„Per dvejus pastaruosius metus šilauogių plotai Lietuvoje padidėjo šimtu hektarų, – nuo 250 ha iki 350 ha. Tai galima laikyti gera pradžia. Didžiausias šilauogių ūkis šalyje dabar siekia apie 20 ha. Šilauogių auginimas tikrai perspektyvus, nes yra daug jų veislių, ilgas sezoniškumas, ir uogų poreikis nuolat auga“, – pabrėžė LDAA direktorė Z. Cironkienė.
Susitikime, pasak ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, dalyvavo Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovė Rūta Gasparovičiūtė.
Lietuvos-Olandijos šilauogių ūkio Zarasų rajone partnerio Raimondo Vėlavičiaus teigimu, nors šilauogių plantacija sodinama ilgam (nes augalai augs ir derės 25-30 metų), augintojams reikia žinoti, kad pirmosios pajamos iš ūkio atsiras ne anksčiau kaip po 3-4 metų, o pelnas – po 5 metų.
Pradedant šilauogių verslą, reikia įvertinti tai, kad investicijos vienam hektarui sudaro apie 50-60 tūkst. eurų. Vien daigams įsigyti teks išleisti apie 6 tūkst. eurų, nemažai kainuoja durpės ir medžio pjuvenos. Derlingais metais nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios ant vieno krūmelio vidutiniškai sunoksta daugiau nei 3 kg šilauogių, o iš 1 ha vidutiniškai priskinama apie 6 tonas uogų.
Vienoje stiklinėje šilauogių yra 24 proc. vitamino C, 5 proc. vitamino B6 ir 36 proc. vitamino K paros normos. Valgant šilauoges, organizmas praturtinamas geležimi, kalciu, kaliu, magniu, fosforu, natriu, manganu, cinku, variu, folio rūgštimi, vitaminais B4, A ir E. Uogose yra dar ir įvairių fenolio junginių, todėl teigiama, jog šilauogės turi antioksidacinį poveikį organizmui.
G. Savickio / ELTOS nuotr.
Anot specialistų, dėl sudėtyje esančių bioaktyviųjų komponentų šilauogių maistingųjų medžiagų koncentracijos indeksas (ANDI) yra aukštas. Jis nustatomas pagal vitaminų ir mineralų kiekį, taip pat ir fiziocheminę sudėtį bei antioksiduojamąjį poveikį. Maisto produktų, iš kurių gaunamai vienai kalorijai tenka didžiausias maistingųjų medžiagų kiekis, ANDI indeksas yra didžiausias. Šilauogės patenka į geriausius įvertinimus gavusių vaisių ir daržovių dvidešimtuką.
Lietuvos konsulas Olandijoje G. Zandsteegas pažymėjo, kad lietuviams būtų tikslinga įkurti šilauogių augintojų asociaciją arba įsteigti kooperatyvą, kur suvieniję jėgas ūkininkai galėtų plėtoti šilauogių ūkius bei kuo palankesnėmis sąlygomis eksportuoti produkciją, o ateityje auginti šilauoges ir Olandijos rinkai.
ŽŪR direktorius S. Dimaitis pažymėjo, kad pirma bėda tai – produkcijos realizavimas, nes Lietuvos ūkininkai turi sugebėti konkuruoti su lenkais. Kitas dalykas – iš hektaro olandai užaugina produkcijos maždaug už 13 tūkst. eurų, o lietuviai – vos už 900 eurų. Taigi, tobulėti dar yra kur. Jei bus produkcijos poreikis ir ūkininkams užtikrintos realizavimo galimybės, tai, be abejo, lietuvaičiai imsis šio verslo ir, tikėtina, kooperuos jėgas.
