Kaip BNS Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, pranešimas apie gaisrą gautas 15 val. 27 minutės. Dėl patalpose susikaupusių dūmų evakuota apie trisdešimt mokinių bei keli pedagogai. Atvykę ugniagesiai apie 16.10 val. gaisrą užgesino. Pirminiais duomenimis, mokyklos rūsyje degė laidai.

Per įvykį, ugniagesių teigimu, niekas nenukentėjo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino laikinąsias apsaugos priemones dėl penkių Vilniaus mokyklų, kuriose ugdoma rusiškai, lenkiškai ir lietuviškai, reorganizavimo, bei paliko galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus.

Tai BNS antradienį patvirtino LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė.

Neskundžiami sprendimai priimti dėl lenkiškai ugdymą vykdančios Simono Konarskio, rusiškai mokančių Levo Karsavino ir Aleksandro Puškino vidurinių, lenkų ir rusų kalbomis mokančios Lazdynų vidurinės bei „lietuviškos“ Fabijoniškių vidurinės mokyklos - šios įstaigos nuo rugsėjo 1-osios nebegali turėti 11-12 klasių.

Mokyklų reikalavimai panaikinti Vilniaus politikų sprendimus iš esmės dar bus nagrinėjami žemesnės instancijos teisme.

„Formaliai žiūrint, mokyklos lieka dešimtmetėmis, tad nei 11, nei 12 klasių jos negali turėti. Bet suprasdami, kad yra jautri situacija, kad paskutiniais metais moksleiviams jautru pakeisti aplinką, buvome geranoriškai sutarę su aplinkinėmis mokyklomis, kad tie moksleiviai lieka mokytis tose pačiose patalpose, tik gauna kitų mokyklų atestatus. Nepaisant to, kelios mokyklos nesirūpino padėti susibendrauti su artimiausiomis gimnazijomis, bet savo jėgas ir energiją eikvojo skundų rašymui“, - BNS sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Taip pat artimiausiu metu LVAT turėtų nagrinėti kelių kitų tautinių mažumų mokyklų bei savivaldybės ginčus dėl laikinųjų priemonių taikymo.

Savivaldybės duomenimis, iš viso į dešimtmetes reorganizuojamose keturiose tautinių mažumų mokyklose (S.Konarskio, A.Puškino, L.Karsavino ir Centro) visi šiųmetiniai vienuoliktokai jas paliko ir tęs mokslą gimnazijose, dvyliktokai bus priskirti kitoms mokykloms, bet liks senose patalpose. Savivaldybės žiniomis, penktąją reorganizuojamą Lazdynų vidurinę paliko ir šiųmetiniai vienuoliktokai, ir dvyliktokai. Iš viso reorganizacija, savivaldybės skaičiais, paveikė apie 500 šių mokyklų moksleivių.

Pagal anksčiau galiojusį Švietimo įstatymą, vidurinių mokylų Lietuvoje turėjo nelikti nuo šio rugsėjo, tačiau Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną priėmė pataisas, pagal kurias pertvarką savivaldybės gali atidėti iki 2017-ųjų rugsėjo.

Šešios Vilniaus mokyklos teismuose siekia panaikinti sostinės valdžios sprendimus dėl jų reorganizavimo nuo šių metų rugsėjo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę patenkino Simono Konarskio vidurinės mokyklos, kurioje ugdymas vyksta lenkiškai, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leido nuo rugsėjo formuoti 11 ir 12 klases, kol teismas išnagrinės prašymą panaikinti tarybos sprendimą dėl reorganizacijos, BNS sakė eismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė. Tarybos sprendimu įstaiga nuo rugsėjo turėjo tapti pagrindine mokykla.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija pranešė, kad skundus yra pateikusios dar penkios ugdymo įstaigos: Levo Karsavino (ugdymo kalba - rusų ), Lazdynų (lenkų-rusų), Centro (rusų), Aleksandro Puškino (rusų) bei Joachimo Lelevelio (lenkų-rusų) vidurinės mokyklos. J.Lelevelio mokyklai taryba yra leidusi dar dvejus metus turėti 11-12 klases, tačiau ši mainais įpareigota išsikelti iš patalpų Antakalnyje į Žirmūnus, ir būtent šį sprendimą mokykla apskundė teismui.

Už švietimą Vilniuje atsakingas vicemeras Valdas Benkunskas BNS patvirtino, kad teismuose savivaldybė bylinėjasi su šešiomis mokyklomis, tačiau palankaus teismo sprendimo kol kas sulaukė tik S.Konarskio mokykla. Teismas, vicemero tvirtinimu, taip pat priėmė nagrinėti J.Lelevelio ir L.Karsavino mokyklų skundus, tačiau jų prašymai dėl laikinųjų priemonių atmesti ir jos nuo rugsėjo, kaip planuota, taps pagrindinėmis. Dėl dar trijų įstaigų - A.Puškino, Lazdynų ir Centro vidurinių, anot V.Benkunsko, teismas turėtų pasisakyti dar šią savaitę.

Vicemeras tikino, kad rengiantis pertvarkai buvo įvertinta rizika, jog dėl skundų teismuose kai kurių mokyklų reorganizavimą teks atidėti bent metams. Savivaldybė, jo teigimu, jau apskundė laikinąsias apsaugos priemones dėl S.Konarskio mokyklos pertvarkos bei taip žada elgtis dėl kitų Vilniaus mokyklų, kurioms teismų sprendimai gali būti palankūs.

„Jei tie mūsų skundai nebus patenkinti, be jokios abejonės, teismo sprendimus vykdysime: tuomet neįsigalios tarybos sprendimas šiems mokslo metams pertvarkyti mokyklas. Bet mes, kaip steigėjai, turime teisę ir pareigą vykdyti Švietimo įstatymą, tai kitam rugsėjui mes tas mokyklas tikrai užbaigsime pertvarkyti“, - sakė politikas.

Liepą teismas taip pat pritaikė laikinąsias priemones dėl sprendimo pertvarkyti lenkiškai ugdymą vykdančią Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnaziją, kurią siekta palaipsniui pertvarkyti į gimnaziją - mokykla nuo rugsėjo dar galės formuoti 5-ąsias ir vyresnes klases.

Pagal anksčiau galiojusį Švietimo įstatymą, vidurinių mokylų Lietuvoje turėjo nelikti nuo šio rugsėjo, tačiau Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną priėmė pataisas, pagal kurias pertvarką savivaldybės gali atidėti iki 2017-ųjų rugsėjo.