„Taip, deja. Ekonominė situacija tokia. Įmonė dėjo visas pastangas, kad pratęstų darbą, bet, deja, laikraštis negali išgyventi iš vieno tiražo, reklamos trūksta“, – BNS sakė bendrovės „LK Massmedia“, leidžiančios savaitraštį, direktorė Jolanta Andrejeva.

Anot jos, paskutinis spausdintas leidinys pasirodys ketvirtadienį, gruodžio 29 dieną. Jame bus atsisveikinama su skaitytojais.

„Su skausmu priėmėme tokį sprendimą, bet neįmanoma išsiversti. Pranešime skaitytojams, neskelbėme ir prenumeratos. Laukėme ir pašto sprendimo dėl tarifų, jie labai išaugo“, – teigė J. Andrejeva.

Anot jos, kol kas sprendžiamas klausimas dėl naujienų sklaidos internetu. Ta pati bendrovė valdo ir internetinę svetainę „kurier.lt“.

J. Andrejevos teigimu, savaitraštis „Litovskij Kurjer“ rusakalbei auditorijai leistas kone tris dešimtmečius.

„O vardas šio laikraščio dar senesnis, buvo atkurtas. Tai pirmas laikraštis rusų kalba atkūrus nepriklausomybę“, – sakė bendrovės vadovė.

Įmonėje pastaruoju metu dirbo aštuoni įvairias pareigas ėję žmonės. Jų gretos dar sumažintos pandemijos metu. 

Sprendimui stabdyti leidybą, anot vadovės, įtakos turėjo ir vis augę spausdinimo kaštai.

„Litovskij Kurjer“ Vilniuje leidžiamas nuo 1995 metų.

Įsigaliojus ekstremaliai padėčiai, neveikia dauguma viešas paslaugas teikiančių įstaigų, įmonių, prekybos vietų. Būtent lankomiausiose sostinės vietose ir platinama „Vilniaus diena“, todėl savaitraščio leidėjai nutarė karantino laikotarpiu sustabdyti laikraščio leidybą.

Tačiau leidinį pamėgę vilniečiai neliks be informacijos. Žurnalistai toliau dirbs ir šiuo įtemptu laikotarpiu publikacijos operatyviai bus skelbiamos portale diena.lt.

Laikraščio „Vilniaus diena“ popierinės versijos leidyba bus atnaujinta praėjus mirtino viruso pavojui. Bendromis pasaulio mokslininkų, medikų ir visų žmonių pastangomis COVID-19 tikrai pavyks įveikti.

„Vilniaus dienos“ vyr. redaktorius Alfredas Zdramys

64 puslapių dar dažais kvepiančio laikraščio šūsnis vilniečiai tirpte tirpdė sostinės autobusų ir geležinkelio stotyse, „Akropolyje“, prekybos centruose „Europa“, „Gedimino 9“, „Nordika“, didžiausiuose „Maximos“ prekybos centruose ir „Eurovaistinėse“, Vilniaus savivaldybėje. Maloniai nustebo ir kai kurių kavinių lankytojai, kuriems belaukiant užsakytų patiekalų pasiūlyta paskaityti „Vilniaus dieną“.

Miesto savaitraštį bus galima rasti praktiškai visose sostinės turgavietėse. Kalvarijų ir Halės turgūs pirmadieniais nedirba, tad pirkėjai laikraštį čia ras antradienį.

Pasak „Vilniaus dieną“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ rinkodaros ir pardavimų vadovės Erikos Nakutienės, platinimo vietose pritrūkus laikraščių bus pristatyta papildomai. O, svarbiausia, ir vietų, kur bus galima rasti naujausią savaitraščio numerį tik daugės. Jo jau ir dabar galima rasti didžiausiuose verslo centruose, kai kuriuose viešbučiuose, maitinimo įstaigose.

Nemokamas savaitraštis „Vilniaus diena“ leidžiamas pirmadieniais, dabar jo tiražas 25 tūkst. egzempliorių.

"Vilniaus dienai" gerų žodžių ir palinkėjimų negailėjo ir žinomi sostinės gyventojai.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius:

„Vilnius visuomet buvo laisvo žodžio tvirtovė, laisvės sostinė.

Sveikinu naują žinių ir diskusijų kanalą "Vilniaus dieną", padėjus pamatus naujai tradicijai vilniečiams – kiekvieną savaitę pradėti su nauju savaitraščiu rankose.

Teigiama, kad "fake news" epochos metu žmonės vis labiau gręžiasi į tradicinę spaudą, spausdintu žodžiu visuomenė visais laikais pasitikėjo labiau. Tad "Vilniaus dienos" pasirodymas – labai aktualus ir savalaikis.

Linkiu, kad "Vilniaus diena" taptų svarbus, sąžiningas, nepaperkamas ramstis telkiant vilniečius, skleidžiant naujienas ir fiksuojant mūsų puikaus miesto turtingo kultūrinio gyvenimo įvykius.“

Filosofas, visuomenės veikėjas Krescencijus Stoškus:

„Vilniečiams skirto savaitraščio pasirodymas – labai geras ženklas. Tikiuosi, kad šiame leidinyje bus daugiau rimtų publikacijų ir mažiau pramoginių. Nors popierinę žiniasklaidą jau daug metų bandoma laidoti, mano galva, ji vis tiek turi pranašumą prieš internetinę, kur dominuoja smulkūs vienadieniai dalykai, užgožiantys pasitaikančias rimtesnes publikacijas.

Sako, reikia humoro. Humoro formų yra labai daug – ironija, sarkazmas, bet jų gradacija išnykusi, visur įsitvirtinusios patyčios. Humoras suvulgarėjo, rungtyniaujama, kas žemiau nusileis, išradingiau kitą iškvailins, pažemins. Šlykščiausia, kad su tuo labai nesunkiai susitaiko ir tie žmonės, kurie pretendavo į inteligentus. Suvulgarinti sugebėta net ir patį Vilnių... Norėtųsi atsiriboti nuo visų tų "taškų" žemiau juostos, dirbtinio visuomenės šokiravimo.

Galime džiaugtis, kai į Vilnių atvykę turistai giria miestą, bet yra ir daugybė problemų, praradimų. Gyvenu netoli Lukiškių aikštės, ir man skaudu, kad ji virsta sporto aikštele ar botanikos sodu. Dabar Reformatų skveriuko ateitis pakibo, nes sprendimus priima grupelė žmonių, o kai visuomenė sužino, jau būna šaukštai popiet. Reikalingos diskusijos, kiekvienas miesto kampelis, ypač centre, siūlo daugybę temų – paminklų apsaugos, architektūros, švietimo, viešųjų interesų.

"Vilniaus dienos" pasirodymas kaip tik šiuo metu yra viltingas, nes labai trūksta santūrių, apgalvotų rašinių be isterijos, be patyčių. Linkiu sėkmės naujam leidiniui ir jo žurnalistams.“

Etnologė, tautosakininkė, žurnalistė Gražina Kadžytė:

„Tikiuosi, kad Vilniaus piliečiams ši dovana patiks. Ypač senjorams, labiau pratusiems prie spausdinto žodžio, ne virtualaus, kai, užėję į kavinukę puodelio arbatos ar kavos, ras nemokamą savaitraštį. Jį kuriančiai žurnalistų komandai linkiu, kad leidinys būtų prasmingas, turiningas ir pakankamai margas.

Norėtųsi, kad čia būtų vietos įvairių specialybių, įvairios patirties žmonėms, kurie nori ir turi ką pasakyti. Ne taip kaip internete – oi, kaimyno šuo aplojo mano katę, bet apie piliečiams ir bendruomenėms svarbius dalykus. Taip pat labai laukčiau koordinuotos kultūrinės informacijos, o pirmadienis – puiki diena visos savaitės kultūrinių renginių panoramai.

Į sostinę, seniau vadintą sostapile, suplaukia žmonės iš visos Lietuvos, jie įsipilietina kaip vilniečiai, bet pažinti Vilnių yra sudėtingas dalykas. Žmonės gal daugiau žino, kas yra senamiestyje, bet nė nenutuokia, kokių slėpinių esama gretimame mikrorajone.

Viliuosi, kad "Vilniaus diena" sieks tiesti ir pažinimo tiltus iš praeities į ateitį – per paminklines vietas, atmintinas asmenybes. Galima užkariauti visą pasaulį, bet širdyje turėti Vilnių. Štai Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis ar Jozefas Frankas buvo atvykę iš kitų kraštų, bet tai, ką jie nuveikė Vilniui, neįkainojama. Garsus inžinierius ir verslininkas Petras Vileišis savo uždirbtus turtus atidavė Vilniui, nes manė, kad milijonieriaus gyvenimas bus nieko vertas, jeigu jo krašto žmonės liks skurdūs ir tamsūs. Tad saugokime šviesą ir dalinkimės ja.“

Menininkė Nomeda Marčėnaitė:

„Linkiu ir tikiuosi gero leidinio. Faktas, kad vilniečiams informacijos apie Vilnių ir tai, kas jame vyksta, kartais trūksta. Negana to, yra daug miesto reikalų, kurie domina tiek vilniečius, tiek miesto svečius. Mes, pavyzdžiui, pastaruoju metu su dideliu džiaugsmu "malamės" po Vilnių su įvairiomis ekskursijomis. Man įdomus istorijos aspektas, Vilniuje gausu ypatingų vietų, o apie kai kurias sostinės istorines vietas sužinoti galima tik taip. Galbūt kažkas net nežino, kad tokios ekskursijos vyksta, ar neturi galimybės sudalyvauti ekskursijoje – galėtų apie tai bent paskaityti.

Man įdomu būtų pasiskaityti apie pačius vilniečius – juk yra tiek dėmesio vertų žmonių su ypatinga gyvenimo patirtimi. Švietimas – reikėtų paanalizuoti, vyksta jis Vilniuje apskritai ar ne, ir ką su juo daryti.

Ko visiškai nenorėčiau "Vilniaus dienoje" matyti – kriminalų. Nemanau, kad sostinės kriminogeninė situacija tokia prasta, jog reikėtų visoje žiniasklaidoje apie tai skalambyti.“

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas:

„Pagaliau gera žinia. Žmonės – nesvarbu, ar jie Plungėje, ar Prienuose, ar Viniuje – „skaniausiai“ skaito ir labiausiai domisi tuo, kas yra „arčiau kūno“: miesto reikalai, kaiminystė, seniūnijos

aktualijos. Ir štai ši informacija sostinėje, kur daug visko vyksta, niekur neatspindima. Tad Vilnius šia prasme yra „išskirtinis“ - kituose rajonų centruose yra regioninė spauda, kuri aprašo visa tai, kad domina jų teritorijos gyventojus. O Vilnius iki šiol neturi savo kasdienio gyvenimo „metraštininko“. Jei dabar turės – tai labai geras dalykas, nes Vinių „suplakti“ tik su nacionaline darbotvarke, šalies aktualijomis, yra Vilnius nuvertinimas. Sostinėje tikrai yra apie ką rašyti ir apie ką žmonės norėtų žinoti.

Aš šiame leidinyje norėčiau matyti būtent tas vietines aktualijas – ne nacionalines, kurias mes matome visose žiniasklaidos priemonėse ir kurios mus persekioja. Ir sėkmės istorijų – ne savivaldybės, bet žmonių, organizacijų, įmonių, įstaigų, verslo. Kad tai būtų tam tikras geros nuotaikos ir įkvėpimo šaltinis miesto gyventojams. Nes negatyvo aplink apstu, atrodo, kad visi čia tik žemyn griūname, į dugną einame, niekas niekuo netiki, nepasitiki, bendradarbiavimo dvasios nėra, visuomenės ryšiai trūkinėja. Tad „Viniaus dienoje“ norėčiau matyti šviesiąją gyvenimo pusę: kam sekasi, kas kam padėjo, kur kam kas nutiko gero, kas gražaus įvyko. Pakanka jau to: „vis tiek nepasiseks“. Tas leitmotyvas, kaip jaunimas sako, jau „neveža“.

"Vilnius yra bene vienintelis Lietuvos miestas, kuris neturi savo gyventojams skirtos regioninės spausdintinės žiniasklaidos priemonės. Tai yra niša, kurią ir siekiame užpildyti", – sakė "Vilniaus dieną" leisiančios bendrovės "Diena Media News" direktorius Tadas Širvinskas.

"Vilniaus diena" buvo leidžiama nuo 2007 m., tačiau prieš ketverius metus leidyba buvo sustabdyta.

"Labai gaila, kad tada teko priimti tokį sprendimą, nes tai buvo labai kokybiškas laikraštis. Tačiau padėtis per tuos kelerius metus pasikeitė – jaučiame, kad popierinės žiniasklaidos paklausa išaugo. "Vilniaus dieną" platinsime nemokamai, kad leidinys būtų prieinamas kuo didesnei skaitytojų auditorijai", – laikraščio sėkme neabejojo T.Širvinskas.

Savaitraštis į sostinę sugrįš 20 tūkst. tiražu. Jį bus galima rasti įvairiose viešosiose vietose, gyventojų lankomose įstaigose, tūkstančiai vilniečių jį ras ir savo pašto dėžutėse.

Savaitraštį užpildys unikalios, mūsų redakcijose gimusios temos, tad kiekviename numeryje skaitytojai ras daug naujos, niekur kitur neskaitytos informacijos.

"Savaitraštį užpildys unikalios, mūsų redakcijose gimusios temos, tad kiekviename numeryje skaitytojai ras daug naujos, niekur kitur neskaitytos informacijos. Planuojame, kad kiekvieną numerį sudarys ne mažiau kaip 40 puslapių, manome, kad jų skaičius gali perkopti ir 50, neskaičiuojant 16 puslapių priedo "TV diena", – atskleidė "Vilniaus dienos" redaktoriaus pareigas eisiantis Alfredas Zdramys.

Laikraščio turinį sudarys įvairūs priedai. Daugiausia dėmesio bus skiriama Vilniui, tačiau netrūks temų apie sveikatą, ekonomiką, meną, sportą ir laisvalaikį.

Leidinio sugrįžimą pasveikino ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

"Visada yra ir bus vietos kokybiškai spausdintai žiniasklaidai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad "Vilniaus dienos" komanda turi ambicijas kurti būtent tokį laikraštį. Tikiu, kad Vilniuje pavyks greitai rasti nemokamo leidinio pasiilgusių skaitytojų būrį. Įvairūs tyrimai rodo, kad kokybiška popierinė žiniasklaida nepraranda populiarumo, o ištikimi skaitytojai suteikia jai stabilumo ir pranašumų. Visame pasaulyje tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis labiau pasitikima, į laikraščius atsisuka ir reklamos užsakovai, nes būtent spausdintinė žiniasklaida labiausiai įtraukia skaitytoją ir išlaiko jo dėmesį", – kalbėjo D.Radzevičius.

Bendrovėje "Diena Media News" pagausėjus žurnalistų gretoms, daugiau išskirtinės informacijos atsiras ir vilniečiams skirtame naujienų portale diena.lt.

"Diena Media News" yra regioninės žiniasklaidos lyderė Lietuvoje – šešis kartus per savaitę leidžia dienraščius "Kauno diena" ir "Klaipėda", savaitraštį rusų kalba "Klaipėda", žurnalus "Sveikata", "Verslas. Lyderiai" ir kt., valdo naujienų portalus diena.lt, kauno.diena.lt, klaipeda.diena.lt.

Kaip pranešė leidinys, penktadienį pasirodysiantis žurnalas bus naujo dizaino, dviem spaudos lankais storesnis – kitas jo numeris išeis jau po dviejų savaičių. Taip pat didės ir leidinio kaina – ji sieks 2,5 euro.

Redakcija nurodo, jog permainų buvo priversta imtis dėl sumažėjusios valstybės finansinės paramos 2018-iesiems metams.

Šiemet leidinys iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) bei Lietuvos kultūros tarybos gavo 71 tūkst. eurų – 8 tūkst. eurų mažiau, nei pernai, finansavimas mažėjo kelis metus iš eilės. Protestuojant prieš, kaip teigta, „ydingą kultūrinės spaudos finansavimo politiką“, vasario 2-ąją „Literatūra ir menas“ išėjo tuščiais puslapiais.

„Esame priversti daryti kūlverstį, persipilti kraują ir užsikurti iš naujo. Po nokdauno. Nėra taip paprasta, bet užsikursime. Jau užsikūrėme. (...) Esu už judesį, kaitą. Tokį žingsnį žengti spyrė ir noras apsaugoti rašančius autorius, vertėjus – idant honorarai nesumažėtų, o gal ir padidėtų, rastųsi orumo jausmas“, – žurnalo redakcijos skiltyje rašo vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas.

„Literatūra ir menas“ yra ilgiausiai be pertraukos tuo pačiu pavadinimu Lietuvoje einantis leidinys. Pirmasis numeris išėjo 1946 metais.

Finansavimą kultūriniams leidiniams skiria Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF), Kultūros ministerija ketina reformuoti SRTRF, planą ketinama pristatyti iki kovo vidurio.

Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime, antradienį pranešė bendrovės „Veido periodikos leidykla“ laikinasis vadovas Andrius Valacka.

„Didelė konkurencija su naujienų portalais, skaitytojams vis dažniau renkantis skaitmeninę mediją, daro spausdinto savaitraščio leidybą neperspektyvia. Todėl ateityje planuojama vystyti „Veido“ portalą“, - rašoma pranešime spaudai.

„Veido“ periodikos leidyklos akcininkai yra koncernas „Alga“, bendrovė „Eika“, V.Bumelio bendrovė „Biosantara“, įmonės „Grigiškės“, „Enerstenos grupė“, „BOD Group“, verslininkas Danas Tvarijonavičius ir A.Šindeikis.

Ketvirtadienį Vokietijos spaudos kioskuose pasirodęs vokiškasis savaitraščio numeris yra pirmasis leidinio numeris užsienio kalba. Jis išėjo praėjus beveik dvejiems metams po kruvino džihadistų išpuolio „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje.

Kandžiomis karikatūromis ir komentarais garsėjantis bei jokių ribų nepripažįstantis savaitraštis Vokietijoje pasirodė su A.Merkel karikatūra, kurioje kanclerė vaizduojama sėdinti ant porcelianinio sosto skaitydama laikraštį su užrašu „Charlie Hebdo – jis išlaisvina“.

Karikatūristas ir vienas „Charlie Hebdo“ akcininkų Laurent'as Sourisseau (Loranas Suriso), kuris pasirašo Risso (Riso) slapyvardžiu ir buvo sunkiai sužeistas per 2015 metų sausį džihadistų įvykdytą išpuolį, yra įsitikinęs, kad savaitraštis ras savo skaitytoją Vokietijoje.

„Humoras yra visur, net ir Vokietijoje“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui ARD.

„Mums tai yra tam tikras eksperimentas – išleisti „Charlie Hebdo“ kita kalba ir pabandyti surasti naujų gerbėjų šiam žurnalui, kurie galėtų padėti jį apginti“, – kalbėjo L.Saurisseau.

Po sausio 7 dieną buvusioje „Charlie Hebdo“ redakcijoje surengtos atakos, per kurią žuvo 12 žmonių, tarp jų keli garsiausi prancūzų karikarūrininkai, savaitraščio leidybos vieta dabar yra įslaptinta.

Už vokiškąjį žurnalo numerį, kuris bus ruošiamas Prancūzijoje, bus atsakinga 33 metų redaktorė iš Berlyno. Ji savo kolegų siūlymu naudosis Minkos Schneider (Minkos Šneider) pseudonimu.

Interviu dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ M.Schneider sakė, kad Vokietijoje buvo ypač stiprus „Je suis Charlie“ (Aš esu Charlie) solidarumo judėjimas. Per vieną savaitę šalyje buvo parduota 70 tūkst. iškart po šaudynių pasirodžiusio savaitraščio egzempliorių.

„Subtilus kaip volas“

Nepaisant didelio būrio rėmėjų Prancūzijoje, „Charlie Hebdo“ niekada netrūko ir priešų.

Jis tapo islamo ekstremistų taikiniu po to, kai išspausdino pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūrą, kuri sukėlė daugelio musulmonų pasipiktinimą, kadangi islamas neleidžia vaizduoti savo pranašo.

Daugelį supykdė ir žurnale išspausdinta mažamečio sirų berniuko Aylano Kurdi (Ailano Kurdžio), kuris praeitais metais buvo rastas negyvas, išmestas bangų viename Turkijos paplūdimyje, karikatūra. Jos autorius pabandė pavaizduoti įsivaizduojamą ateitį, kai šis vaikas išauga į vieną iš tų niekšų, kurie pernai seksualiai priekabiavo prie moterų Naujųjų Metų išvakarėse Vokietijos Kelno mieste.

„Charlie Hebdo“ vokiškame 16 puslapių numeryje, kuris išleistas 200 tūkst. egzempliorių tiražu, spausdinami daugiausiai iš prancūzų kalbos versti straipsniai ir karikatūros. Tačiau ateityje planuojama jo turinį pritaikyti specialiai Vokietijos rinkai.

Pirmajame vokiškame numeryje spausdinamas rimtas Risso pieštas penkių puslapių reportažas iš kelionių, kuriame vaizduojami jo sutikti žmonės ir pateikiami jų samprotavimai apie nacionalinį identitetą, pabėgėlių antplūdį Vokietijoje bei kitas socialines problemas.

Iš jo viršelio galima suprasti, kad neseniai į taršos duomenų klastojimo skandalą įsivėlusi automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“, „palaiko Merkel“. Piešinyje kanclerė guli ant hidraulinio automobilių keltuvo, o ją apžiūrinėjantis mechanikas komentuoja: „Su nauju išmetamuoju vamzdžiu ji bus tinkama dar ketverius metus“.

Dauguma vokiečių žiniasklaidos priemonių sveikino „Charlie Hebdo“ atėjimą į Vokietijos rinką, kurioje jam teks konkuruoti su vietos satyriniais žurnalais „Titanic“ ir „Eulenspiegel“, taip pat britų „Private Eye“ ir JAV „The Onion“.

Dienraštis „Frankfurter Rundschau“ rašo, kad nors savo netaktiškumu besididžiuojantis „Charlie Hebdo“ nuolat peržengia gero skonio ribas, jo pasirodymas Vokietijoje yra sveikintinas.

„Charlie Hebdo“ humoras yra „subtilus kaip volas“, o jo „begėdiškumas, ypač, kai kalbama apie religijas, yra tapęs legenda“, nurodo laikraštis.

„Šis žurnalas yra tikras įžūlumas. Nuo gruodžio 1 dienos su juo susidurs Vokietijos skaitytojai. Ką mes galime pasakyti? Tiesiog – sveikas atvykęs, „Charlie Hebdo“, – rašo „Frankfurter Rundschau“.

Vokietijos naujienų savaitraštis „Der Spiegel“ ketvirtadienį pranešė, kad buvo priverstas atšaukti savo korespondentą Stambule ir apkaltino Turkiją žiniasklaidos laisvės pažeidimu.

41 metų Hasnainas Kazimas perkeliamas iš Turkijos, kur jis dirbo nuo 2013 metų, į Vieną, kai ministro pirmininko Ahemto Davutoglu (Achmeto Davotohlu) spaudos tarnyba net kelis mėnesius atsisakė pratęsti jo akreditaciją, rašė savaitraštis.

„Toks elgesys su mūsų korespondentu ir prieš „Spiegel“ bei „Spiegel“ svetainę internete, mūsų nuomone, yra netoleruotinas ir pažeidžia spaudos laisvę“, – pareiškė „Spiegel“ interneto svetainės vyriausiasis redaktorius Florianas Harmsas.

Pasak F.Harmso, H.Kazimas „pastaraisiais metais rašė išskirtinai apie politinius ir visuomeninius įvykius Turkijoje“.

„Daugelyje savo straipsnių jis išryškino vyriausybės trūkumus ir klaidas, teisingai, bet kritiškai – kaip daro labai geras žurnalistas“, – sakė jis.

„Turkijos valdžios elgesys mums nepalieka abejonių, kad mūsų korespondentas ten daugiau yra nepageidaujamas dėl savo žurnalistinio įvykių nušvietimo“, – pridūrė redaktorius.

Praėjusių metų gegužę H.Kazimas buvo laikinai išvykęs iš Turkijos, nes sulaukė grasinimų mirtimi, kai aprašė vienoje kasykloje vakariniame Somos mieste įvykusią nelaimę, nusinešusią 301 žmogaus gyvybę, ir oficialių pareigūnų atsaką į šią nelaimę.

H.Kazimas tuomet pranešė sulaukęs daugiau nei 10 tūkst. grasinimų, kurie jį pasiekė per jo elektroninį paštą, paskyras „Facebook“ ir „Twitter“ svetainėse. Iš šių grasinimų keli šimtai buvo grasinimai mirtimi.

Spaudos laisvė

Vienas diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Turkijos vyriausybė atsisakė išduoti akreditacijas dar aštuoniems iš maždaug 20 šalyje dirbusių Vokietijos žurnalistų, kuriems taip pat reikės išvykti iš šalies.

Pasak šaltinio, ši problema jau dvi savaites yra aptarinėjama Ankaros ir Berlyno pokalbiuose ir neseniai buvo iškelta A.Davutoglu susitikime su kanclere Angela Merkel.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) yra kaltinamas dėl autokratiško valdymo ir susidorojimo su jį kritikuojančia žiniasklaida, įstatymų kūrėjais, akademinės visuomenės nariais, teisininkais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Turkijos pajėgoms pradėjus plataus masto operaciją prieš uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK) ir sulaukus atsakomųjų teroro išpuolių, už kuriuos atsakomybę prisiėmė radikalios kurdų grupuotės, R.T.Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad norėtų, jog į terorizmo sąvoką būtų įtrauktas bet koks kovotojų palaikymas.

„Pats faktas, kad jie yra parlamento, akademinės visuomenės nariai, rašytojai, žurnalistai ir nevyriausybinės organizacijos, nekeičia fakto, kad jie yra teroristai“, – pareiškė jis.

Apie „Spiegel“ žurnalisto atšaukimą viešai paskelbta likus dienai iki ES lyderių susitikimo Briuselyje, kur bus kalbama apie prieštaringai vertinamą ES susitarimo su Turkija projektą, siekiant pažaboti masinį migrantų antplūdį į ES.

Trečiadienį A.Merkel pabrėžė, kad, nors ES nori Turkijos pagalbos sprendžiant šią problemą, ji laikysis savo vertybių ir toliau reikalaus pilietinių ir mažumų laisvių Turkijoje.

„Nereikia ir sakyti..., kad mes išsakėme savo įsitikinimus Turkijai dėl, pavyzdžiui, spaudos laisvės apsaugos arba elgesio su kurdais“, – sakė A.Merkel parlamente.

Vilniaus rajono savivaldybės informaciją lenkų kalba toliau skelbs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariams priklausanti įmonė „Rejspa“.

Su Vilniaus rajone savaitraštį „Tygodnik Wilenszczyzny“ leidžiančia įmone sutartį dėl spaudos paslaugų savivaldybė sudarė spalio 16 dieną.

Kaip BNS sakė savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė Džaneta Petkevič, sutartis su „Rejspa“ sudaryta 14 mėnesių ir maksimali jos vertė, atsižvelgiant į tiekėjo įkainį, bus 72 tūkst. eurų.

„Konkursas buvo atviras, bet dalyvavo vienintelis tiekėjas, daugiau nebuvo“, - sakė Dž.Petkevič.

Laikraštis įsipareigoja per sutarties laiką išspausdinti 45-85 tūkst. kv. centimetrų (priklausomai nuo laikraščio formato, gali būti 45-90 puslapių) įvairios savivaldybės informacijos.

Konkurso reikalavimuose buvo nurodyta, tai būtų vietinis lenkų kalba leidžiamas laikraštis, kuris turi ne mažiau kaip 500 prenumeratorių tarp Vilniaus rajono gyventojų. Taip pat buvo reikalaujama, kad tiekėjas per pastaruosius trejus metus turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną spaudos paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,7 teikiamo pasiūlymo vertės.

„Rejspa“ priklauso ir leidinys lietuvių kalba „Vilniaus krašto savaitraštis“, kuris taip pat viešina savivaldybės informaciją. Anot Dž.Petkevič, artimiausiu metu bus skelbiamas naujas konkursas ir informacijai lietuvių kalba.

Analogiškos sutartys su „Rejspa“ leidiniais buvo sudaromos nuo 2010 metų. Paskutinių dviejų, pernai sudarytų sutarčių lenkų ir lietuvių kalba bendra vertė siekia 73 tūkst. eurų.

„Registrų centro“ duomenimis, „Rejspa“ akcininkai yra LLRA priklausantys Seimo nariai Michalas Mackevičius bei Vanda Kravčionok, taip pat Česlova Pačkosvska ir Jelena Vasilkova.

Vilniaus rajono savivaldybėje iš 31 tarybos nario 21, įskaitant merę Mariją Rekst, priklauso LLRA.

Vilniaus rajone lenkų kalba taip pat leidžiamas laikraštis „Kurier Wilenski“.

„Veido“ vyriausiuoju redaktoriumi ir savaitraštį leidžiančios bendrovės direktoriumi paskirtas Rimvydas Valatka, kuris kovo pabaigoje paliko portalo 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pareigas.

15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi R.Valatka dirbo nuo 2011-ųjų gruodžio, prieš tai jis 19 metų dirbo „Lietuvos ryto“ grupėje, buvo dienraščio „Lietuvos rytas“ ir naujienų portalo lrytas.lt vyriausiuoju redaktoriumi. Pastaruoju metu jis buvo portalo delfi.lt komentatorius.

„Veido“ periodikos leidyklos akcininkų neeilinis visuotinis susirinkimas pirmadienį taip pat nusprendė sudaryti valdybą, kurios nariais tapo advokatas Algimantas Šindeikis, verslininkai Vladas Bumelis ir Robertas Dargis. Valdybos pirmininku išrinktas R.Dargis.

Iki šiol valdybos „Veido“ periodikos leidykla neturėjo, jai vadovavo viena A.Šindeikis.

„Veido“ periodikos leidyklos akcininkai yra koncernas „Alga“, R.Dargio bendrovė „Eika“, V.Bumelio bendrovė „Biosantara“, įmonės „Grigiškės“, „Enerstenos grupė“, „BOD Group“, verslininkas Danas Tvarijonavičius ir A.Šindeikis.