„Šiandien teismo posėdyje buvo apklausti trijų nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai, tai yra tėvai“, – Eltai trečiadienį sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.

Anot jos, ketvirto nukentėjusiojo vaiko tėvai nebuvo apklausti dėl objektyvių priežasčių. Ši apklausa vyks kito teismo posėdžio metu.

Kaip teigė J. Gudelienė, trečiadienį teisme taip pat apklaustas vienas liudytojas.

Kitas posėdis byloje numatytas kovo 4 d.

Praėjusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas vaikų prievartavimu kaltinamas buvęs Seimo narys K. Bartoševičius. Jo advokatas Olegas Šibkovas teigė, kad jo ginamasis savo pozicijos nekeičia – jis neigia savo kaltę.

Teismas byloje yra priėmęs tris civilinius ieškinius. Kokio pobūdžio tai yra ieškiniai, viešai nėra komentuojama.

Kadangi K. Bartoševičiui pateikti kaltinimai yra susiję su galimai padarytais seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, teismo posėdžiai vyksta už uždarų durų.

Kaltinamajam yra apribota galimybė naudotis banko sąskaitoje turimomis lėšomis, taip pat kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

ELTA primena, kad 2023 m. liepą baigtas ikiteisminis tyrimas buvusio parlamentaro K. Bartoševičiaus atžvilgiu, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus perduota teismui. K. Bartoševičius kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu (2 epizodai), jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens tvirkinimu (4 epizodai) ir mažamečių vaikų nesunkiu sveikatos sutrikdymu (4 epizodai).

Prokuratūros duomenimis, byloje yra keturi nukentėjusieji, kurie galimai prieš juos padarytų nusikaltimų metu, buvo nepilnamečiai.

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių pranešė pernai, sausio 23 dieną. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas.

Apsilankymai vyko vienuolikoje mokyklų ir neformalaus ugdymo įstaigų, kurios įsikūrusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos ir Visagino rajonuose. Iš visų aplankytų ugdymo įstaigų tik vienoje pasidžiaugta atsakingai įgyvendintais įstatymų reikalavimais, o likusiose pastebėti trūkumai – darbuotojai, veiklų organizatoriai arba savanoriai, dirbantys su vaikais arba aplinkoje, kurioje yra vaikų, neturėjo visų būtinų pažymų, įrodančių, kad jie nėra teisti už seksualinius, sunkius ar labai sunkius  nusikaltimus prieš vaikus.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet didėjant smurto atpažįstamumui, vaikų saugumo klausimas išlieka itin aktualus bet kurioje aplinkoje, kuri supa vaiką.

„Moksleiviai didžiąją dalį savo dienos praleidžia mokyklose, o daugelis po pamokų dar keliauja į būrelius. Tad labai svarbu žinoti ir įsitikinti, ar tie žmonės, kurie kasdien, valandų valandas, yra šalia vaikų, ne tik geba dalinti žiniomis ir išmokyti naujų dalykų, bet ir gali užtikrinti vaikų saugumą“, – sako I. Skuodienė.

Tarnybos vadovė primena, jog visiems vaikų ugdymo procese dalyvaujantiems žmonėms svarbu pasirūpinti reikiamomis pažymomis, kurios patvirtina, jog žmogus nėra teistas už seksualinius, sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ir turi teisę su jais dirbti. Kaip skelbia tarnyba, šias pažymas darbdaviai ar paslaugų teikėjai itin greitai gali užsisakyti internetu iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

Labai svarbu žinoti ir įsitikinti, ar tie žmonės, kurie kasdien, valandų valandas, yra šalia vaikų, ne tik geba dalinti žiniomis ir išmokyti naujų dalykų, bet ir gali užtikrinti vaikų saugumą.

Tėvai, globėjai ir kiti vaiko artimieji, prieš parenkant vaikui norimą būrelį, taip pat yra kviečiami būti aktyvūs ir savo iniciatyva paprašyti šios pažymos tiek paslaugas teikiančios įstaigos vadovo, tiek ten dirbančių žmonių.

„Kartais tam tikri įstatymuose keliami reikalavimai gali atrodyti kaip formalumas, kurį tiesiog reikia įvykdyti. Bet jeigu visi į šį reikalavimą pažvelgtume kaip į papildomą saugiklį dėl vaiko gerovės, arba kaip į veiksmingą priemonę, mažinančią riziką vaikui patirti smurtą? Tad labai kviečiu visų mokyklų ir būrelių vadovus atsakingai dar kartą peržiūrėti ir įsitikinti, ar tiek ilgiau dirbantys, tiek naujai į kolektyvą įsiliejantys darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos ir gali būti tie žmonės, šalia kurių vaikams saugu ir patikima mokytis, augti, tobulėti“, – sako tarnybos vadovė.

Daugumoje ugdymo įstaigų užfiksuoti trūkumai buvo ištaisyti nedelsiant – mokyklų ir būrelių vadovai pasirūpino, kad visi darbuotojai operatyviai užsisakytų reikiamas pažymas, leidžiančias dirbti su vaikais. Siekiant užtikrinti, kad visose šalies mokyklose ir būreliuose vaikams būtų saugu, o ugdymo įstaigų darbuotojai žinotų, kaip išpildyti šį saugumo reikalavimą, vaiko teisių gynėjai kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kviesdama Nacionalinę švietimo agentūrą pasidalinti aktualia informacija su visos šalies ugdymo įstaigomis ir kitomis organizacijomis, veikiančiomis švietimo srityje.

Vaiko teisių gynėjai planuoja tęsti šiuos vizitus mokyklose ir neformalaus ugdymo įstaigose ir ateityje, siekiant, kad kuo daugiau vaikų galėtų mokytis, tobulėti ir leisti laiką mokymo aplinkoje visapusiškai saugiai.

Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

„Mūsų teisės aktai numato būtinybę ir privalomumą prieš priimant į darbo atitinkamas vietas, kuriuose yra dirbama su vaikais, užklausti ir gauti informaciją iš tokio registro, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji. – Pradžioje mes pavasarį turėjome šitą temą, kai kalbėjome apie būtinybę, kad institucijos turi naudotis šita savo prievole. Pamatėme, kad pradžioje ta analizė rodė, kad ne itin aktyviai institucijos tą daro, bet pradėjus diskusiją viešoje erdvėje pamatėme, kad skaičiai tikrai išaugo.“

Pasak jos, vien lyginant šį lapkritį su praėjusiu lapkričiu, prašymų skaičius išaugo beveik šešis kartus.

„Tai rodo tikrai, kad institucijos ir ne tik institucijos – asmenys, tikrai atidžiai užtikrinta šitą prievolę, vertina situaciją ir tos informacijos prašo“, – pastebėjo ministrė.

Pasak jos, tai, kad vien lapkritį nustatyti aštuoni atvejai, kai gauta informacija apie asmenims taikomus apribojimus, „leido, matyt, apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie neturėtų dirbti su vaikais“.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre iš viso yra įrašai apie 630 tūkst. fizinių ir pusantro tūkstančio juridinių asmenų. Apie 2,6 tūkst. įrašų yra susiję su asmenimis, padariusiais seksualinio pobūdžio nusikaltimus.

Labai svarbu, kad visos institucijos ir visi asmenys, kurie privalo naudotis šitais įrankiais, tą ir padarytų, kad tas būtų užtikrinta ir taip mes sukurtume tą saugią aplinką pirmiausia savo vaikams.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per pirmąjį pusmetį tokių užklausų gauta beveik 3,2 tūkst., o vien per trečiąjį šių metų ketvirtį – 3,5 tūkstančio. Atitinkamai per šiuos laikotarpius išduota 15 ir 17 pažymų su apribojimais.

Šiuo metu teisės aktai numato, kad žmonėms, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl seksualinio prievartavimo, draudžiama dirbti, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti kontaktų su vaikais.

Be kita ko, darbdaviai priimdami tokiam darbui žmones turi paprašyti jų pateikti pažymą, kad šie nėra teisti už minėtus nusikaltimus, arba tokią pažymą gauti patys.

Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad apribojimai turėtų būti taikomi ir tiems asmenims, kurie yra įtariami seksualiniais nusikaltimais, tačiau galutinis sprendimas byloje nėra priimtas.

A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, jog minėtame registre yra informacija ir apie įtariamus asmenis bei pabrėžė, kad kuriami papildomi instrumentai, norint užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Ministrė taip pat pristatė kitą įrankį – Nusikalstamų veikų žinybinio registro žemėlapį, leidžiantį patikrinti informaciją apie konkrečioje vietoje įvykdytas nusikalstamas veikas.

Pasak A. Bilotaitės, šis įrankis pateikia „labai aiškų, detalų žemėlapį atstumo prasme, išgryninant labai aiškiai pagal sistemas, nusikalstamas veikas“. Tai, pasak jos, leidžia įvertinti aplinkos saugumą ir priimti „atitinkamus sprendimus“.

„Aš manau, kad labai svarbu pažymėti, kad mūsų valstybė turi įrankius, tuos įrankius tobulina. Labai svarbu, kad visos institucijos ir visi asmenys, kurie privalo naudotis šitais įrankiais, tą ir padarytų, kad tas būtų užtikrinta ir taip mes sukurtume tą saugią aplinką pirmiausia savo vaikams“, – sakė ministrė.

Kaip Eltai teigė Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė, ketvirtadienį teismo posėdyje buvo pagarsintas kaltinamasis aktas.

„Kaltinamasis K. Bartoševičius kaltės pagal tuos kaltinimus, kurie jam yra pareikšti, nepripažįsta. Tačiau jis sutiko duoti savo paaiškinimus ir tai jis padarys gyvai kitame teismo posėdyje, gruodžio 20 dieną“, – sakė J. Gudelienė.

Anot jos, teismas byloje nutarė priimti du civilinius ieškinius. Iš viso ieškinių byloje yra trys. Kokio pobūdžio tai yra ieškiniai, viešai nėra komentuojama.

K. Bartoševičius su gynėju posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu

Anot Panevėžio apygardos teismo atstovės J. Gudelienės, ketvirtadienį teismas gavo K. Bartoševičiaus advokato Olego Šibkovo prašymą leisti jam ir jo ginamajam K. Bartoševičiui teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.

„Teisėjų kolegija tokiam prašymui neprieštaravo ir leidimą suteikė, todėl šiandien K. Bartoševičius su gynėju Panevėžio apygardos teismo posėdyje dalyvaus nuotoliniu būdu“, – teigė J. Gudelienė.

Ką galime pasakyti, kad mes turime abejonių dėl asmenų parodymų, dėl ekspertinių išvadų.

Savo ruožtu pats O. Šibkovas BNS teigė negalintis komentuoti motyvų, kodėl K. Bartoševičius kaltę neigia.

„Visi parodymai, paaiškinimai bus duodami teismui, tai čia iš anksto negali sakyti. Tuo labiau, kad tai yra susiję su nevieša bylos medžiaga“, – kalbėjo advokatas.

„Ką galime pasakyti, kad mes turime abejonių dėl asmenų parodymų, dėl ekspertinių išvadų“, – pridūrė jis.

Kadangi K. Bartoševičiui pateikti kaltinimai yra susiję su galimai padarytais seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, teismo posėdžiai vyksta už uždarų durų.

Pirmojo teismo posėdžio byloje metu teismas nutarė netenkinti kaltinamojo prašymo bylos nagrinėjimą perkelti į Vilniaus apygardos teismą.

Kaltinimas dėl 10 nusikalstamų veikų epizodų

ELTA primena, kad šių metų liepą baigtas ikiteisminis tyrimas buvusio parlamentaro K. Bartoševičiaus atžvilgiu, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus perduota teismui. K. Bartoševičius kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu (du epizodai), jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens tvirkinimu (keturi epizodai) ir mažamečių vaikų nesunkiu sveikatos sutrikdymu (keturi epizodai).

Prokuratūros duomenimis, byloje yra keturi nukentėjusieji, kurie galimai prieš juos padarytų nusikaltimų metu, buvo nepilnamečiai.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas, jam taikomas ir laikinas apribojimas naudotis banke turimais pinigais.

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių pranešė šių metų sausio 23 dieną.

Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas.

„Praėjusiais metais buvo užregistruoti 305 seksualiniai nusikaltimai, teismą pasiekė apie pusę. Dėl išžaginimo buvo išnagrinėta 40 baudžiamųjų bylų, o dėl pasinaudojimo bejėgiška būkle – tik 11 baudžiamųjų bylų“, – Seimo žmogaus teisių komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo L. Milevičienė.

„Didžiausia problema turbūt yra ta, kad auka ne visada būna nuosekli ir palaiko savo poziciją dėl kažkokių tai priežasčių – gali būti finansinių, užkulisinių susitarimų, aplinkos spaudimo, jei tai įvyko artimoje aplinkoje ar tarp pažįstamų asmenų“, – galimas to priežastis įvardijo prokurorė.

Todėl ji akcentavo visuomenės švietimo poreikį, siekiant išaiškinti, kad nepranešant ar atsisakant savo pareikšimų apie galimus nusikaltimus, kai kuriuose visuomenės sluoksniuose gali išsivystyti nebaudžiamumo pojūtis.

„Visuomenės švietimas be galo svarbus, kad aukos nebijotų kreiptis“, – pažymėjo prokurorė.

Taip pat, pasak L. Milevičienės, šiuo metu trūksta nukentėjusių pilnamečių teisių ikiteisminio tyrimo procese reglamentavimo.

„Jei šiuo metu yra labai aiškiai reglamentuotos mažamečių ar nepilnamečių, nukentėjusių nuo seksualinių nusikaltimų, teisės, tai pilnamečių aukų teisės yra paliktos kartu su dėl kitų nusikalstamų veikų nukentėjusių aukų teisėmis. Manau, kad ir ties tuo turėtų būti labiau padirbėta“, – teigė prokurorė.

„Šiuo metu suplanuoti iš viso penki posėdžiai: du šiais metais, trys – ateinančiais, iki vasario 12 dienos“, – BNS sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, toliau A. Bartoševičiaus byla bus nagrinėjama lapkričio 30, gruodžio 20, kitų metų sausio 17 ir 24 dienomis bei kitų metų vasario 12-ąją.

„Yra liudytojų sąrašas, jie bus apklausiami. Dėl poreikio apklausti ekspertus spręs teismas bylos nagrinėjimo metu“, – BNS sakė teismo atstovė.

Artimiausią posėdį teismas planuoja pasisakyti dėl paduotų civilinių ieškinių. Buvo gauti du nukentėjusiųjų atstovų civiliniai ieškiniai. Ar juos priims į bylą, teismas praneš kitą posėdį, su jais susipažinęs. Šiuo metu byloje jau yra priimtas vienas civilinis ieškinys.

Kitą posėdį teismas taip pat planuoja galbūt perskaityti kaltinamąjį aktą. Perskaičius kaltinamąjį aktą, paprastai teisėjai teiraujasi kaltinamojo jo pozicijos dėl pareikšto kaltinimo, pripažįsta jis kaltę ar ne, ar ketina duoti parodymus teismui, kada gali tai padaryti.

Vienam iš nukentėjusiųjų atstovaujanti advokatė iš Vilniaus Ingrida Botyrienė BNS sakė, kad ieškinį pateikė tik dabar, kai K. Bartoševičiui yra suformuluotas galutinis kaltinimas.

„Kol kas neišnagrinėta byla, todėl komentarai negali būti teikiami, yra pareikštas ieškinys, jo dydžio neviešinam“, – BNS sakė advokatė I. Botyrienė.

Pagal įstatymus, civiliniai ieškiniai turi būti pateikiami iki įrodymų tyrimo pradžios.

Kaip skelbta, ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas netenkino K. Bartoševičiaus advokato prašymo perkelti bylos nagrinėjimą į Vilnių, ji toliau bus nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Panevėžio teisėjai nusprendė, kad perkelti ją į Vilnių nėra teisinio pagrindo.

Nei advokatas, nei K. Bartoševičius kaltinimų nekomentavo tiek prieš posėdį, tiek po jo.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas žurnalistams sakė, kad byla toliau bus nagrinėjama Panevėžyje, nes į Vilnių jos perkelti nėra teisinio pagrindo.

Nepilnamečiai į posėdžius nekviečiami, nes jie yra apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos jų parodymus vertins teisėjų kolegija. Siekiant apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius, neatskleisti jų tapatybių, byla vyksta uždaruose teismo posėdžiuose.

Nukentėjusių nepilnamečių įstatyminiai atstovai (šeimos nariai) posėdyje ketvirtadienį dalyvavo nuotoliniu būdu.

Prokuratūra K. Bartoševičiaus bylą teismui perdavė liepos pabaigoje.

Eksparlamentaras kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų. Jis kaltę iki šiol neigė.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas.

Rugpjūčio pabaigoje teismas trims mėnesiams pratęsė K. Bartoševičiui laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo banke laikomas pinigines lėšas ir visiškai uždraudė jomis disponuoti. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje jau yra pareikštas vienas civilinis ieškinys ir gali būti pareikšta daugiau, todėl taip yra siekiama užtikrinti galimą civilinio ieškinio ar ieškinių įvykdymą.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki penkerių metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Įstatymas numato, kad bylose, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo šalies prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais, nagrinėja apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.

Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

Parlamentarų projektą įvertinusi Teisingumo ministerija (TM) iš principo pritaria iniciatyvai, tačiau siūlo koreguoti projektą suderinant jį su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, ir numatyti šiek tiek švelnesnį reguliavimą. Išvadą šią savaitę svarstys Ministrų kabinetas.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisai, kuri nustatytų keliomis dešimtimis metų ilgesnį senaties terminą seksualinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius.

Pagal projektą, senaties terminas tokio pobūdžio nusikaltimams būtų pradėtas skaičiuoti, kai nukentėjusiam asmeniui sueina 35 metai.

Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei pritarti variantui, kad nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina 35 merai.

TM pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas senaties termino skaičiavimo pradžios momentą sieja išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu, todėl siūlymas jį susieti su nukentėjusiojo amžiumi išbalansuotų sistemą.

Pagal ministerijos parengtą variantą, senatis būtų skaičiuojama nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet papildomai įveda nuostata, kad negali baigtis anksčiau nei būdamas nepilnametis nukentėjęs asmuo sulauks minėto amžiaus.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įrašyta, kad dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu jam sueina 25-eri.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, senaties terminas siekia nuo trejų iki 30 metų, skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Pataisų iniciatoriai iš Laisvės, Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir socialdemokratų sako, kad senaties terminas byloms dėl seksualinio smurto nepilnametystės metais yra per trumpas, nes apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis.

Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad sunkiausiems lytinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius senaties terminas išvis nėra taikomas Airijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje. Latvijoje sprendimą dėl senaties nepilnamečio išžaginimo ir kai kuriais kitais seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejais priima teismas.

Dalyje Europos Sąjungos valstybių kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Ispanijoje šis amžius yra 35 metai, Vokietijoje – 30 metų, Vengrijoje – 21 metai, daugelyje kitų šalių – 18 metų.

„Kristijonas Bartoševičius savo kaltės nei dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos šiame ikiteisminiame tyrime nepripažįsta“, – BNS antradienį sakė kaltinamojo atstovas.

Taip jis kalbėjo Generalinei prokuratūrai pranešus, kad ikiteisminis tyrimas dėl buvusio Seimo nario prieš nepilnamečius galimai įvykdytų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų baigtas, o byla perduodama teismui.

K. Bartoševičius kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų.

Anot prokuratūros, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys „leidžia pagrįstai manyti, kad ištirtos nusikalstamos veikos galimai buvo įvykdytos kaltinamajam esant Seimo nariu“.

Tuo metu O. Šibkovas teigia turintis pastabų „pačiam ikiteisminiam tyrimui, kokiu būdu buvo renkami duomenys“.

Galiu atskleisti vieną detalę – mes aiškiai kritikuosime ekspertinius tyrimus šitoje byloje: psichologinius, psichiatrinius vaikų tyrimus: kaip jie yra atliekami, kokiomis sąlygomis.

„Dėl proceso eigos, dėl įrodymų rinkimo sąlygų ir būdų mes turime pastabų ir teiksime teismui prašymą“, – sakė advokatas.

„Galiu atskleisti vieną detalę – mes aiškiai kritikuosime ekspertinius tyrimus šitoje byloje: psichologinius, psichiatrinius vaikų tyrimus: kaip jie yra atliekami, kokiomis sąlygomis“, – teigė K. Bartoševičiaus gynėjas.

„Tyrimo metodai naudojami yra pakankamai standartiniai, o tie standartiniai tyrimai yra labai abejotini“, – pridūrė jis.

O. Šibkovo teigimu, šie klausimai aktualūs ne tik konkrečioje, bet apskritai visose panašiose bylose.

„Kelsime daugiau klausimų“, – sakė jis, tačiau pabrėžė negalintis atskleisti daugiau detalių.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

„Kalbant apie seksualinius nusikaltimus, matome, tam tikras augimo tendencijas. Jeigu 2022 metais bus užregistruotos 498 nusikalstamos veikos dėl seksualinių nusikaltimų nepilnamečių asmenų atžvilgiu tai 2023-aisiais per pirmuosius tris mėnesius mes stebime tam tikrą šių veikų progresavimą, yra fiksuota 212 tokių veikų“, – taip ji žurnalistams sakė po trečiadienį vykusios susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, teisingumo bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrėmis, policijos atstovais.

Pasak A. Bilotaitės, tokį augimą galima sieti su tuo, kad viešojoje erdvėje vis drąsiau kalbama apie minėtą problemą, o tai nukentėjusius skatina aktyviau kreiptis pagalbos.

„Tai turėtume išskirti, kad pagal veikų mąstą pirmaujanti veika yra vaikų pornografija, antroje – tvirkinimas“, – pabrėžė ministrė.

Vidaus reikalų ministrė sakė, jog reaguojant į šią problemą ugdymo įstaigoms bus priminta pareiga tikrinti asmenų, dirbančių su vaikais, kriminalinę praeitį, jos, siekdamos gauti informaciją, gali kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą. Ji pabrėžė, jog ne visos institucijos vykdo šią pareigą.

„Mes priminsime mokykloms, priminsime savivaldybėmis, švietimo įstaigoms, kad prieš priimant į darbą yra būtina pasiteirauti ir išsiaiškinti ar tikrai asmuo, kuris yra priimamas į darbą, nėra tame registre“, – jai antrino ir J. Šiugždinienė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Ministrės taip pat pažymėjo, jog bus artimiau bendradarbiaujama tarp institucijų.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra teigusi, kad iš viso pernai pradėti 343 tyrimai dėl seksualinių nusikaltimų, nuteista beveik 90 proc. asmenų, kurių bylos pasiekė teismą. Vidutiniškai tokių bylų tyrimas užtrunka apie pusmetį.

Anot ministrės, ministerijų atstovų susitikimo metu buvo ieškoma sprendimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ir narkotikų paplitimo mokyklose prevencijos klausimais.

Tai turėtume išskirti, kad pagal veikų mąstą pirmaujanti veika yra vaikų pornografija, antroje – tvirkinimas.

Vidaus reikalų ministerija siekdama mažinti nusikalstamumo lygį ketina daugiau dėmesio skirti prevencijai, yra parengusi Teisės pažeidimų prevencijos modelį ir atitinkamą įstatymą.

Teisės pažeidimų prevencijos įstatyme atsiras teisės pažeidimų prevencijos apibrėžimas, bus aiškiai nustatytos visų prevencijoje dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės.

Įstatymu bus įkurta centrinė koordinuojanti institucija – kompetencijų centras, kuris atliks analizę, vertinimą, identifikuos problemas, siūlys priemones, kurios bus įgyvendinamos vietos lygmeniu.

„Mes turėtume atskirą instituciją, kuri būtų atsakinga už prevenciją, ji dirbtų su ekspertais, specialistais. (...) Imant konkrečią savivaldybę būtų pritaikytas konkretus paketas, būtent tai savivaldybei. Narkotinės medžiagos, jų vartojimas nepilnamečių tarpe būtų vienokios priemonės, savižudybės – kitokios priemonės“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė.

Ji pažymėjo, jog šiuo metu yra diskutuojama apie galimybes modelį pritaikyti problematiškiausiose savivaldybėse.

„Mes turime atskiras savivaldybe, kuriuose yra ypatingai ryškios problemos, ir galėtume bendrai, sutelkę pajėgas visų institucijų, savivaldos, bendruomenės, švietimo jas spręsti“, – kalbėjo ministrė.

„Mes jau esame paruošę šią koncepciją, ji yra atiduota, dabar, matyt, tik laiko klausimas kada ji atsidurs ant Vyriausybės stalo“, – teigė ji.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila neįvardino konkrečių savivaldybių. Pasak jo, skaičiai metų pradžioje neparodo realių tendencijų.

„Žiūrint absoliučiais skaičiais, išsiskirs didieji miestai, metų pradžioje yra šiek tiek kitokie rezultatai, bet savivaldybių nenoriu išvardinti, nes reikia ilgesnio laikotarpio“, – klabėjo jis.