Už tai, kad prezidento grąžintas įstatymas būtų priimtas su jo pateiktomis pataisomis, antradienį balsavo 124 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė.

Šalies vadovas vetavo Seimo birželį priimtas pataisas, kuriomis merų ir savivaldybių tarybų narių galimi interesų konfliktai buvo išimtinai perduoti tirti savivaldos etikos komisijoms, VTEK paliekant tik aukštesne instancija.

Šalies vadovas grąžino pataisas argumentuodamas, jog savivaldos politikų pažeidimus palikus tirti išimtinai vietos etikos komisijoms kyla pavojus, kad objektyvus tyrimas bus neįmanomas dėl šališkumo.

Prezidentas taip pat pasiūlė Seimui nustatyti, kad skundų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas liktų VTEK kompetencija.

Už prezidento veto kalbėjęs konservatorius Vilius Semeška teigė, jog Seimas anksčiau priimdamas pataisas, kuriomis VTEK panaikinta kompetencija tirti savivaldos politikų pažeidimus, padarė klaidą ir „nėra nieko džiugiau, kaip negyventi klaidoje, o ją pripažinti ir ištaisyti“.

Nėra nieko džiugiau, kaip negyventi klaidoje, o ją pripažinti ir ištaisyti.

„Savivaldybių etikos komisijos vis dėlto yra labai politizuotos, ypač, kuomet savivaldybių etikos komisijos sudaromos iš daugumos ir negalės priimti nešališkų sprendimų, tuomet pasitikėjimas tiek savivalda, tiek demokratine valstybe, tiek pačiomis partijomis ir politikai ženkliai sumenks“, – kalbėjo V. Semeška.

Konservatorius Jurgis Razma teigė, kad objektyvumo iš savivaldos etikos komisijų tikėtis neverta, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija „tuos klausimus tikrai išnagrinės objektyviau ir visuomenei bus duodami aiškūs atsakymai“.

VTEK įstatymas numato, kad ši komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus dėl Seimo narių. Birželį Seimas šią išlygą buvo papildęs ir savivaldybių tarybų nariais bei merais, bet tokią nuostatą vetavo prezidentas.

Seimo pataisas tuomet parėmė ir VTEK, ji laikosi pozicijos, kad pataisos suderino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu.

Komisija komentare BNS pažymėjo, kad pagal dabartinį reguliavimą dėl to paties incidento skundą galima buvo teikti ir savivaldybių etikos komisijoms, ir VTEK.

„Šiuo pakeitimu siekiama sisteminio požiūrio – kad pirmiausia savivaldybių etikos komisijos tirtų tarybos narių elgesį, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme, o VTEK vaidmuo būtų vertinti šių komisijų sprendimus, jeigu jie VTEK būtų apskųsti“, – komisija anksčiau nurodė BNS pateiktame komentare.

VTEK taip pat pažymėjo, kad po pataisų priėmimo komisija išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybių etikos komisijų priimtų sprendimų.

Už tai, kad prezidento grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, antradienį po pateikimo balsavo 122 Seimo nariai, vienas buvo prieš. Toliau projektą svarstys Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tuomet jis grįš galutiniam balsavimui į Seimo salę.

Prezidento veto pristatęs vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis sakė, kad susiaurinus VTEK įgaliojimus ir perdavus savivaldos politikų galimus pažeidimus tirti vietos komisijoms tyrimai gali būti vilkinami, priimami šališki sprendimai.

„Toks pakeitimas reikštų, kad savivaldybių tarybų narių ir merų elgesio tyrimas būtų išimtinai savivaldybių tarybų sprendimu sudarytose etikos komisijose. (...) Susiaurinus VTEK įgaliojimus ir suteikus juos tik savivaldybių tarybų etikos komisijų kompetencijai, tokio tyrimo terminai įstatyme nebūtų nustatyti, ir tai galėtų sudaryti prielaidas šiuos tyrimus tęsti neribotą laiką, nepriimant jokio sprendimo, kurį vėliau būtų galima apskųsti VTEK“, – kalbėjo A. Kabišaitis.

Už prezidento veto pasisakęs konservatorius Vilius Semeška prezidento sprendimą vadino savalaikiu ir svarbiu sklandžiai demokratijos raidai.

„Priimant pataisas prie gerų norų buvo įvelta pakankamai didelė klaida, aš tikiuosi, kad ji nesąmoningai buvo įvelta. Labai svarbu skaidrumo ir sąžiningumo principą išlaikyti, mes puikiai žinome, kaip formuojamos savivaldos etikos komisijos ir kaip dauguma gali tirti savo daugumos asmenį, ar jis pažeidė įstatymą, ar ne“, – sakė V. Semeška.

Prezidentas birželį Seimo priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas vetavo argumentuodamas, jog savivaldos politikų pažeidimus palikus tirti išimtinai vietos etikos komisijoms kyla pavojus, kad objektyvus tyrimas bus neįmanomas dėl šališkumo.

Grąžinęs pataisas Seimui prezidentas siūlo nustatyti, kad skundų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas liktų VTEK kompetencija.

Seimo priimtos ir prezidento vetuotos VTEK įstatymo pataisos numato, kad ši komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narių, savivaldybių tarybų narių ir merų.

Įstatymas iki šiol numato, kad VTEK nesiima tyrimų tik dėl parlamentarų, birželį Seimo priimtomis pataisomis ši išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais.

VTEK laikosi pozicijos, kad šios pataisos suderino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu.

Komisijos teigimu, iki šiol dėl to paties incidento skundą galima buvo teikti ir savivaldybių etikos komisijoms, ir VTEK.

„Šiuo pakeitimu siekiama sisteminio požiūrio – kad pirmiausia savivaldybių etikos komisijos tirtų tarybos narių elgesį, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme, o VTEK vaidmuo būtų vertinti šių komisijų sprendimus, jeigu jie VTEK būtų apskųsti“, – komisija anksčiau nurodė BNS pateiktame komentare.

VTEK taip pat pažymėjo, kad po pataisų priėmimo komisija išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybių etikos komisijų priimtų sprendimų.

„Jei projektas bus patvirtintas toks, koks pasiekė Seimo salę, būtų 20 proc. mero atlygio, mero atlygiai sureglamentuoti pagal savivaldybės gyventojų skaičių ir susieti su vidutinio darbo užmokesčio tam tikru koeficientu, skaičiais siektų nuo nuo 640 eurų mažiausiose savivaldybėse iki 805 eurų Vilniuje, kalbame apie skaičių į rankas, atskaičius mokesčius“, – antradienį žurnalistams sakė komiteto narys.

Jis patvirtino, kad savivaldybių tarybų narių atlygis būtų apmokestinamas tiek gyventojų pajamų, tiek socialiniais mokesčiais, nors anksčiau kai kurie politikai skelbė, kad būtų taikomas tik gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

„Visai šitai bazei būtų taikomas, kaip paaiškėjo, 35,7 proc, tarifas, t. y. 20 proc. GPM, taip pat būtų mokamas sveikatos ir pensijų draudimas“, – sakė A. Petrošius.

Jei projektas bus patvirtintas toks, koks pasiekė Seimo salę, būtų 20 proc. mero atlygio.

Seimas antradienį ketina priimti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kad atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos.

Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Kartu iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos.

Konservatorius Vilius Semeška registravo siūlymus tarybos nariams mokėti ne 20 proc., o 15 proc. arba 10 proc. mero algos. Anot jo, numatomas atlyginimo dydis yra „gerokai per didelis įvertinant tai, kad jis apytikriai atitinka savivaldybės įstaigose pilnu etatu dirbančių pedagogų, kultūros darbuotojų ir kitų atlyginimą“, tuo metu tarybos nariai per mėnesį vidutiniškai tedirba po 20 valandų.

Antradienio rytą pasiūlymus svarstęs VVSK jiems nepritarė.

Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio, bet galutinis atlygis pakyla dėl priedų už stažą ir panašiai. Skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 eurų iki mokesčių.

Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, Vilniaus mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 4050 eurų, Neringos – 3866 eurus, Kauno – 3781 eurą, Prienų – 3982 eurus, Šiaulių – 3705 eurus, Varėnos – 4425 eurus neatskaičius mokesčių.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę pasiūlė rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau Seimas tokią iniciatyvą atmetė. Siūlymą skelbti naujus rinkimus konservatoriai argumentavo siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Už tokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 112 Seimo narių, prieš buvo vienas ir devyni parlamentarai susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Dėl pataisų kalbėję valdantieji konservatoriai kėlė klausimą, ar penktadalis mero atlyginimo nebus per didelė alga savivaldybė tarybos nariui, kuriam šį veikla nėra pagrindinis darbas, tačiau siūlymams leisti koreguoti šį dydį nepritarta.

„Šiandien mes sprendžiame problemą Seime, kurios nebūtų, jei savivaldybėse įstatymų leidėjo sutekta laisve nebūtų piktnaudžiaujama. Turime nemažai tarybų narių, kurie nesąžiningai elgėsi su viešaisiais finansais, galimai klastojo apskaitos dokumentus ar jų išvis neteikė ir mokesčių mokėtojų pinigus naudojo be jokios atskaitomybės“, – kalbėjo konservatorius Vilnius Semeška.

Turime nemažai tarybų narių, kurie nesąžiningai elgėsi su viešaisiais finansais, galimai klastojo apskaitos dokumentus ar jų išvis neteikė ir mokesčių mokėtojų pinigus naudojo be jokios atskaitomybės.

Visgi jis pastebėjo, kad iki tūkstančio eurų sieksiantys atlyginimai gali būti per sunki našta savivaldybių biudžetams.

Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma klausė, ar būsimi atlyginimai yra adekvatūs, palyginus savivaldybių tarybų narių atliekamą darbą ir atsakomybes su mero.

„Aš keliu klausimą, ar mūsų pasiūlyta dosni išmoka, apytiksliai tūkstantis eurų, kaip mums finansų ministrė pasakė, „Sodra“ nebus atskaičiuojama, aš remiuosi finansų ministrės žodžiu, oficialiai pasakytu, palikim tą neapibrėžtą erdvę 800–1000 eurų, ar ta suma adekvati, imant vidutinį tarybos nario darbą?“ – sakė J. Razma.

„Paskaičiuokime, du–trys posėdžiai po kelias valandas, dar pasiruošti, panagrinėti projektus, kelios valandos dalyvauti renginiuose, kaip beskaičiuotumėt, negausit daugiau 20 valandų“, – skaičiavo Seimo vicepirmininkas.

Kitas Seimo pirmininkės pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ragio priimti pataisas, sakydamas, kad jos išspręs problemą, dėl kurios buvo prieita iki svarstymų apie visos politinės sistemos perkrovimą, o naujoji tvarka, anot jo, ir taps „tikruoju perkrovimu“.

„Tai nėra dalykas, dėl kurio reiktų taip ginčytis, savivaldybių biudžetuose ši nauja tvarka nesudarys kažkokių situacijų, kad jos negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Aš manau, kad kuo greičiau priimsime įstatymą ir naują tvarką pradėsime įgyvendinti, tuo greičiau išspręsime problemą, dėl kurios galvojome net, kad reikės persikrauti“, – teigė V. Mitalas.

Pagal pataisas, Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.

Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Kartu iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos.

Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio, bendras jų atlyginimas susideda ir iš įvairių priedų. Skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 eurų iki mokesčių.

Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, Vilniaus mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 4050 eurų, Neringos – 3866 eurus, Kauno – 3781 eurą, Prienų – 3982 eurus, Šiaulių – 3705 eurus, Varėnos – 4425 eurus neatskaičius mokesčių.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę pasiūlė rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau Seimas šią savaitę tokią iniciatyvą atmetė. Konservatoriai siūlymą skelbti naujus rinkimus argumentavo siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji, taigi ir visa Vyriausybė, atsistatydins, tačiau po nepavykusio balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų sušvelnino poziciją. Ji pasisakė, jog ankstesniu pareiškimu leido sau šiek tiek per daug ir sprendimą priims partijos prezidiumas.

Koalicijos partneriai – liberalai ir Laisvės partija – atmetus pirmalaikių rinkimų iniciatyvą taip pat pareiškė laukiantys TS-LKD prezidiumo sprendimo dėl Vyriausybės ateities, jis renkasi penktadienį.

Vietos savivaldos įstatyme būtų nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Taip pat savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas  proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.

Mero atlyginimas šiuo metų siekia apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad tarybos nariai pagal dabartinius koeficientus pretenduotų į maždaug 800 eurų atlyginimą. Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė: Vilniuje – 4050 eurų, Neringoje – 3866 eurus, Kaune – 3781 eurą, Prienuose – 3982 eurus, Šiaulių mieste – 3705 eurus, Varėnoje – 4425 eurus neatskaičius mokesčių.

Taip pat iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, o savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos, Seimo frakcijų seniūnai sutarė praėjusią savaitę.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.

Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį priimtas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį sušauktame Seimo frakcijų seniūnų susirinkime.

„Į salę eis pasiūlymas apmokėti savivaldybės tarybos nariams 20 proc. mero darbo užmokesčio, bus mokamas kaip darbo užmokestis. Tos vadinamosios kanceliarinės išmokos, kurios yra aptarnavimo išlaidos, nebus mokamos, jų atsisakoma. Žodžiu, čekučių nereikės nei rinkt, nei sienų tapetuot“, – po pasitarimo sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, jog frakcijai po pateikimo projektui pritars, bet vėliau jam gali būti registruota papildomų siūlymų.

Į salę eis pasiūlymas apmokėti savivaldybės tarybos nariams 20 proc. mero darbo užmokesčio, bus mokamas kaip darbo užmokestis.

„Komitetas padarė rimtus klausymus, atsižvelgė į savivaldybių asociacijos nuomonę, todėl bendra apimtimi pateikimui tikrai pritarsime, bet aš neatmetu galimybės, kad kažkokių siūlymų po susitikimų su mūsų merais gali gimti. Bet su kolegomis sutarėme, kad projektas reikalingas, pateiksime jį ir atversime diskusiją“, – sakė A. Norkienė.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė teigė, jog „dėl bendro principo pritarta“, projektą dar nagrinės frakcijos nariai ir gali teikti siūlymus.

„Kiekvienas įvertins, bet mes pritariame, kad šitą klausimą reikia kuo greičiau spręsti ir suvienodinti tvarkas, kad visose savivaldybėse būtų panašai“, – pažymėjo O. Leiputė.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen po susitikimo su seniūnais žurnalistams sakė, kad projektą registruoti tikriausiai bus galima pirmadienį, o pateikti – kitą ketvirtadienį per nenumatytą posėdį.

„Tikiuosi, kad po projektu bus parašai visų frakcijų atstovų, šiandien nuotaika tikrai buvo konstruktyvi, ir galėtume jį netgi pateikti neeilinio posėdžio metu, kuris planuojamas birželio 1 dieną, ir tada iki birželio vidurio galėtume priimti įstatymo pakeitimą, kuris aiškiau, skaidriau reglamentuotų savivaldybių tarybų narių išmokas“, – sakė parlamento vadovė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rengia pataisas, kurios turėtų užtikrinti skaidrų savivaldybių tarybų narių išmokų, kuriomis kompensuojamos su jų kaip tarybos nario veikla susijusios išlaidos, naudojimą..

Savivaldybių politikų kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.

„Žinau, kad yra visų noras sutvarkyti šį klausimą kuo greičiau, todėl radus sutarimą dėl principų ir koncepcijos visiškai realu iki liepos 1 dienos priimti reikiamus įstatymų pakeitimus“, – feisbuke paskelbė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turi parengti pataisas, kurios užtikrintų skaidrų savivaldybių tarybų narių išmokų, kuriomis kompensuojamos su jų kaip tarybos nario veikla susijusios išlaidos, naudojimui.

„Sakantys, kad Seimas nieko nedaro, neteisūs. Pagrindinis darbas vyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kaip ir priklauso pagal komiteto kompetenciją, iniciatyvas parengė ir atskiri Seimo nariai. Vertindama susidariusią situaciją dėl tarybų narių lėšų, ne kartą sakiau, kad turime spręsti tas problemas, kurios iškilo, o ne kurti naujas“, – sako Seimo pirmininkė.

Vertindama susidariusią situaciją dėl tarybų narių lėšų, ne kartą sakiau, kad turime spręsti tas problemas, kurios iškilo, o ne kurti naujas.

Sprendimo tikisi birželio pradžioje

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad sprendimas dėl skaidresnės savivaldos tarybų išlaidų sistemos galėtų būti priimtas birželio pradžioje.

Taip ji kalbėjo prieš susitikimą su parlamentinių partijų frakcijų seniūnais, per kurį ketinama aptarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto rengiamas pataisas dėl savivaldos politikų išmokų.

„Labai norisi su visų frakcijų seniūnais, atstovais pakalbėti apie tai, ar toks mechanizmas tinka ir jeigu tinka, galima būtų netgi nelaukiant Seimo pavasario sesijos pabaigos, bet esant pritarimui, jau birželio 8 turėti priėmimą, turėti išsisprendimą šio klausimo“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji dar kartą pakartojo nematanti poreikio rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Seimas turi daryti tuos darbus, kuriuos privalo daryti. Nereikia vienos krizės, pakankamai rimtos, spręsti sukeliant dar didesnę“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rengia pataisas, kurios užtikrintų skaidrų savivaldybių tarybų narių išmokų, kuriomis kompensuojamos su jų veikla susijusios išlaidos, naudojimą.

Savivaldybių politikų kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų.

Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Tuo metu V. Čmilytė-Nielsen tikino neturinti pagrindo abejoti S. Kairio sąžiningumu. Anot politikės, jis turėtų likti poste, nes Vyriausybės likimas ir taip yra nulemtas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.