Po įprastos treniruotės senjorai klausėsi paskaitos apie širdies ir kraujagyslių ligas, prevenciją, gydymo būdus bei uždavė specialistui įvairius klausimus, susijusius su asmeniniais patyrimais. R. Benetis kantriai atsakinėjo, diskutavo ir nestokojo humoro. Medikas ne kartą pabrėžė, jog Lietuvoje yra daug gerų, kvalifikuotų specialistų, kurie nuolatos kviečiami ir į užsienio šalis, tačiau lėšų ir inovacijų vis dar trūksta. Gydytojas pasidžiaugė, kad Kaunas yra viena didžiausių bazių ruošiančių jaunus medicinos specialistus, tame tarpe ir kardiologus.

Visų amžiaus grupių žmonės turi pakeisti požiūrį į fizinį aktyvumą, tačiau senjorams tai dar svarbiau nei jauniems žmonės.

„Projektas „Kaunas sportuoja“ ne tik apie sportą, bet ir apie teisingą požiūrį į gyvenimo būdą bei sveikatą. Tikiu, kad tokie susitikimai mūsų bendruomenę tik dar labiau suartina. Gera matyti smalsumą susirinkusiųjų akyse bei girdėti diskusijas, kurios turėtų būti aktualios kiekvienam iš mūsų“, – po renginio sakė S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius G. Bielskus.

Jo nuomone, informacijos sklaida apie fizinio aktyvumo svarbą turėtų tapti tokia pats svarbi, kaip ir kitos temos, kuriomis visuomenė nuolatos diskutuoja – darbo užmokestis, išsilavinimas ar saugumas. Sveikata – brangiausias žmogaus turtas, kuris dažnai visai nepelnytai būna nustumiamas į antrą planą.

Anot G. Bielskaus, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra atliktas ne vienas tyrimas, kurio rezultatai įrodo fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajas. Mažo fizinio aktyvumo pasekmės neatsiranda staiga. Dažnai žmonėms sunku įsisąmoninti, kaip svarbu rūpintis savo kūnu ne tik dėl estetinių priežasčių, bet ir dėl gresiančių ilgalaikių padarinių sveikatai.

„2017 metais Lietuvoje atlikto fizinio aktyvumo tyrimo rezultatai atskleidė, jog 39 proc. apklaustųjų niekada nesportuoja ir nesimankština, o 11 proc. apklaustųjų sportuoja ir mankštinasi retai. Tuo tarpu kita aktyvia fizine veikla (tokia kaip važiavimas dviračiu, darbas sode, aktyvus vaikščiojimas ir kt.) 27 proc. apklaustųjų užsiima retai, o 15 proc. – niekada“, – dėstė G. Bielskus pridurdamas, jog tai tik įrodo, jog Lietuvių fizinio aktyvumo situacija nėra gera. Sportui ir aktyviam laisvalaikiui žmonės skiria per mažai dėmesio bei laiko.

Specialistų teigimu, ligų bei sutrikimų spektras, kurį sukelia nepakankamas fizinis aktyvumas yra platus. Tačiau dažniausiai pernelyg pasyvus gyvenimo būdas yra susijęs su išeminėmis širdies ligomis, antro tipo cukriniu diabetu, krūties vėžiu bei storosios žarnos vėžiu. Taip pat fizinis aktyvumas neatsiejamas ir nuo psichinės žmogaus būklės. Vieną mėnesį trukusi fizinė mankšta malšina depresijos ir nerimo simptomus, sergantiems sunkaus laipsnio depresija.

„Visų amžiaus grupių žmonės turi pakeisti požiūrį į fizinį aktyvumą, tačiau senjorams tai dar svarbiau nei jauniems žmonės. Garbaus amžiaus žmonės natūraliai tampa sėslesniais, o aktyvia fizine veikla užsiimti kartais prisibijo. Juk sklando įvairiausių nepagrįstų mitų. Tačiau tiesa ta, jog fizinis aktyvumas su savo srities specialistais – vienas iš pagrindinių kokybiško ilgaamžiškumo veiksnių. Dėl šios priežasties „Kaunas sportuoja“ didelį dėmesį skiria senjorams“, – sakė G. Bielskus.