Organizatorių teigimu, iš viso užsiregistravo 205, o į Vilnių atvažiavo – apie 150 senovinės technikos vienetai: automobiliai, motociklai, 1975 metais pagamintas autobusas. Dalis jų dalyvavo ir pačiame Baltijos kelyje.

Lietuvoje renginį organizuojančio senovinių automobilių klubo „Klasika“ vadovas Egidijus Einoris paaiškino, kad iki šiol bandyta, bet vis nepavykdavo surengti tokio bendro žygio, tačiau šiemet trisdešimtmečio minėjimas paskatino sutelkti jėgas. 

„Baltijos kelias jubiliejinis, 30 metų, buvo labai puiki proga suvienyti jėgas. Tai pirmas senovinės technikos entuziastų klubų renginys po Nepriklausomybės atkūrimo. Tai istorinis renginys šiuo atveju“, – BNS renginio metu sakė E. Einoris.

Ryte prasidėjusiame renginyje dalyvavo ir Baltijos kelio dalyviai, organizatoriai, Lietuvos, Latvijos, Estijos politikai.

„Kas pasikeitė per tuos 30 metų – mes turime laisvę, mes turime demokratiją (...) Esame Europos Sąjungos, NATO nariai, mes esame tokie, kokiais tikėjomės būti. Tai buvo mūsų svajonė. Šiandien ta svajonė yra minima mūsų istorijoje“, – sakė Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski susirinkusiesiems priminė Baltijos kelio svarbą trijų šalių istorijoje.

Kas pasikeitė per tuos 30 metų – mes turime laisvę, mes turime demokratiją. Esame Europos Sąjungos, NATO nariai, mes esame tokie, kokiais tikėjomės būti.

„Nebuvo nieko didingesnio už tai, ką pavyko padaryti trims šalims Baltijos kelyje. Tai buvo svarbu tuo metu, tai buvo ypač reikšmingas ženklas išoriniam pasauliui, tai buvo žmonių valios išraiška. (...) Labai gerai prisimenu 9-ojo dešimtmečio pabaigą ir tą galimybės jausmą, kad galime turėti laisvę, kad viskas yra įmanoma. Tad noriu palinkėti jums: jauskime tą vienybę“, – kalbėjo ambasadorė J. Vanaveski.

Latvijos liaudies fronto pirmininkas Romualdas Ražukas sakė, kad Baltijos kelias parodė visam pasauliui, jog trys šalys trokšta savo valstybių nepriklausomybės.

„Linkiu visiems renginio dalyviams bent iš dalies pajusti tą Baltijos kelio mastą, tą pakilimą, kuris tuo metu mus jungė“, – sakė R. Ražukas.

Prie istorinės technikos, pajudėjusios iš Vilniaus vėliau prisijungs ir kitos transporto priemonės. Pirmiausia žygis sustos Panevėžyje, kur įvyks koncertas, vėliau – Pasvalyje.

Toliau kelias drieksis per Rygą, Cėsį, Valmierą, Viljandi ir Tiūrį, o Taliną entuziastai turėtų pasiekti antradienį, rugpjūčio 20 dieną. Visuose šiuose miestuose senovinės technikos žygio dalyviai surengs istorinių automobilių parodas ir Baltijos kelio minėjimus.

„Klasikos“ klubo teigimu, Baltijos kelio žygyje dalyvauja istoriniai automobiliai, kurių amžius svyruoja nuo 30 metų iki daugiau nei 100 metų, taigi, dalis jų mena ir Molotovo-Ribentropo pakto, ir Baltijos kelio laikmetį.

Planuojama, kad seniausias automobilis važiuosiantis Baltijos kelyje – „Ford T Speedster“, pagamintas 1912 metais, o seniausias motociklas – 1928 metais pagamintas „Indian Scout 101“. Didžioji dalis eksponatų – iš Estijos. Taip pat yra entuziastų iš Lenkijos, Baltarusijos, Suomijos.

Renginio organizatoriai – trys Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubai.

Prieš 30 metų apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibę rankomis išsakė norą atkurti nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Baltijos kelio akcija vyko 1989 metų rugpjūčio 23-ąją, minint 1939-ųjų sovietų ir nacių pakto, lėmusio Baltijos šalių okupaciją, metines.