Seniausi Lietuvoje vargonai
Jie yra Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč.Mergelei Marijai bažnyčioje. Tikslūs jų sukūrimo metai ir vieta nežinomi. Nors vargonai buvo surasti Gintališkės (Plungės r.) bažnyčioje, remiantis tyrimais ir bažnyčios geografine vieta, manoma, kad vargonai yra XVII a. pabaigos (apie 1680-uosius) Karaliaučiaus arba Kuršo meistrų darbo.
Kadangi vargonai kurti menei, manoma, kad instrumentas pirmiausia stovėjo netolimame dvare. Išorėje išlikęs 1744 m. užrašas nurodo jų perdirbimo ar sutaisymo metus. Tai vieninteliai Lietuvoje vargonai su trumpąja oktava, turi vieną manualą, aštuonis registrus.
Dvejus metus UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvėje“ truko išskirtinių varginų atnaujinimas. Senųjų pavyzdžiu naujus metalo vamzdžius pagamino ir liežuvėlinį registrą atkūrė SIA „Ugāles ērģeļbūves darbnīca“ (Latvija). Buvo atidengtas, išsaugotas ir atnaujintas vargonų pagrindas, viršaus išorė ir abiejų pusių durelių daugiaspalvė puošyba. Vargonų nugarinė dalis ir šonai nuvalyti, atkurtas dažytas paviršius. Atnaujinti popieriniai registrų pavadinimų užrašai, metaliniai vargonų aptaisai, perklijuota subyrėjusi klaviatūra, pagaminti nauji vamzdžiai. Padarytos dvejos naujos pleištinės dumplės, nauji drožiniai.
Atnaujinimo darbai baigti 2003 m. pabaigoje, o 2004 m. birželio 27 d. įvyko pirmasis šių vargonų muzikos koncertas. Ansamblio „Canto Fiorito“ dėka, siekiant įprasminti ir išgarsinti seniausius veikiančius Lietuvos vargonus, 2017 m. rugsėjo 22 d. įvyko pirmasis Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, kuris vėliau tapęs kasmetis. Barokinių vargonų gaudesys skambėjo pagrindinėje bažnyčios erdvėje, nes čia geriausiai atsiskleidžia visos šio puikaus instrumento galimybės.
Seniausios bažnyčios durys
Tai dar vienas šios Kretingos bažnyčios išskirtinumas. Manoma, kad bažnyčios durys sukurtos vietinių meistrų po 1621 m., kai vienuolyno ir bažnyčios globą perėmė J.K.Chodkevičiaus dukters Onos Scholastikos vyras Jonas Stanislovas Sapiega.
Durys sukaltos iš storų dvigubų lentų, dvivėrės, 2,8 m pločio, 4,1 m aukščio, įstatytos Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč.Mergelei Marijai bažnyčioje tarp prieangio ir vidurinės bažnyčios erdvės. Iš visų Lietuvos bažnyčių šios durys išsiskiria puošyba, gausia erdvine-skulptūrine medžio drožinių puošyba.
Nors bažnyčia ne kartą degė, o Antrojo pasaulinio karo metu degdamas net nuvirto bažnyčios bokštas, tačiau šios durys išliko ir 2003 m. įrašytos į Kultūros paveldo registrą, 2008 m. paskelbtos valstybės saugomu kultūros paminklu.
2007 m. vilnietis restauratorius Alfonsas Šaulys restauravo bažnyčios duris. Nuo jų nugremžė septynis dažų sluoksnius, atkūrė sutrūnijusias vietas. Pašalinus storą uždažymų luobą, ant heraldinių skydų rasta pirminės puošybos pėdsakų: raudonos, mėlynos, geltonos spalvų, auksavimo. Šios puošybos vietos buvo atidengtos, apsaugotos nuo nykimo ir padailintos. Keturių šimtmečių senumo durys atlaikė bažnyčią siaubusius gaisrus, pelėsius ir kirvarpas.
Ilgiausia stumiančiųjų motociklus vilkstinė
Trokšdami susigrąžinti buvusį laisvą judėjimą per Trakus, suburti kaskadininko Ryčio R.Mežonio motociklininkai iš Lietuvos baikerių kongreso, Lietuvos motosporto federacijos ir motociklininkai iš visos Lietuvos, nulipę nuo savo plieninių žirgų, stūmė juos, sudarydami 487 m ilgio vilkstinę Trakų gatvėmis.
Tikslas: protesto renginyje ilgiausios stumiančiųjų motociklus vilkstinės rekordą pasiekę motociklininkai siekė įrodyti, kad jie taip pat myli Trakus ir nekelia triukšmo / N. Strautnikaitės nuotr.
Nors ne taip, kaip buvo įprasta – ne važiuodami, o stumdami neužvestus savo motociklus iki artimiausios Trakų salos pilies apžvalgos aikštelės, pasiekė savo tikslą – pamatė Trakų pilį, o kartu išreiškė nepasitenkinimą motociklų eismą draudžiančiais kelio ženklais.
Taip jie parodė, kad motociklininkai taip pat myli Trakus, nekelia triukšmo ir yra drausmingi eismo dalyviai.
