„Mes esame teisinė valstybė ir vis tiek, kad ir ekstremali padėtis, mes turime daryti pagal įstatymus“, – aiškino Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Dabartinius vielos pirkimus organizuoja Vidaus reikalų ministerija. Kitą savaitę dėl migrantų krizės šaukiamas neeilinis Seimo posėdis. Ministerija siūlys įteisinti, kad medžiagas tvorai prie Baltarusijos būtų galima pirkti išvengiant biurokratinių procedūrų.
„Yra svarstomi dalykai, kaip maksimaliai pagreitinti procesą, kad siena būtų pastatyta kaip galima greičiau“, – tikino Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tvoros prie Baltarusijos statyboms bus prašoma suteikti specialų statusą. „Bus reikalingos tam tikros išlygos šitam projektui. Iš šito projekto svarbos pripažinimas Seime, kad procesas judėtų sparčiau“, – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Konservatorių lyderis tikisi opozicijos palaikymo. „Aš tikiuosi, kad sabotavimo nebus, nes sabotuojant ir įstatymų pokyčius ar pataisymus, iš esmės mes sabotuojame ir sienos statybą“, – dėstė G. Landsbergis.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako ir dabartiniai įstatymai leidžia tvoros statybą organizuoti greičiau. „Tokių mega projektų, kurių Lietuvoje daroma bandant prisidengti, kad kažkas puola iš Rytų, ir po to jie keistai išbrangdavo iki nerealios sumos, tai tikrai nesinori leisti daryti bet procedūros yra – ekstremalios situacijos metu numatyta, ar taip galima tuos viešuosius pirkimus vykdyti“, – teigė jis.
S. Skvernelis pernai vadovavo Vyriausybei, kai paskubomis teko pirkti apsaugos priemones nuo koronaviruso. Jis sako numanantis, kodėl dabar Vidaus reikalų ministerija klimpsta procedūrose – nes būtent dabartinė ministrė A. Bilotaitė pernai vadino greitųjų testų pirkimus korupciniais, „auksiniais“ testais.
„Tikrai skandalinga yra, kad tie pinigai kažkur, kažkam kaip didžiulis pelnas, nutekėjo į kažkieno kišenes“, – tąkart kalbėjo ji.
„Kai tu būdamas tuo metu opozicijoje, ieškojai per pirmos krizės pandemijos valdymą ten, kur nėra prie ko prisikabinti, bet buvo bandoma dirbtinai kelti visokias bylas ir kurti istorijas... Suprantu, kad yra didžiulė baimė, kad ta tvora netaptų „auksine“ tvora“, – prisiminė S. Skvernelis.
Iš pradžių svarstyta prie Baltarusijos statyti tvorą, kokia dabar yra prie Kaliningrado – 2,5 metro aukščio su viela ant viršaus. Tokia kainuotų 40 mln. eurų. Šią savaitę pasieniečiai pasiūlė statyti aukštesnę – keturių metrų aukščio, sunkiai perkerpamo tinklo tvorą su pjaunančia viela ant viršaus – tokia kainuotų 150 mln. eurų. Anot pasieniečių, dabar metas politikams apsispręsti.
Mes laikysimės tikrai visų skaidrumo reikalavimų, kadangi didelė vertė ir norime, kad jokių abejonių dėl jo nekiltų.
„Mes laikysimės tikrai visų skaidrumo reikalavimų, kadangi didelė vertė ir norime, kad jokių abejonių dėl jo nekiltų. Bet taip pat norime, kad nesusidarytų tokia padėtis, kada kertinės svarbos projektas įstrigtų kažkokiuose procedūriniuose dalykuose“, – kalbėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Neeiliniame Seimo posėdyje valdantieji siūlys ir pataisas, kurios kariams suteiktų dabar pasieniečių turimus įgaliojimus – kariai galėtų sekti, sulaikyti žmones, duoti jiems privalomus nurodymus. Siūlymus palaiko prezidentas.
Anot Krašto apsaugos ministro, kariai jau dabar aktyviai padeda sulaikyti nelegalus. „Būdami antroje trečioje apsaugos linijoje kariai dalyvavo sulaikant apie pusę visų nelegalų“, – pasakojo ministras Arvydas Anušauskas.
Opozicijos lyderis S. Skvernelis įžvelgia gudravimą – esą paprastinant pirkimus, plečiant karių įgaliojimus artėjama prie nepaprastosios padėties sąlygų, nors oficialiai nepaprastoji padėti – neskalbiama.
„Galios yra reikalingos suteikti, ypatingai kalbant apie mūsų kariuomenės pasitelkimą, bet tikrai tai neturėtų būti kaip alternatyva, kuri eitų lygiagrečiu statusu kaip nepaprastoji padėtis“, – pabrėžė jis.
Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimais, pagal dabartinius įstatymus, tvora ir kameros prie Baltarusijos atsirastų ne anksčiau nei po dvejų metų.
