Išsaugojo rinkos dalį

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje lapkričio mėnesį, VERT duomenimis, yra 4,34 ct/kWh su PVM. O kauniečiai jau kelis mėnesius iš eilės moka mažiausiai iš visos šalies gyventojų. Lapkritį – tik 3,54 ct/kWh su PVM. Tai yra beveik 20 proc. pigiau nei pernai lapkritį.

„Kauno energijos“ aptarnaujamiems vartotojams šį lapkritį šilumos kaina yra viena mažiausių per pastaruosius 23-ejus metus. Tokį atpigimą daugiausia lėmė žymiai sumažėjęs šilumos kiekis, perkamas iš kitų šilumos gamintojų. Jį pakeitė pigesnė šilumos gamyba nuosavuose įrenginiuose.

„Dar 2015 m., ateidami dirbti Kaunui, išsikėlėme tikslą, kad komunalinių paslaugų kainos gyventojams turi mažėti ir tapti vienos pigiausių. Neleidome sužlugdyti savo šilumos gamybos pajėgumų, nors buvo spaudimas juos atskirti nuo šilumos tinklo, taip paruošiant privatizuoti. Per tą laiką Kaunas investavo į biokuro katilines, įsigijome Petrašiūnų katilinę, Palemono šilumos tinklus, sutvarkėme chaotišką situaciją Jurbarko katilinėje, atnaujinta didelė dalis šilumos tiekimo trasų. Šiandien turime mažiausią šilumos kainą šalyje – tai penkerius metus trukusio nuoseklaus darbo su aiškia kryptimi ir strategija rezultatas“, – pabrėžė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Šiandien turime mažiausią šilumos kainą šalyje – tai penkerius metus trukusio nuoseklaus darbo su aiškia kryptimi ir strategija rezultatas.

Pasak jo, tuo pat metu į elektrą ir šilumą gaminančias elektrines nemažai investavo ir privatus sektorius, kadangi valstybė anuomet gana dosniai subsidijavo tokius projektus. Tačiau „Kauno energijos“ turimos biokuro katilinės tapo rimta alternatyva ir atsvara privačioms elektrinėms. Šitaip miestas užsitikrino pranašumą, išlaikydamas savo šilumos gamybos rinkos dalį ir nesudarydamas sąlygų verslui diktuoti kainų.

Solidžių investicijų efektas

Per pastaruosius dvejus metus „Kauno energija“ įrengė du biokuro katilus ir tris mobiliąsias biokuro katilines, taip pat pabaigė nuo 2016 m. vykdytą „Pergalės“ katilinės modernizavimo projektą. Jo metu nugriauti keturi seni ir sumontuoti septyni modernūs katilai. Taip pat per šį laikotarpį bendrovė mieste rekonstravo ir naujai nutiesė beveik 15 km įvairaus skersmens šilumos tiekimo tinklų.

Į naujų šilumos gamybos įrenginių diegimą ir tiekimo tinklų rekonstravimą vien per praėjusius metus bei pirmąjį šių metų pusmetį „Kauno energija“ investavo apie 30 mln. eurų, iš kurių beveik 11 mln. – ES dalinis finansavimas.

Visų šių investicijų rezultatas dabar akivaizdžiai matomas radikaliai sumažėjusiose sąskaitose už šilumą. Ypač ryškiai pokyčiai atsispindi spalio mėnesio sąskaitose, kurios siekia tik apie 10 eurų ir yra daugiau nei perpus mažesnės už pernykštes spalio sąskaitas.

Išlaikys žemas kainas ir toliau

Tikėtina, kad žemų kainų pozicijas AB „Kauno energija“ išlaikys ir ateinantį šildymo sezoną, sumažindama sąnaudas atsisakius gamybos rezervavimo paslaugos iš Kauno termofikacijos elektrinės.

Taip per 2020 m. bendrovė savo vartotojams Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke sutaupys dar apie 1,6 mln. eurų.

Be to, „Kauno energijos“ uždirbta papildoma investicijų grąža leido sumažinti kilovatvalandės kainą po 0,32 euro centus. Tai yra lėšos, kurias įmonė uždirbo padidinusi veiklos efektyvumą ir sumažinusi kuro sąnaudas.

Iki šių metų spalio ši kainų mažinimo dedamoji iš viso sudarė 8,33 mln. eurų.

„Jei šilumą gyventojams tiektų privatus verslas, natūralu, kad savo uždirbto pelno jis neskirtų kauniečių sąskaitoms mažinti“, – pridūrė Kauno meras.

Visą informaciją apie „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kainas, jų dedamąsias, name suvartotą šilumą, vidutinius mokėjimus ir kitus duomenis galima rasti bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt.