Apie tai antradienį per spaudos konferenciją Seime pranešė visų penkių opozicinių frakcijų atstovai – Darbo partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.

„Kol nėra naujo krašto apsaugos ministro, prasmės kalbėti apie strateginius sprendimus yra minimali“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Ir antras dalykas – kol nėra atsakymų iš teisėsaugos institucijų apie pono Anušausko pasakytus žodžius apie galimai neskaidrius procesus, susijusius su finansų, skirtų šalies gynybai, naudojimu, kol tų atsakymų nebus, mes tame procese nedalyvausime“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Laukia ministro apklausos

Jis pranešė antradienį gavęs Generalinės prokuratūros raštą, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pavesta atlikti aplinkybių patikslinimą ir nustatymą pagal politikų kreipimąsi.

Kol nėra naujo krašto apsaugos ministro, prasmės kalbėti apie strateginius sprendimus yra minimali.

Atsistatydinančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskus šeštadienį pareiškus apie bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir metus korupcijos šešėlį ant kitų politikų, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į prokurorus prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. 

STT naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad gautas generalinės prokurorės pavedimas įvertinti situaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, šiuo metu atliekami informacijos tikslinimo veiksmai.

S. Skvernelis teigė, kad tokiu svarbiu klausimu pareigūnai neturėtų delsti atsakyti, ar dėl A. Anušausko pareiškimo yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne.

„Jeigu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, aišku, procesas užsitęs, ir kol nebus baigtas, tikrai nematome prasmės kalbėti, kad daugiau surinktume pinigų į tą patį katilą, iš kurio neaišku, kas kiek bando pasiimti“, – teigė jis.

Demokrato teigimu, projektuojant kitų metų valstybės biudžetą, reikia įdėti būtinų  poreikių finansavimą, ir tada telkti politines jėgas jį priimti.

„Kita Vyriausybė jau spręs kitus iššūkius“, – sakė jis.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas akcentavo, kad A. Anušauskas po susitikimo su prezidentu iš tiesų pranešė apie vykdytas nusikalstamas veikas.

Anot jo, pareigūnai turėtų nedelsdami apklausti ministrą, darbuotojus, kuriems esą siūlyti kyšiai.

„Pagal korupcijos apibrėžimą, vien tik (kyšio – BNS) pasiūlymas yra baigtas nusikaltimas. Mes apie pradėtus ikiteisminius tyrimus turėtume išgirsti nedelsiant“, – pabrėžė parlamentaras.

„Manau, netrukus sužinosime, ar tai A. Anušausko vendeta, ar vis dėlto korupciniai ryšiai“, – per spaudos konferenciją sakė „valstietis“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad STT viešai išplatintas pranešimas, jog neatlieka jokio ikiteisminio tyrimo, susijusio su viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje, nereiškia, kad nėra jokio kriminalinės žvalgybos tyrimo šioje srityje. Pasak Seimo nario, apie tokius tyrimus teisėsaugos institucijos neskelbia.

Opozicinės Socialdemokratų partijos narė Dovilė Šakalienė taip pat tvirtino nematanti galimybės kalbėti su visuomene apie papildomas lėšas gynybai, kai mestas šešėlis dėl  galimos korupcijos ar poveikio.

Opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis svarstė, kad krašto apsaugos ministro pakeitimas susijęs įtaka skirstant dideles lėšas.

„Visi matėme, kad tam ministrui trūksta, parako ar gazo visos kadencijos metu. Kas atsitiko dabar, likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, kad imamasi tokių pokyčių? Mums atrodo, kad nebandoma įpūsti greičio, o bandoma pakeisti įtaką finansams (...), kurie per pastaruosius kelerius metus krašto apsaugos sistemoje išaugo dvigubai – nuo 1 mlrd. iki 2 mlrd. eurų“, – antradienį kalbėjo „darbietis“.

Premjerė Ingrida Šimonytė, penktadienį pasiūliusi A. Anušauskui trauktis iš pareigų, šį savo žingsnį motyvavo būtent tuo, kad iš krašto apsaugos ministro tikisi didesnio įsitraukimo, Lietuvos saugumo labui dirbti „dar daugiau ir greičiau“.

Manau, netrukus sužinosime, ar tai A. Anušausko vendeta, ar vis dėlto korupciniai ryšiai.

Nepritaria nė vienam variantui

Opozicijos atstovai antradienį sukritikavo Finansų ministerijos pateiktus galimus papildomus šaltinius krašto apsaugai finansuoti.

Jie teigė, kad negalima didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nes tai turės neigiamą poveikį mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

„Mūsų netenkina visus keturios alternatyvos, kurios pateiktos kaip jos sugrupuotos Vyriausybės. Tikrai neturi būti ieškoma pinigų iš silpniausios visuomenės dalies apmokestinant PVM. Dar daugiau, kėsinamasi į savivaldą bandant paimti lėšų“, – teigė S. Skvernelis.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo 2 proc. didinti pelno mokestį, tai leistų papildomai surinkti 240 mln. eurų, dar 140 mln. jie siūlo paimti mažinant šešėlį, o 60 mln. eurų – padidinus akcizus azartiniams lošimams, tabakui, alkoholiui.

Pasak S. Skvernelio, taip pat esant poreikiui būtų galima pasiskolinti.

Jis taip pat ragina į gynybos pramonės finansavimą labiau įtraukti Europos Sąjungos institucijas.

„Manome, kad atėjo laikas ES taikyti tokį patį modelį, koks taikytas, kai ES ekonomika išeidinėjo iš pandeminės situacijos, tai vadinamasis RRF arba Atstatymo fondas. Tokiu pačiu principu būtų galima suformuoti Gynybos fondą. (…) Šis fondas garantuotų centralizuotus pirkimus ir tolygų paskirstymą tarp valstybių narių“, – aiškino politikas.

Socialdemokratai siūlo papildomų lėšų gauti padidinant pelno mokestį, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – labiau apmokestinant bankus.

„Manome, kad bankai galėtų prisidėti reikšmingai prie gynybos biudžeto didinimo“, – per spaudos konferenciją sakė šios partijos atstovė Rita Tamašunienė.

Partija siūlo bankų aktyvus 0,3 proc. metiniu tarifu. Anot jų, ši priemonė biudžetą papildytų apie 170 mln. eurų.

D. Gaižauskas sakė, kad „valstiečiai“ pritartų skolinimuisi iš savo gyventojų.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.

Vertinant papildomą poreikį 2024–2034 metais, numatoma kintamoji ir pastovioji finansavimo dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį lėšų poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.

Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą. Tuo metu pastoviosios dalies finansavimui siūloma keisti mokesčius – tam parengtos keturios alternatyvos. Tarp jų – didinti PVM, pelno mokesčius, atsisakyti dalies mokestinių lengvatų, mažinti savivaldybės skirtą gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Tokia pataisa Seime inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant  paskoloms.

Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50 tūkst. žmonių, kurie būtų parėmę tokios lengvatos idėją. 

Pataisos autoriai sako, kad, preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių.

Balandį Seimas jau nepritarė opozicijos siūlymui dalį naujo laikino bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.   

Seimas, be kita ko, vieno pataisų iniciatoriaus „darbiečio“ Vytauto Gapšio prašymu antradienį įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą apsvarstyti problemą dėl ECB didinamų bazinių palūkanų ir jos įtakos paskolas paėmusiems gyventojams. Už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 40.    

„Tai bus diskusija, nes jos yra vengiama“, – BNS teigė V. Gapšys. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS sako, kad problema bus svarstoma, tačiau jis pabrėžė, kad ji jau sprendžiama – išeitį, kaip paskolų „palūkanas fiksuoti į ateitį“, siūlo Lietuvos bankas.

Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių.

 

„Lietuvos bankas kalba apie visiškai kitokio produkto pasiūlą, kuris išeitų už penkerių metų ribos. Nes ir dabar galima fiksuoti iki penkerių metų“, – tvirtino M. Lingė.

Komiteto vadovas pabrėžė, kad daug pasako faktas, jog nebuvo surinkta pakankamai gyventojų parašų už GPM lengvatos grąžinimą: „Tai reiškia, visuomenėje nesulaukė reikiamo palaikymo“.

M. Lingė BNS anksčiau yra sakęs, kad nederėtų kurti lūkesčio, jog atsakomybė dėl kintančių palūkanų augimo turėtų prisiimti visi mokesčių mokėtojai.

Pasak M. Lingės, būsto paskolas turi 16 proc. šalies gyventojų, o jų naštos mažinime dalyvautų visi mokesčių mokėtojai. 

Dalis gyventojų ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų, iki kada galiojo GPM lengvata.   

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė antradienį sakė, kad ECB ir toliau didinant bazines palūkanų normas politikai turėtų ieškoti galimybių padėti papildomų išlaidų dėl to patiriantiems gyventojams. Jos teigimu, geriausia pagalba – gyventojų pajamų didinimas, tačiau Seimas ir Vyriausybė gali siūlyti ir kitus sprendimus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė sako, kad frakcija šiai reformai nepritars.

„Pateikimo stadijoje, frakcijoje diskutavome, tikrai nepritarsime šitai reformai, frakcijos nariai užduos ir klausimus, ir išsakys abejones, tame pakete yra ir Pelno mokesčio įstatymas, kuriame matome, kad lengvatų palikta daugiau, o ką ministrė kalba apie mokesčių teisingumą, mes neįžvelgiame to“, – Seime žurnalistams antradienį sakė A. Norkienė.

„Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio, galbūt dėl šito vieno ir galėtume dar diskutuoti, bet bendrame pakete nesame linkę pritarti“, – kalbėjo ji.

Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė teigė, kad frakcijos nariai nėra vieningi mokesčių reformos klausimu.

Visgi ji teigė mananti, kad po antradienio rytą įvykusio frakcijos susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste bus daugiau palaikančių paketą.

„Nesame itin vieningi socialdemokratai savo viduje, ar reikia, ar nereikia palaikyti mokesčių pertvarkos paketą, kuris yra teikiamas itin netinkamu laiku ir netobulas. Tačiau po pasikalbėjimo su ministre, manau, kad dauguma mūsų frakcijos narių, socialdemokratai palaikys pateikimo stadijoje šiuos gana ydingus projektus“, – teigė R. Budbergytė.

„Svarbu Seime pradėti diskusijas apie tai, kaip turėti daugiau sąžiningumo mokestinėje sistemoje ir kaip padidinti biudžeto pajamas“, – kalbėjo ji.

Anot R. Budbergytės, socialdemokratai yra pasirengę teikti siūlymus mokesčių pertvarkai.

Seimo narys, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sako, kad jo atstovaujama frakcija nepalaikys reformos.

„Mūsų frakcija tikrai nepalaikys (mokesčių reformos – BNS) ir dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, ta mokestinė reforma buvo pradėta ruošti dar 2021 metais, kada tikrai niekas negalvojo, kad bus tokia aukšta infliacija ir karas Ukrainoje“, – Seime sakė A. Butkevičius.

„Prasidėjus karui Ukrainoje, ta pati darbo grupė, kuri ruošė mokestinę reformą, visiškai neįvertino mūsų šalies konkurencingumo kriterijų, taip pat neįvertino to, kad sutrūkinėjo logistikos grandinė dėl to, kad mes, kaip šalis, atliekame labai didelius reeksporto darbus“, – teigė Seimo narys.

A. Butkevičius taip pat tvirtino nematantis siūlomų mokesčių pakeitimų fiskalinio efekto bei priemonių mažinti infliacijai, be to, anot jo, dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio Lietuva tampa nepatraukli užsienio investuotojams.

„Taip teikti mokesčių reformą be jokių analitinių vertinimų ir poveikio makroekonominiu požiūriu – tai tikrai negalima pritarti“, – teigė A. Butkevičius.

Ekspremjeras įsitikinęs, kad mokesčių reforma yra pavėluota ir yra teikiama siekiant gauti RRF lėšas. 

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi sakė, kad „darbiečiai“ nepalaikys reformos.

Jo teigimu, tai yra ne reforma, o „eilinis mokesčių didinimas“.

„Mes galėtume palaikyti PVM ribos didėjimą, kitus blizgučius, bet, kaip minėjau, individualios veiklos apmokestinimo, nekilnojamo turto mokesčio palaikyti tikrai nenorime ir neketiname, ir šiandien tai parodysime balsavimu“, – žurnalistams Seime sakė V. Fiodorovas. 

„Vadinama reforma yra visiškai ne laiku. Mes turime kalbėti apie galimybę žmonėms auginti pajamas, juo labiau, kad infliacija yra per didelė, kad mokesčiais dar jiems tas pajamas sumažintume“, – pridūrė jis.

Mokesčių pertvarkos paketas Seimui bus teikiamas antradienį popiet.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis prezidento pranešimą pavadino nuobodoku, tačiau nemano, kad kritika valdantiesiems buvo signalas apie G. Nausėdos dalyvavimą prezidento rinkimuose kitais metais.

„Nuobodokas pranešimas (...) Jis per ilgas yra ir pasigedau akcentų ir esminių prioritetų. Bandoma apimti viską: kažkur pasigirti, kažkur švelniai pakritikuoti ministerijas“, – po prezidento pranešimo Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis. 

Politikas teigė pasigedęs sudėliotų prioritetų: „Kas yra svarbiausi dalykai, akcentuoti galbūt tas skaudžiausias problemas, kurios buvo, tame tarpe ir šitą politinės krizės dramą. Taip pat tai, kas mūsų laukia, klausimai, susiję su ekonomika, su artimiausia ateitimi, su reformomis, kurios tarsi ir gerai, bet ir negerai. Pliusas minusas, pliusas minusas... Išlaikytas (pranešime – BNS) balansas“.

S. Skvernelio teigimu, nebereikia spėlioti, ar G. Nausėda kitąmet dalyvaus prezidento rinkimuose.

„Seniai aišku, kad prezidentas dalyvaus. Šito pranešimo nesiečiau su tuo, kad kažkaip davė ar nedavė signalą, dalyvaus ar nedalyvaus rinkimuose“, – teigė S. Skvernelis. 

Jis per ilgas yra ir pasigedau akcentų ir esminių prioritetų. Bandoma apimti viską.

„Valstietis“ Aurelijus Veryga iliustratyviu momentu pavadino premjerės ir užsienio reikalų ministro, kitų valdančiųjų pašaipas, kai prezidentas kalbėjo apie problemas vidaus politikoje, apie neįvykusias reformas, apie švietimo sistemos komercializaciją, tragišką kelių būklę, mokytojų darbo užmokestį.

„Tie šypsniai ir yra dar viena arogancijos išraiška“, – teigė A. Veryga.

Jis tvirtino, kad prezidento išsakyta kritika buvo „labai racionali“ ir nepasirodė pilna neapykantos ar kaip „kažkoks išsiliejimas“.   

Pasak politiko, G. Nausėdos metinis pranešimas buvo per nuosaikus: „Pasigedome daugiau akcentų į ekonomines problemas. Prezidentas turi kompetencijų šioje srityje ir galėjo daugiau įžvalgų pateikti“.

Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad šalies vadovas metiniame pranešime pagrįstai priekaištauja valdantiesiems dėl kritinės situacijos sveikatos ir švietimo sektoriuose, žemo politinės kultūros lygio.

Tie šypsniai ir yra dar viena arogancijos išraiška.

Pasak jos, valdantiesiems konservatoriams ir liberalams derėtų įsiklausyti į prezidento žodžius: pradėti megzti dialogą su visuomene, rodyti daugiau pagarbos žmonėms.

„Dar pernai nevykusias ir su profesinėmis bendruomenėmis bei su savivaldybėmis neaptartas švietimo ir sveikatos reformas raginome stabdyti. Neatsitiktinai sveikatos reformą ir jos pasekmes prezidentas pavadino „prakeiksmu“. Situacija mūsų mokyklose irgi tik blogėja“, – pranešime teigė LSDP lyderė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad kai kur jo ir prezidento nuomonės sutapo.

„Prezidentas ir mes valdančiųjų netinkamus veiksmus šalyje matome taip pat. Taip pat vertiname ir „čekučių“ skandalą, kad žmonių pasipiktinimą kelia ne tik ir net ne tiek protu sunkiai suvokiamos  istorijos apie dešimtis ar šimtus skirtingų kortelių degalams apmokėti, ir ne „čekučių“ trūkumas. Ne, kur kas labiau piktina keisti paaiškinimai ir aklas atsakomybės neigimas“,  – pranešime sakė R. Karbaukis.

Jis džiaugiasi, kad G. Nausėda griežtai įvertino valdančiųjų „blefą“ dėl išankstinių rinkimų, labai aiškiai pasakydamas, kad vietoj to, kad spręstų, atrodytų, aiškią politinės etikos ir atsakomybės problemą, jie pradėjo ieškoti kolektyvinės kaltės, mėtytis ultimatumais, o galiausiai prabilo apie mistinę visuotinę amnestiją, norą bet kokia kaina išsaugoti savus, politinės atsakomybės stygių.

„Vertinu ir tai, kad prezidentas aiškiai įvardijo, jog valdantieji nemoka girdėti kitos nuomonės, nemoka klausytis ir girdėti. Jie ne tik nerodo pagarbos kitai nuomonei, bet dar ir kaskart į konstruktyvią kritiką atsikerta arogantiška panieka“, – pridūrė jis.  

G. Nausėda metiniame pranešime kritikavo sveikatos, švietimo reformas, prastą kelių būklę, ragino numatyti paramos Ukrainai planą, mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, stiprinti šeimos politiką. Daug dėmesio kalboje prezidentas skyrė saugumo klausimams.

Šalies vadovas taip pat kritikavo valdančiuosius dešiniuosius dėl nepakankamo įsiklausymo į kritiką, taip pat sakė pasigendantis politikų pasiryžimo prisiimti atsakomybę per vadinamąjį čekiukų skandalą.

Premjerės teigimu, šis laikotarpis buvo paženklintas Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir pasekmėmis pasaulio, Europos ir Lietuvos gyvenimui.

I. Šimonytės teigimu, galutinė diskusija dėl ataskaitos Seime „buvo gana keista“: „Ji visiškai neatspindėjo to, kas vyko komitetuose“.

„Vyriausybės teikiamos reformos ir kiti sprendimai apskritai paėmus per dvejų metų laikotarpį susilaukė pakankamo palaikymo Seime“, – Seimo posėdyje teigė premjerė.

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė priekaištavo, kad dėl Ingridos Šimonytės vadovaujamo Ministrų kabineto švietimo įstaigų naikinimo, šlubuojančios sveikatos sistemos pertvarkos paslaugos tolsta nuo pacientų.

„Valstietė“ Aušrinė Norkienė pasigedo informacijos apie garsiai žadėtus, bet nenuveiktus darbus. Pasak jos, tas skyrius „tikrai būtų ir ilgas, ir nenuobodus“. 

Politikės teigimu, ataskaitos skiltyje apie atsakingą finansų politiką kalbama apie „kuklius darbelius“ – sumažintą PVM už šildymą.

„Valdžios politika tiek nuskurdino žmones, kad net vidurinioji visuomenės klasė turi stovėti ištiesta ranka, nes nebegali susimokėti už šildymo ir kitas elementarias kasdienes paslaugas“, – teigė parlamentarė. 

„Darbietis“ Andrius Mazuronis siūlė Vyriausybės veiklos ataskaitas aptarti tik Seimo komitetuose, o ne diskutuoti posėdžių salėje: „Pridėtinės vertės nuo diskusijų salėje jokios nėra, nes išsiskirstome be sprendimų ir balsavimų“. 

Valdžios politika tiek nuskurdino žmones, kad net vidurinioji visuomenės klasė turi stovėti ištiesta ranka, nes nebegali susimokėti už šildymo ir kitas elementarias kasdienes paslaugas.

„Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius priekaištavo dėl neįgyvendintų pažadų susisiekimo ir finansų srityse. Pasak jo, Vyriausybė pažadus įgyvendina trečdaliu apimties.  

„Šiandien Lietuvoje geležinkelio elektrifikacijos projektą jau turėjome būti įgyvendinę. Jokių trikdžių nėra: finansavimas sėkmingas iš ES, valstybės biudžete tam lėšos taip pat papildomai numatytos, biudžetas vykdomas sėkmingai, turi viršplaninių pajamų. Turėjome matyti mūsų geležinkeliais važiuojančius elektrinius lokomotyvus ir naujus keleivinius traukinius. Gal kas matėte? Aš ne“, – kalbėjo parlamentaras.   

Jis kritikavo šalies kelių būklę: „Matau tik blogėjančius ne tik magistralinius kelius, bet ir regioninius, žvyrkelius“. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad Vyriausybė užtiktino žmonių pajamų didinimą. 

„Lietuva keičiasi į gera. Turime ekonomišką Vyriausybę, valstybės resursai naudojami racionaliai ir taupiai“, – tvirtino jis ir priminė, kad 2022 metų biudžetui pagyrų buvo negailėta. 

Pasak jo, Lietuva geriausiai integravo Ukrainos pabėgėlius į darbo rinką, o jų vaikus – į švietimo sistemą.

M. Lingė pabrėžė, kad Vyriausybė pernai įrodė gebėjimus užtikrinti stabilumą, reformas, taikliai atliepti laikmečio iššūkius ir sėkmingai su jais susidoroti.

Skirtingai nei anksčiau, šįkart ataskaita pritarimo sulaukė net keturiuose – Aplinkos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Žmogaus teisių komitetuose – čia balsai pasiskirstė po lygiai, todėl lėmė pirmininkų balsai „už“.  

Kaimo reikalų ir Audito komitetai 2022 metų Vyriausybės ataskaitai nepritarė, kiti jai pritarė. Iš viso Seime yra 16 komitetų.

Seimas taip pat gali priimti rezoliuciją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos, tačiau šįkart jis to nepadarė, nes niekas iš Seimo narių neteikė tokio projekto.  

Interpeliacijos iniciatoriai ketina suformuluoti papildomų klausimų ministrui jų kilus po to, kai atsistatydinęs premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas pareiškė, kad viena traukimosi priežasčių – nesutarimai su K. Navicku.

„Valstietis“ Giedrius Surplys BNS teigė, kad sprendimą dėl klausimų ketvirtadienį priims opozicinių frakcijų seniūnai: „Jie nuspręs dėl galutinio varianto“.

Interpeliacijos rengimą inicijuojančios demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ atstovas Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sako, kad klausimų buvo virš 100, bet po antradienio ministro kalbos Seime ir premjerės patarėjo atsistatydinimo, tų klausimų kilo dar daugiau.

„Planuojame dabar jau ketvirtadienį dar susisteminti ir jau tikrai koncentruotus klausimus su parašais atiduoti“, – BNS sakė K. Mažeika. 

Jis pabrėžė, kad K. Navickui norima papildomai užduoti klausimą dėl nesutarimų su I. Jankausku ir jo teiginio, kad „esame didžiausioje žemės ūkio politikos krizėje“. Be to, klausimų kyla ir po ministro antradienio pasisakymų apie situaciją žemės ūkyje.  

Socialdemokratas Vidmantas Kanopa BNS teigė, kad klausimynas K. Navickui bus „vienas jungtinis iš dviejų variantų“: „Trumpasis pasiilgino, o ilgasis pasitrumpino. Kad labai daug problemų žemės ūkyje“.   

Pagal Seimo statutą interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

Dokumentas bus įteiktas Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Ministras privalės ne vėliau kaip per dvi savaites atsakyti į interpeliacijos klausimus ir pateikti juos Seimui. Išklausius atsakymų bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.

K. Navickui interpeliacijos iniciatoriai antradienį iki vakaro derino pusšimtį klausimų. Daugiausia jų susiję su krize pieno sektoriuje, reformomis ministerijos pavaldžiose įstaigose, problemomis skirtingose žemės ūkio šakose, personalijomis.  

Interpeliacijos iniciatoriai padėtį žemės ūkio sektoriuje vadina kritine ir abejoja ministro gebėjimu ją suvaldyti.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) ketvirtadienį vertins, ar nutarimo projektas dėl laikinosios komisijos sudarymo neprieštarauja Konstitucijai. Jei TTK pripažins projektą prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, jis galės būti teikiamas tik už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.

„Visi suprantame, kad opozicija 71 balso neturi ir dėl to valdantieji, grubiai manipuliuodami procedūromis, pažeisdami Seimo statutą bando Seimą įvelti į papildomą balsavimą, reikalaujantį didesnės balsų daugumos“, – opozicijos atstovų trečiadienį paskelbtame pranešime cituojamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas.

Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste.

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, tokia situacija rodo, kad valdantieji galimai siekia užgniaužti klausimų kėlimą, nes turėjo stiprų politinį interesą slapta įspėti partietį K. Bartoševičių, kad sušvelnintų smūgį partijos reputacijai.

„Vidinėje Seimo sistemoje matome, kad projektas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo net nėra pažymėtas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste“, – sako O. Leiputė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje sakoma, kad iš projekto formuluočių „kyla abejonės, ar šiuo konkrečiu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija, įgaliota atlikti tokios apimties tyrimą, neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“.

Teisininkai cituoja Baudžiamąjį kodeksą, kad už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė ir gavus tokių duomenų konkretūs ikiteisminio tyrimo subjektai inicijuoja ikiteisminį tyrimą.

Teisininkai cituoja Konstitucinio Teismo nutarimus, kad „Seimas neturi įgaliojimų sudaryti (...) tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus“.

Teisininkai sako, kad, jų vertinimu, neatsižvelgiama į Konstitucijos nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ir negali būti tokio teisino reguliavimo, pagal kurį būtų galima sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri galėtų veikti kaip vienas iš ikiteisminio tyrimo subjektų. „Šiame kontekste svarstytina, ar analizuojamos nuostatos dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“, – sakoma išvadoje.

Seimas ketvirtadienį opozicijos iniciatyva renkasi į neeilinę sesiją, per kurią numatyta spręsti dėl iniciatyvos sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.

Parlamentiniu tyrimu siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės.

Komisija turėtų išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.

47 mažumai priklausančių parlamentarų sušauktos sesijos metu iš pradžių bus išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus.

Jų prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtina, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė patvirtino tą penktadienį apie 14 val. paskambinusi K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.

„Tikrai labai nustebau, kai išgirdau pasvarstymus, kad gal nereikia išsilavinimo šitoje pozicijoje. Esu dirbęs komitete kažkurį laiką, tai šitas komitetas yra turbūt vienintelis, kuris atlieka kritinę funkciją visą valstybės finansų piramidės, finansų struktūros statyme ir kalbėti, kad komiteto pirmininkas gali būti be finansinio ar ekonominio išsilavinimo, (...) yra absoliučiai neatsakina – mes kalbame apie rimčiausią visoje Seimo struktūroje komitetą“, – penktadienį Žinių radijui teigė A. Mazuronis.

Mes kalbame apie rimčiausią visoje Seimo struktūroje komitetą.

Pasak jo, finansų ir ekonomikos išmanymas BFK vadovui yra labai svarbus.  

„Labai svarbu, kad komiteto pirmininkas suvoktų ne tik tai, kad pamažinus ar padidinus kažkokį mokestį ekselio lentelėje sumažės ar padidės pajamos, bet komiteto pirmininkas turi suprasti, kad padidinimas ar pamažinimas veikia ekonomiką ir tas poveikis nebus toks tiesioginis, ekselinis“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

„Privalo būti labai stiprus žmogus, kad turėtume kokybišką finansų sistemą“, – pridūrė A. Mazuronis.

BFK vadovo postas liko laisvas iš jo pasitraukus iš Konservatorių partijos ir frakcijos pašalintam Mykolui Majauskui.

Į komitetą konservatorių šį lapkritį deleguotas Justas Džiugelis yra pareiškęs, kad sutiktų perimti vadovavimą jam, tačiau opozicija kritikuoja jo kandidatūrą, nes jis neturi aukštojo išsilavinimo.

Kiti du komitete dirbantys konservatoriai – Matas Maldeikis ir Antanas Čepononis – BNS yra teigę šio posto nesieksią. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per Seimo posėdį teigė, kad didžioji dalis į Lietuvą vyksta Kaliningrado tranzitu arba yra kitų valstybių įmonėse dirbantys tolimųjų reisų vairuotojai, kuriems daromos išimtys.

„Sesiją pradėjome pirmu klausimu, premjerė kreipėsi, kad mes turime pratęsti nepaprastąją padėtį, ir buvo pabrėžta, kad tai darome, jog neįsileistume Rusijos piliečių į Lietuvą. šiandien mes girdime, kad iš Rusijos į Lietuvą pateko beveik 10 tūkst. Rusijos piliečių, neįleista vos 150“, – prieš tvirtinant Seimo posėdžio darbotvarkę pareiškė opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas.

„Kur yra nepaprastosios padėties vadovas? Jūs jį matėte? Bilotaitė, premjerė, kas nors? Aš norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas skubiai klausimas išaiškinant, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvą ir net nepradėt posėdžio neišsiaiškinus klausimo“, – pridūrė jis.

Aš norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas skubiai klausimas išaiškinant, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvą ir net nepradėt posėdžio neišsiaiškinus klausimo.

Posėdžiui pirmininkaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „valstiečių“ atstovo klausė, „kokie įrodymai, kad Rusijos piliečiai plūsta“, ir koks konkretus parlamentaro siūlymas darbotvarkei.

D. Gaižauskas atsakė, kad prašo „išaiškinti klausimą, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvos Respubliką“, ir sienos kontrolė, jo žodžiais, yra neefektyvi.

Seimo posėdyje dalyvaujantis užsienio reikalų ministras tuomet atsakė, kad didžiąją dalį atvykstančių sudaro vykstantys tranzitu į Kaliningradą, taip pat kiti Rusijos piliečiai, kurie sieną gali kirsti pagal Lietuvos, Rusijos ir Europos Sąjungos susitarimus.

„Lietuva turi tarptautinį įsipareigojimą, kuriuo per sieną yra praleidžiami traukiniu važiuojantys Rusijos piliečiai į Kaliningradą. Ir jie yra skaičiuojami. (...) Per sieną yra įleidžiami Rusijos piliečiai su Šengeno vizomis, kurie vairuoja krovinines transporto priemones, priklausančias trečiosioms šalims, tai yra ne Rusijai, o galbūt Lietuvai ir kitoms valstybėms, dėl to, kad Rusijos transporto priemonės paprasčiausiai sankcionuotos“, – sakė G. Landsbergis.

„Bet bet kokiu atveju kertančių asmenų skaičių yra iš tų dviejų grupių. Turistiniais tikslais keliaujantys žmonės yra daugiausiai neįleidžiami “, – teigė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas replikavo, kad „50 procentų yra supaprastintas tranzitas į Kaliningradą, ir 40 procentų yra sunkvežimių vairuotojai“.

„Statistikoj reikia žiūrėt ne tik į tai, kas įvažiuoja, bet ir kas išvažiuoja“, – sakė Seimo komiteto vadovas.

Neįleistųjų pasiskirstymas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) BNS pateiktais duomenimis, pastarąją savaitę vidutiniškai per parą į Lietuvą įleidžiama 1260 Rusijos piliečių.

Beveik pusė jų – apie 650 – sudaro vykstantieji su Kaliningrado tranzito dokumentais, iki 28 proc. arba 360 asmenų turėjo Šengeno vizas, apie 17 proc. arba 210 Rusijos piliečių turėjo leidimus gyventi Europos Sąjungos šalyje.

Dar 35 rusai arba 3 proc. nuo atvykstančiųjų srauto turėjo Lietuvos nacionalines vizas. Likusieji yra asmenys, vykstantys be vizų, tai yra į Klaipėdos uostą atvykę jūreiviai ir konsuliniai darbuotojai su Šengeno valstybių akreditacijos pažymėjimais.

VSAT atstovas Saulius Nekraševičius BNS sakė, kad apie 40 proc. įleistų Rusijos piliečių rugsėjo mėnesį sudarė vilkikų vairuotojai.

„Pastebėtina, kad srautas skiriasi, lyginant savaitės dienas tarpusavyje, ir svyravimai (...) buvo nuo 1004 iki 2021 atvykusiųjų“, – teigė jis.

Iš viso per savaitę, kai taikomi ribojimai, į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai. Tai yra apie 45 proc. mažiau nei atvykstančiųjų iki tol.

Tuo tarpu 153 rusų per savaitę buvo neįleisti į Lietuvą.

Dar keli opozicijos atstovai taip pat pareiškė reikalaujantys, kad vakariniame posėdyje į klausimus dėl sieną kirtusių Rusijos piliečių atsakytų vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Seimo pirmininkė paaiškino, kad klausimai ministrams užduodami pagal atskirą procedūrą, ir tam reikia juos pateikti raštu.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Regiono šalys atvykimo ribojimų rusams ėmėsi Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.

Didesne rakštimi tapo Lietuvos sprendimas stabdyti strateginių žaliavų ir prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą. Kažkokia mažutė šalis kartu su dar dviem (Latvija ir Estija) ėmė painiotis didžiausiai pasaulio valstybei, šiuo metu diktuojančiai karines ir ekonomines madas? Niekada to dar nebuvo! Ir visi ėmė laukti Europos Komisijos gairių, drausti strateginių prekių judėjimą į Kaliningradą. Labiausiai – Maskva.

Ir sulaukė. Briuselis išaiškino: geležinkeliais galima gabenti žaliavas ir technologijas, išskyrus tas, kurios gali būti naudojamos karinėje pramonėje.

Mūsų opozicija galėtų iš karto kreiptis į Vladimirą Putiną ir pareikalauti atsistatydinti. Jei šis pasitrauktų, ir karas baigtųsi.

Lietuvos politikų reakcija dvejopa. Valdantieji džiaugiasi, kad pavyko šį tą pasiekti. Opozicija piktinasi, kad nesugebėjome įtikinti Briuselio, jog galime taikyti tokius, kokius norime, tranzito apribojimus. Ir pareikalavo, kad mūsų užsienio reikalų ministras, kurį galime mėgti, galime nemėgti, atsistatydintų. (Beje, Rusijos karo Ukrainoje metu opozicija nuolat reikalauja pasitraukti vieną, antrą, trečią, ketvirtą ir t.t. ministrą, lyg svarbesnių reikalų šiuo metu nebūtų.)

O kodėl nepareikalavus išvaikyti Europos Komisijos (EK) šunims šėko pjauti? Briuselis neatsižvelgė, kad gairės dėl tranzito ribojimo labai svarbus Baltijos šalių nacionalinio saugumo klausimas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos balso niekas neklauso, nors joms, o ne sprendimus lemiančioms Prancūzijai ar Vokietijai Rytų kaimynė kelia grėsmę.

Bet. Lietuvos Seimo opozicija EK narių galvų nereikalauja, nes puikiausiai žino, kad nuo mažų šalių beveik niekas nepriklauso. O galėtų. Jei mano, kad būtų išgirsti.

Kita vertus. Mūsų opozicija galėtų iš karto kreiptis į Vladimirą Putiną ir pareikalauti atsistatydinti. Jei šis pasitrauktų, ir karas baigtųsi. Jei ne, kodėl neatsistatydinus Seimo pozicijai?