime vertybes, o jos iškreipiamos, pateikiamos per kreivą veidrodį. Mūsų vertybės pakeičiamos. To veidrodžio beveik neįmanoma ištiesinti, turime rinktis tarp blogo ir blogesnio. Gyvenime taip būna ne dažnai, bet būna. Mes turime nepasiduoti emocijoms ir galvoti, ką mūsų veiksmai gali reikšti ir ką gali lemti“, – teigė S. Spurga.
Pasak S. Spurgos, A. Merkel skambinimas A. Lukašenkai gali blogai baigtis: „Tai pavirs informaciniu karu, tam tikra iškreipta informacija savo vidaus vartotojams, kas yra labai svarbu. Tai sukelia sumaištį ir pas mus, ir visur kitur, beje, ir Vokietijoje – visuomenė suskilo, yra dvi nuomonės. Manau, kad tai – žibalo pylimas radikalioms Vokietijos jėgoms, kurių netrūksta“.
Matyt, A. Merkel pasiduoda savo impulsui. Neatsitiktinai Vokietijoje ji buvo šiek tiek pašiepiančiai vadinama Motina Terese.
„Matyt, A. Merkel pasiduoda savo impulsui. Neatsitiktinai Vokietijoje ji buvo šiek tiek pašiepiančiai vadinama Motina Terese. Matyt, ji demonstruoja, kad atjaučia. Manau, kad tai yra susiję ir su vokiečių vaidmeniu XX a. istorijoje, kai vokiečiai pamynė žmoniškumo principus. Tas antspaudas uždėtas, ir jie nori kompensuoti. Jie tai yra giliai apmąstę, jie turi tokias vertybes, tokias pažiūras“, – tikino politologas.
„Aš suprantu prezidentą, kuris blaškosi ir kuriam turbūt labai sunku buvo pasakyti per interviu BBC, kad mes nepritariame tokiam požiūriui. Manyčiau, kad vis tiek mes turime laikytis savo, matyti savo perspektyvą ir ginti savo vertybes“, – komentavo jis.
Kaip teigė S. Spurga, tokie Baltarusijos veiksmai skaldo ir Europą, ir Lietuvą: „Apmaudu, todėl, kad A. Lukašenkos pirminiai tikslai ir buvo tokie. Jis juos pasiekė. Mes labiausiai jam atkeršytume, jei vieningai žvelgtume į šį klausimą. O su Vokietija reikia rasti diplomatinių kanalų, reikia kalbėti. Man nesuprantama, kaip tokia patyrusi politikė kaip A. Merkel, nepasikonsultavusi, neįvertinus galimų pasekmių, vėl imasi to paties žingsnio kaip 2015 metais, kai nepasikonsultavusi pakvietė migrantus atvykti“.
„Net ir šios dienos žiniasklaidoje yra aiškiai pasakyta, kad Vokietija kviečia atvykti, bet kviečia tuos, kurie iš tikrųjų yra priremti didelių neganų arba yra kvalifikuoti darbuotojai. Yra Vokietijos įstatymai. Šitie žmonės yra pajėgūs atskristi, pajėgūs aplikuoti. Jie neturėtų plėšyti pasų ir brautis per sieną – tokios yra taisyklės“, – šnekėjo politologas.
-
Politologas: Vyriausybės padarytos klaidos valdant migrantų krizę – pateisinamos ir neišvengiamos 8
„Situacija, su kuria susidūrė Vyriausybė, yra unikali, Lietuvoj dar nebuvus, todėl, sakyčiau, tos klaidos yra pateisinamos ir turbūt neišvengiamos. Iš tikrųjų manau, kad reikia į tai pažvelgti iš paukščio skrydžio ir suprasti, kad šitos dvi krizės, su kuriomis Lietuva dabar susiduria, pabėgėlių krizė, COVID-19 pandemija, yra ne laikini reiškiniai, ne laikinos krizės. Jas galima vadinti organiškomis, su kuriomis Lietuva gyvens tam tikrą laiką ir ilgai, ir galbūt pabaigos tam nėra. Mes turim suprasti, kad viskas, kas vyksta, turi būti kartu nukreipta ir į ateitį. Prie to prisideda įvairūs dalykai: įvairių žmonių politikavimas, žmonių nesupratimas, baimės, tam tikri prietarai arba svetimų valstybių įtaka. Bet tai turime atskirti ir vis dėlto galvoti apie šitą krizę, kaip ją įveikti visiems kartu. Tai yra esmė. Jeigu tos krizės bus nesėkmingos, tai tikrai nė vienas politikas dėl to nelaimės“, – kalbėjo S. Spurga.
Anot politologo, Vyriausybei su vietos, kuriose ketinama apgyvendinti nelegalius migrantus, bendruomenėmis nepavyksta susikalbėti dėl kelių priežasčių: „Yra kelios problemos. Viena – nėra tos susikalbėjimo kultūros dėl įvairių klausimų. Nelabai moka valdžia kalbėti su žmonėm. Antras dalykas – aišku, galbūt yra tų negeranoriškų, vadinamų „naudingų idiotų“, kiti gal nusiteikę politikuoti. Tai yra problemos. Bet aš manau, kad jeigu būtų ta kultūra ir jeigu Vyriausybė atvirai pasakytų, kaip vyksta tas dialogas, kokie yra argumentai, kas siūloma bendruomenėms, apie ką užsiminė ir ministrė pirmininkė, kad galima pasiūlyti tam tikrus dalykus, būtų visiems aiškiau“.
Scanpix nuotr.
Geriau prezidentui ir politikams pranešti jau paruoštas idėjas ir berti grūdus į dirvą, kuri yra išpurenta, o ne paskelbti kažką, o po to visi svarsto, ką tai reiškia.
Esą diskutuojama, kad valstybės pareigūnai, atvykstantys kalbėti su vietos bendruomenėmis, neužima pakankamai aukštų pareigų. Štai su Dieveniškių gyventojais kalbėtis atvyko viceministras, premjerės patarėjai, policijos vadas, bet nebuvo pačių aukščiausių valstybės pareigūnų. Anot S. Spurgos, sunku pasakyti, ar tie aukščiausi valstybės pareigūnai vis dėlto turėtų atvykti ir pasikalbėti su vietiniais: „Čia sunku pasakyt. Galbūt valstybės aukščiausi pareigūnai galėtų prisijungti jau tam tikroj stadijoj. Ir dar svarbu: jie turėtų kalbėti vieningai ir užimti vieningą poziciją – ir prezidentas, ir netgi opozicija, ko dabar nėra. Aišku, iš kai kurių politikų sunku būtų to tikėtis. Norėčiau, kad būtų geresnis atstovavimas ir kad bendruomenėms iš tikrųjų kažko pasiūlytų, kad bendruomenės būtų informuojamos ir kad būtų kalbama su bendruomenių lyderiais“.
Kaip sakė politologas, Vyriausybė vietos bendruomenėms galėtų pasiūlyti daugiau saugumo: „Pasaulyje, Europoje yra įvairių praktikų. Aš per televiziją girdėjau, kad, pavyzdžiui, viena moteris vietinė gyventoja sakė, kad ji sutiktų, kad poligone būtų priimti pabėgėliai, jeigu iš tikrųjų bus parengta tinkama infrastruktūra, aptvertos tvoros. Tą tikrai galėtų prižadėt. Arba galėtų prižadėt tam tikras, sakykim, stebėjimo priemones gatvėse. Jeigu jie baiminasi dėl saugumo, tai galėtų būt pažadėtas tam tikras saugumas“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis liepos 13 d. vyko į Turkijos ir Irako sostines tartis dėl neteisėtų migrantų srautų iš Baltarusijos mažinimo bei grąžinimo. Kaip teigė S. Spurga – tokie vizitai buvo neišvengiami, bet rezultatų nedavė: „Jie kol kas apčiuopiamų rezultatų nedavė, bet jie buvo neišvengiami. Matyt, ministrė pirmininkė teisingai sakė: jei jis būtų nenuvykęs, tai irgi būtų kritikuojamas. Kadangi vyko pokalbiai ir derybos, tam, kad būtų pasiektas rezultatas, reikia abiejų pusių įsipareigojimų ir pastangų. Pažiūrėsim, dar puslapis čia neužverstas, Irako pareigūnų vizitas yra numatytas, labai svarbu, kad būtų įtraukta ir Europos Sąjunga. O čia jau turi įsijungti prezidentas, ministrė pirmininkė, visi veikti vieningai“.
Scanpix nuotr.
Liepos 26 d. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atstovė spaudai pareiškė, kad protestai yra antivalstybinė veikla. S. Spurga komentavo tokį pareiškimą sakydamas, kad politikei derėtų kalbėti aptakiau: „Suprantu ministrę. Įtampa didelė, situacija yra nauja, nepažinta, bet politikai turėtų kalbėti aptakiau. Jos pasisakymai ir tas tonas neišsklaido nerimo. Štai kad ir ministrė pirmininkė – ji pripažįsta, kad buvo klaidų, klaidelių. Tas būtų pravartu ir ministrei pripažinti tuos dalykus ir vis dėlto tą dialogą suintensyvinti su vietos bendruomenėmis“.
S. Spurga komentavo ir prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą talkos principu pastatyti sieną su Baltarusija: „Net nežinau, ką pasakyt. Statybininkai atsakė, kad negali ateiti su pastoliais ir plytomis ir pradėt statyt sieną. Tai yra sudėtingas procesas, reikia atlikti matavimus, geodezinius tyrimus, viešuosius pirkimus. Geriau prezidentui ir politikams pranešti jau paruoštas idėjas ir berti grūdus į dirvą, kuri yra išpurenta, o ne paskelbti kažką, o po to visi svarsto, ką tai reiškia“.
