S. Gabrielis savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad apie šį sprendimą jį informavo Socialdemokratų partijos (SPD) lyderiai ir kad jis esąs labai dėkingas turėjęs galimybę daug metų dirbti savo šaliai ir partijai aukšto rango postuose.

Sprendimas nebeįtraukti S. Gabrielio į naująją vyriausybę buvo priimtas po kelias savaites trukusio neramaus laikotarpio Socialdemokratų partijoje, jai sudarius preliminarų susitarimą dėl koalicijos su A. Merkel konservatoriais.

SPD apėmė vidaus rietenos – taip pat su tuomečiu partijos lyderiu Martinu Schulzu (Martinu Šulcu), siekusiu užsienio reikalų ministro posto. Vėliau M. Schulzas šių ambicijų irgi atsisakė.

Maždaug prieš metus Užsienio reikalų ministerijos vadovu tapęs S. Gabrielis buvo vienas populiariausių politikų Vokietijoje.

A. Merkel atkurtos konservatorių ir SPD „didžiosios koalicijos“ vyriausybės vadove turėtų būti formaliai perrinkta ateinantį trečiadienį.

B. Netanyahu balandį nebuvo susitikęs su šalyje viešėjusiu S. Gabrieliu, nes jis atsisakė atšaukti savo susitikimus su Izraelio vyriausybę kritikuojančiomis žmogaus teisių gynimo grupėmis.

Trečiadienį darydami pareiškimą žurnalistams po susitikimo B. Netanyahu ir jo svečias atrodė gerai nusiteikę, tačiau Izraelio premjeras pertraukė Vokietijos diplomatijos vadovą, kai jis prakalbo apie Izraelio ir palestiniečių konflikto dviejų valstybių sprendinį.

S. Gabrielis sakė, kad yra „labai dėkingas išgirdęs, kad ir Izraelio valstybė nori dviejų valstybių“ su saugiomis Izraelio sienomis.

B. Neatanyahu, kuris vadovauja dešiniausiai vyriausybei per visą Izraelio istoriją, įsiterpęs pakartojo savo poziciją, jog jo šalis sieks išlaikyti saugumo kontrolę palestiniečių teritorijose ir tai turės būti numatyta bet kuriame taikos susitarime.

„Ne; kad mes kontroliuosime saugumą į vakarus nuo Jordano (upes)..., manau, yra pirmoji sąlyga“, – pareiškė B.Netanyahu.

„Ar tai bus apibrėžiama kaip valstybė, ar ne, kai mes turėsime karinę kontrolę, yra kitas klausimas, bet aš geriau nediskutuočiau dėl etikečių, o kalbėčiau apie esmę“, – sakė jis.

B. Netanyahu tvirtina palaikantis palestiniečių savivaldą, tačiau pastaraisiais mėnesiais jis atsisako patikslinti, ar pasisako už nepriklausomą Palestinos valstybę, ar kokią nors mažesnės autonomijos formą.

Dviprasmiai ženklai

S. Gabrielis vėliau Tel Avive išreiškė abejonių dėl Izraelio požiūrio į šį konfliktą.

„Šie, geriausiu atveju dviprasmiški ženklai, nelieka nepastebėti Europoje, kurioje akivaizdžiai kyla nusivylimas Izraelio veiksmais“, – sakė ministras, kalbėdamas Nacionalinio saugumo studijų institute.

„Vokietijoje, ir, tiesą sakant, net mano paties partijoje, jauni žmonės, jauna karta vis mažiau nori taikstytis su, anot jų, neteisingu elgesiu su palestiniečiais“, – kalbėjo S. Gabrielis.

„Ir tokiems žmonėms kaip aš darosi vis sunkiau jiems paaiškinti priežastis, dėl kurių mes turime ir toliau palaikyti Izraelį. Būdami draugais ir artimais sąjungininkais, mes turime žinoti, ar Izraelis daugiau nebepalaiko šio konflikto sprendimo derybų keliu?“ – klausė jis.

S. Gabrielis taip pat trečiadienį susitiko su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) Vakarų Kranto mieste Ramaloje.

Europos valstybės ne kartą reiškė susirūpinimą, kad dviejų valstybių sprendinio tikimybė mąžta ir ragino Izraelį nutraukti nausėdijų statybas Vakarų Krante.

Tokia kritika sukėlė įtampą tarp kai kurių Europos pareigūnų ir B. Netanyahu, kuris nepatenkintas, kad jie nekreipia dėmesio į palestiniečių vykdomas atakas ir neapykantos Izraeliui kurstymą.

JAV valstybės sekretorius R. Tillersonas priėmė S. Gabrielį Valstybės departamente, Vašingtonui vis labiau spaudžiant sąjungininkes dėti daugiau pastangų siekiant izoliuoti nepaklusnų Kim Jong-Uno (Kim Čen Uno) režimą, turintį branduolinį ginklą.

„Mes jau sumažinome savo ambasados Šiaurės Korėjoje darbuotojų skaičių ir darysime tai dar kartą“, – po susitikimo su R. Tillersonu žurnalistams sakė S. Gabrielis ir pridūrė, kad iš Šiaurės Korėjos jau buvo atšaukti du diplomatai, ir namo bus sugrąžintas dar vienas.

Ambasadą veikiausiai turės palikti daugiau vokiečių pareigūnų, bet tokių veiksmų bus imtasi pasitarus su Vokietijos sąjungininkais Europoje, nes kai kurie jų Šiaurės Korėjoje irgi vykdo diplomatines misijas.

„Šiaurės Korėjai mes pranešėme, kad ji irgi turės sumažinti savo ambasados darbuotojų skaičių, – sakė S. Gabrielis. – Mes taip didiname diplomatinį spaudimą.“

R. Tillersono ir S. Gabrielio susitikimas įvyko netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasiskundė, kad Kinija nesugebėjo perkalbėti Kim Jong-Uno sustabdyti branduolinę ir balistinių raketų programas, Vašingtonui raginant pradėti naftos embargą.

Televizijai NTV jis sakė, kad aštrus Turkijos vadovo tonas „veikiausiai paskatino kai kuriuos pamėginti pagrasinti mano žmonai ir ją persekioti“.

„Aišku, tai yra siaubingas padarinys“, – sakė jis, bet daugiau detalių neatskleidė.

Šeštadienį R.T.Erdoganas pareiškė, kad S.Gabrielis turėtų „žinoti savo ribas“. Vokietijos diplomatijos vadovas, savo ruožtu, taip pat nevengė kritikuoti Turkijos prezidento bei jo elgesio su oponentais ir kritikais.

„Jis nežino ribų! Kas jūs toks, kad kalbėtumėt su Turkijos prezidentu? Žinokit savo ribas. Jis bando mus pamokyti ... Kiek ilgai esat politikoje? Kiek jums metų?“ – piktinosi Turkijos lyderis.

Šiuo metu šių dviejų NATO sąjungininkių santykiai yra itin prasti. Ypač smarkiai jie pašlijo po pernai Ankaroje žlugusio perversmo, po kurio R.T.Erdoganas ėmėsi griežto susidorojimo su įtariamais jo dalyviais.

Tarp tų valstybės išdavyste ir terorizmu kaltinamų Turkijoje įkalintų asmenų yra ir keli Vokietijos piliečiai arba dvigubą Turkijos ir Vokietijos pilietybę turintys žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir kiti aktyvistai.

Turkijos prezidentas taip pat tvirtina, kad Vokietija slepia kurdų kovotojus, nepavykusio perversmo organizatorius ir teroristus.

Be kita ko, Turkijos lyderis praėjusią savaitę paragino Vokietijos turkus rugsėjo 24-osios visuotiniuose rinkimuose nebalsuoti už kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų partiją (CDU), jos koalicijos partnerius socialdemokratus (SPD) ar žaliuosius.

„Pamokykit jas (minėtas tris partijas) per Vokietijos rinkimus. Jie vykdo kampaniją prieš Turkiją. Balsuokit už tuos, kas nėra nusiteikę prieš Turkiją“, – pareiškė R.T.Erdoganas.

Ne daugiau nei septyniems ministrams bus leista aplankyti Konijos oro bazę rugsėjo 8 dieną NATO organizuojamos kelionės metu, laiške Vokietijos parlamentinės gynybos komitetui pirmadienį rašė užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Sigmaras Gabrielis).

Ankara blokavo liepą planuotą Vokietijos ministro vizitą į Koniją, kur dislokuota apie 30 vokiečių karių, motyvuodami tai prastėjančiais santykiais su Berlynu.

Ilgai rusenantis ginčas dėl ministrų prieigos prie Vokietijos karių Turkijoje pasiekė viršūnę birželį, kai Berlynas iš Turkijos Indžirliko oro bazės grąžino 260 karių ir perkėlė juos į Jordaniją, Ankarai stabdant įstatymų leidėjų mėginimus apsilankyti.

Leidimas vizitui į Koniją buvo išduotas, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jensas Stoltenbergas) pasiūlė Vokietijos įstatymų leidėjų vizitą surengti gynybos aljanso pastangomis, su kuo Ankara sutiko, pasak S.Gabrielio.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) DPA naujienų agentūrai sakė, kad tai „geras sprendimas“.

„Turime telktis į kovą su islamistų terorizmu, tai atitinka ir Turkijos interesus“, – sakė ji.

Vokietija yra su „Islamo valstybės“ džihadistų grupuote kovojančios tarptautinės koalicijos narė, jos pajėgos atlieka oro žvalgybos misijas bei papildo lėktuvus degalais.

Tačiau Vokietijos parlamento narys Alexander Neu (Aleksandras Neu) iš kraštutinių kairiųjų partijos „Die Linke“ („Kairė“) apkaltino Berlyną „kapituliavimu“ Ankarai ir sakė, kad pasiklious NATO dėl vizito į Koniją surengimo, ginčia neišsispręs.

Ryšiai tarp Turkijos ir Vokietijos įtempti nuo tada, kai Berlynas išreiškė savo susirūpinimą dėl griežtų priemonių, kurių ėmėsi Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) po pernai metais nepavykusio pučo.

Santykiai dar suprastėjo, Ankarai anksčiau šiais metais suėmus vokiečių turkų kilmės žurnalistą Denizą Yucelą (Denizą Judželą) ir aktyvistą iš Vokietijos Peterį Steudtnerį (Pėterį Štoidnerį).

Abu įtariami teroristine veikla.

„Manau, Turkijai rodėme didelę kantrybę. Atrodo, ji to nevertina. Vokietijos reakcija suprantama“, – Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė austras J.Hahnas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) ketvirtadienį paskelbė neįprastai griežto tono pareiškimą ir perspėjo šalies bendroves vengti investuoti Turkijoje. Jis taip pat teigė, kad Berlynas iš esmės „pertvarkys“ savo ryšius su Ankara.

Berlynas, jau anksčiau įtūžęs dėl vasarį Ankaros priimto sprendimo įkalinti „Die Welt“ korespondentą Turkijoje Denizą Yucelį (Denizą Judželį), anksčiau šį mėnesį dar labiau užsirūstino, kai Turkijos teismas nurodė palikti arešte šešis žmogaus teisių aktyvistus, sulaikytus vienoje saloje prie Stambulo.

Tarp šio šešeto yra žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ Turkijos padalinio direktorė Idil Eser ir aktyvistas iš Berlyno Peteris Steudtneris (Pėteris Štoitneris).

Šiuo metu Turkijoje laikomi suimti iš viso devyni Vokietijos piliečiai, iš jų keturi – turintys ir Turkijos pilietybę.

J.Hahnas išreiškė apgailestavimą, kad Ankara „vis labiau tolsta nuo Europos standartų“ dėl savo griežtų veiksmų prieš vyriausybės oponentus, pradėtų po pernai kariškių nesėkmingai mėginto surengti perversmo.

„Vėliausi žmogaus teisių aktyvistų areštai, deja, patvirtina destruktyvų kursą, Turkijos pasirinktą po mėginto surengti perversmo, kurį mes tvirtai pasmerkėme“, – sakė J.Hahnas.

Pašlijus ryšiams tarp abiejų NATO partnerių dar labiau blėsta viltys, kad bus išpildyti ilgamečiai Turkijos siekiai tapti ES nare. Ankaros ir Briuselio derybos šiuo klausimu dabar yra įstrigusios.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praeitą savaitgalį sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“, kad „Europos ranka lieka ištiesta“ Ankarai.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Turkija privalo „aiškiai parodyti savo troškimą būti europietiška ir sąmoningai įsileisti fundamentalias europines vertybes“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį neatrodė linkęs sudėti ginklus: savo kalboje jis pareiškė, kad Berlynas neįbaugins jo šalies ir „neišgąsdins mūsų šiais grasinimais“.

Po ketvirtadienį paskelbto bekompromisio pareiškimo S.Gabrielis kalbėjo taikiau ir straipsnyje, šeštadienį paskelbtame „Bild“ vokiečių ir turkų kalbomis, pabrėžė, kad abiejų šalių draugystė yra „didelė vertybė“.

Ministras teigė, kad Berlynas neturi jokių priekaištų 3 mln. Vokietijos turkų bendruomenei, bet pabrėžė, kad „Vokietijos vyriausybė negali žiūrėti ir nieko nedaryti, kai suiminėjami Vokietijos piliečiai“.

„Mūsų santykiai negali remtis šantažu ir grasinimais; (jie turi būti paremti) tarptautinės bendruomenės priimtomis normomis ir principais“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešime, kuriame Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) kaltinamas „vienašališku ir iškreiptu požiūriu“.

Kiek anksčiau S.Gabrielis pareiškė, kad jo šalis yra pasiryžusi peržiūrėti valstybės garantijas dėl užsienio investicijų Turkijoje ir skatinti kompanijas neinvestuoti savo lėšų toje šalyje.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija taip pat perspėjo, kad dėl pastaruoju metu padažnėjusių sulaikymų nebegali garantuoti savo piliečių saugumo Turkijoje.

Berlyną supykdė neseniai Turkijoje nusiritusi teisių aktyvistų ir žurnalistų sulaikymų banga; tarp sulaikytųjų buvo ir Vokietijos piliečių.

Turkijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu apkaltino Vokietiją, kad ši „vienodai vertina teisiamuosius ir svečius iš Vokietijos, atvykusius į mūsų šalį kaip turistus“.

Ankaros teigimu, pastaraisiais mėnesiais Turkijos ir Vokietijos santykius krečia „rimta pasitikėjimo krizė“, esą kilusi dėl Vokietijos „dvigubų standartų požiūrio“.

Turkijos užsienio reikalų ministerija apkaltino S.Gabrielį, kuris, be kita ko, kritikavo ir šalies vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną), „padarius grasinančių pareiškimų“ ir siekiant „išnešti tarp mūsų tvyrančias problemas į platesnes erdves“.

„Norime ir toliau matyti Vokietiją sąjungininke ir draugiška šalimi“, – teigė Ankara. Ji išreiškė viltį, kad Berlynas supras „mūsų pagrįstus lūkesčius“.

Ankara Berlynui taip pat pareiškė, kad ji tikisi didesnės pažangos sulaikant ieškomus kurdų kovotojus bei pasprukusius įtariamuosius, prisidėjusius prie pernai liepos 15-ąją bandyto surengti perversmo.

„Jei raketos „Iskander M“ Kaliningrado regione bus dislokuojamos nuolatos, tai suteiks mums priežastį smarkiai nerimauti ir bus žingsnis atgal Europos saugumo užtikrinimo procese“, – sakė S.Gabrielis interviu naujienų agentūrai „Interfax“ prieš vizitą į Rusiją.

„Dėl šios priežasties labai atidžiai ir šiek tiek nerimaudami stebime, kas vyksta Kaliningrado srityje“, – sakė jis.

Rusija savo pajėgų Kaliningrado srityje perginklavimą taktinių balistinių raketų kompleksais „Iskander M“ planuoja užbaigti iki šių metų galo.

Prieš kelias dienas vyriausybių paslaptis viešinanti svetainė „WikiLeaks“ paskelbė pluoštą dokumentų, kurie, jos teigimu, atskleidė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kibernetinio šnipinėjimo operacijas.

„Aš pats nesinešu jokių telefonu į derybas opiais klausimais“, – pareiškė S.Lavrovas spaudos konferencijoje Maskvoje, kurioje taip pat dalyvavo jo kolega Vokietijos ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis).

„Man bent jau pavyko kol kas nepatekti į kokias nors nemalonias situacijas“, – pasidžiaugė jis.

Juokaudamas ministras pridūrė turintis žinių, kad CŽV gali prisijungti „ir prie šaldytuvų“.

Antradienį „WikiLeaks“ tinklapyje buvo paviešinta apie 9 tūkst. dokumentų, kaip pranešama, priklausančių CŽV. Šis paketas yra iki šiol didžiausias paskelbtos slaptos žvalgybinės medžiagos kiekis.

Remiantis „WikiLeaks“, daugybė CŽV dokumentų, atspindinčių „jos įsilaužimo arsenalo gausą“, buvo nutekinti su kibernetinio saugumo bendruomenės pagalba.

CŽV sukūrė daugiau kaip 1 000 žalingų programų – virusų, „Trojos arklių“ ir kitokios programinės įrangos, gebančios patekti į elektroninius įrenginius ir perimti jų kontrolę, teigia „WikiLeaks“.

CŽV trečiadienį apkaltino „WikiLeaks“, kad ši padeda JAV priešininkams ir kelia pavojų Amerikos saugumui.

Susitikime aptarta saugumo padėtis regione ir Europoje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas ES ir NATO, Astravo atominės elektrinės klausimas, priemonės hibridinėms grėsmėms atremti, ES aktualijos.

Šalies vadovės teigimu,  Lietuva vertina Vokietijos lyderystę ir prisiimtą atsakomybę vadovauti daugiašaliam NATO batalionui mūsų šalyje. Geopolitinių grėsmių akivaizdoje NATO atgrasymo priemonės regione yra gyvybiškai svarbios Lietuvai ir visam Aljansui.

Saugumui užtikrinti, pasak Prezidentės, būtinas ir tinkamas gynybos finansavimas. Nuoseklios Lietuvos investicijos į gynybą demonstruoja tvirtą valią ir pasirengimą ginti savo žmonės ir valstybę.  Planuojama, kad jau kitais metais gynybos finansavimas Lietuvoje sieks per 2 proc. BVP.

Susitikime šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė jėgainė yra geopolitinis Rusijos projektas, keliantis pavojų visiems Europos žmonėms. Siekiant užkirsti kelią nesaugių branduolinių objektų statybai ES kaimynystėje, būtina tvirta ir vieninga visų Europos šalių pozicija.

Susitikime taip pat aptarta, kaip stiprinti Europos šalių atsaką informacinėms ir kibernetinėms grėsmėms. Daugelis Europos valstybių susiduria su stiprėjančia propaganda, informacinės atakos taikiniu tapo ir Lietuvoje dislokuoti Vokietijos kariai. Lietuva ir Vokietija jau sėkmingai bendradarbiauja stiprindamos informacinį saugumą, tačiau vieningos visos ES pastangos būtinos toliau ugdant žmonių atsparumą melui ir propagandai.

Su Normandijos ketverte dalyvaujančiu Vokietijos užsienio reikalų ministru šalies vadovė kalbėjosi ir apie padėtį Ukrainoje. Prezidentė pabrėžė, kad ES turi vykdyti savo pažadus Ukrainos žmonėms dėl bevizio režimo suteikimo ir kuo greičiau ratifikuoti Asociacijos bei laisvosios prekybos sutartis su šia šalimi. Sankcijos Rusijai privalo būti tęsiamos, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai.