„Esant karinei situacijai ar oro pavojui žmonės turėtų žinoti, kad yra toks ženklas, kuris reiškia priedangą. Tokioje vietose būtų galima rasti trumpalaikę apsaugą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Čia būtų galima pasislėpti nuo tiesioginio arba netiesioginio apšaudymo, tačiau priedanga neapsaugotų nuo cheminio ginklo panaudojimo ar branduolinės nelaimės.

„Labai daug žmonių nukenčia nuo įvairių skeveldrų, duženų, griūvančių pastatų dalių, todėl pasislėpimas priedangoje, kur gyventojas gali prabūti apšaudymo momentu ir pasislėpti nuo oro smūgio bangos, lekiančių skeveldrų, yra ypač svarbu“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Priedangos ženklu Lietuvoje bus pažymėti 1,8 tūkst. pastatų. Juose pasislėpti galėtų tik 17 proc. gyventojų, Šiauliuose – apie 35 tūkst. žmonių 60-yje pastatų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Galima kalbėti apie prekybos centrus, požemines stovėjimo aikšteles, inžinerinius pastatus, kurie leistų išlaikyti tam tikrus smūgius ir išlikti saugiais“, – teigė Šiaulių savivaldybės atstovas Vincas Urbonavičius.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje priedanga taptų prieš metus renovuotas pastato rūsys.

„Iš dalies viskas yra paruošta, išėjimus net du arba net tris būtų galima naudoti. Galvojant apie rimtesnę priedangą, reikėtų elektros generatoriaus, šildymo ir oro filtro“, – kalbėjo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pavaduotoja Zita Stankevičienė.

Naują priedangos ženklą gyventojams reikės įsidėmėti, nes dabar dauguma nežino, kur slėptųsi. Sąrašą su paženklintais pastatais žmonės ras savivaldybėse.

„Žinau, netoli mano namų, prie Jurgio bažnyčios. Bet nepažiūrėjau, ar ji veikianti, ar ne“, – sakė gyventoja.

„Naudinga žinoti. Tikėkimės, kad neprireiks“, – teigė kita moteris.

Iki šiol buvo pažymėti tik kolektyvinės apsaugos statiniai. Jų Lietuvoje – daugiau nei 1,5 tūkst. Jie yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui, bet ne trumpalaikei apsaugai.

Šiemet abiturientų, išlaikiusių egzaminus vien šimtukais arba keliais šimtukais, yra daugiau nei 2014 m., o bendras šimtukų už egzaminus skaičius visoje šalyje – 1678. Pernai jų buvo vos daugiau nei vienas tūkstantis. Rekordu maksimalių balų už egzaminus šiemet džiaugiasi viena geriausių Lietuvos mokyklų – Vilniaus licėjus.

Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, septyni Lietuvos abiturientai sugebėjo gauti po 100 balų iš visų penkių laikytų egzaminų, 27 abiturientai šimtukus gavo už keturis laikytus egzaminus, daugiau nei du šimtai abiturientų baigė mokyklas, pelnydami po tris šimtukus, o likusieji džiaugiasi dviem arba vienu šimtuku.

Vilniaus licėjaus abiturientai už egzaminus susižėrė 212 šimtukų. Tai sudarytų 12,6 proc. visos Lietuvos šimtukų. Iš 120 šiemet šios mokyklos duris užversiančių abiturientų tik 16 už egzaminus negavo šimtukų.

„Šių metų mokyklos egzaminų rezultatai – tiesiog nerealūs. Ir anksčiau nemenkas mūsų abiturientų būrys pelnydavo nemažai šimtukų, tačiau tiek dar nėra buvę,“ – džiaugsmo ir pasididžiavimo neslėpė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Pasak jo, pelnyti šimtukus už egzaminus nėra sunku, tereikia vieno dalyko – stengtis mokytis: „Kita vertus, Lietuvoje yra nemažai abiturientų, kurie egzaminų iš viso neišlaikė. Todėl  bendras egzaminų rezultatų visoje šalyje lygis –  pakankamai žemas, o tai jau grėsminga visomis prasmėmis“.

Paklaustas, kokių tikslų ar motyvacijos vedami mokiniai ateina į Vilniaus licėjų, kad jų egzaminų rezultatai kasmet džiugina, S. Jurkevičius pabrėžė, jog šioje mokykloje nesimokyti yra paprasčiausiai neįmanoma: „Kai visi mokosi, naujokai irgi kito pasirinkimo tiesiog negali turėti. Argi įmanoma situacija kokioje nors darbovietėje, kai visi dirba, o vienas arba keli darbuotojai nieko nedaro?“

S. Jurkevičius ir jo suburtas mokytojų kolektyvas laikosi nuostatos, kad svarbiausia mokyklos misija – mokyti vaikus, o tai leidžia sukurti ir tam tikras tolesnio gyvenimo vertybes.

„Be rimto mokymosi vertybės sunkiai formuojasi arba beveik nesiformuoja,“ – įsitikinęs Vilniaus licėjaus vadovas.

Kiekvienais metais studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas išvyksta maždaug 35 proc. šią mokyklą baigusių moksleivių.

Šiemet vienas iš jų – Dovydas Strimaitis, prieš ketverius metus atvykęs mokytis į Vilniaus licėjų iš Alytaus rajone esančio Daugų miestelio. Jis iš visų keturių laikytų egzaminų gavo šimtukus.

„Dar negaliu atsitokėti. Tokie rezultatai – netikėti ir man pačiam. Gal juos lėmė tai, kad laikiau egzaminus, nesijaudindamas ir negalvodamas, kiek už juos gausiu, nes balai man jau nebeturi jokios prasmės. Dar pavasarį įstojau mokytis į Roterdamo šokio akademiją,“ –  apie savo pasiekimus LRT.lt kalbėjo D. Strimaitis.

Jis puikiai išlaikė lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos egzaminus. Šokio studijas jis pasirinko tik paskutinėje klasėje, nors šoko nuo pat vaikystės, o Vilniuje klasikinio ir šiuolaikinio šokio sugebėjimus privačiai tobulino pas žinomus pedagogus.

„Studijuoti ne Lietuvoje mane paskatino mokytojai, to norėjau ir pats, nes manau, kad, studijas baigus užsienyje, darbą susirasti bus kur kas lengviau,“ – sakė D. Strimaitis.

Jis taip pat pasidžiaugė, kad mokymasis ir aplinka Vilniaus licėjuje jam padėjo subręsti bei apmąstyti ir suprasti, kokį gyvenimo kelią pasirinkti: „Nors apie mano pasirinktą profesiją daug kas sako, kad, vertinant jos perspektyvas, ji – sunki ar net pavojinga, mokytojai licėjuje mane skatino nepasiduoti dvejonėms ir visokeriopai palaikė“.

Miglė Kalinauskaitė iš Vilniaus licėjaus taip pat išsineš visus šimtukus už keturis išlaikytus egzaminus ir yra tvirtai pasiryžusi Vilniaus universitete įstoti studijuoti medicinos: „Manau, kad medicina – garbingiausia profesija ir garbingiausias gyvenimo tikslas. Be to, kad ir kokia būtų situacija pasaulyje, šios profesijos specialistai visada bus reikalingi“.

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientai į jos aruodą sužėrė 34 šimtukus. Tris iš jų pelnė Paulius Švagždys.

Vaikinas prisipažino specialiai šimtukų nesiekęs, nors gerai mokytis stengėsi per visus ketverius gimnazijos mokslo metus.

„Tikiuosi, kad  egzaminų rezultatai man leis labiau pasitikėti savimi renkantis profesijas Vilniaus arba Kauno universitete, kur ketinu rinktis su inžinerija arba naujosiomis technologijomis susijusias studijas“, – svarstė P. Švagždys, studijų Lietuvoje metu planuojantis pasinaudoti ir mainų su užsienio aukštosiomis mokyklomis programų galimybėmis.