„Mes ir toliau esame labai susirūpinę dėl žmogaus teisių padėties Sindziango uigūrų autonominiame regione“, – JT Žmogaus teisių tarybai sakė Nyderlandų ambasadorius prie JT Ženevoje Paulas Bekkersas (Paulas Bekersas).

Skelbdamas bendrą 47 šalių priimtą pareiškimą jis atkreipė dėmesį į daugybę „patikimų pranešimų“, rodančių, kad regione savavališkai buvo sulaikyta daugiau nei milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų. Pekinas šiuos pranešimus griežtai neigia.

„Yra pranešimų apie tebevykstantį plataus masto stebėjimą, uigūrų ir kitų mažumoms priklausančių asmenų diskriminaciją“, – sakė jis.

Taip pat yra pranešimų apie „uigūrų kultūros ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių griežtus suvaržymus“, pridūrė jis.

Bendrame pareiškime taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl „pranešimų apie kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba bausmes, priverstinę sterilizaciją, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, priverstinį darbą ir valdžios pareigūnų vykdomą priverstinį vaikų atskyrimą nuo tėvų“.

Pareiškimą padariusios šalys, anot jo, „kartoja mūsų raginimą Kinijai skubiai spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus“ ir „nutraukti savavališką musulmonų uigūrų ir kitoms mažumoms priklausančių asmenų sulaikymą“.

Jos taip pat paragino Pekiną suteikti JT tyrėjams ir ekspertams „prasmingą ir nevaržomą prieigą“ ir leisti nepriklausomai vietoje stebėti esamą padėtį.

Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) praėjusį mėnesį buvo duotas leidimas apsilankyti tolimajame Kinijos vakarų regione. Tai buvo pirmas JT žmogaus teisių vadovo apsilankymas Kinijoje per 17 metų.

Tačiau M. Bachelet sulaukė griežtos kritikos dėl to, kad prieš kelionę, kurią, kaip manoma, griežtai kontroliavo Kinijos valdžia, ir jos metu nepasisakė griežčiau prieš Kinijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Antradienį paskelbtame bendrame pareiškime šalys paprašė pateikti daugiau „išsamesnių pastabų, įskaitant apribojimus, kuriuos Kinijos valdžia taikė vizito metu“.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė taip pat patiria vis didesnį spaudimą paskelbti ilgai atidėliotą ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Sindziange. Ekspertų teigimu, ataskaita jau kelis mėnesius yra paruošta.

M. Bachelet, kuri pirmadienį pranešė nesieksianti antros kadencijos šiame poste, pažadėjo paskelbti ataskaitą iki savo kadencijos pabaigos rugpjūčio 31 dieną.

Antradienio bendrame pareiškime reikalaujama ataskaitos „skubaus paskelbimo“, o M. Bachelet prašoma pateikti „daugiau informacijos apie terminus“.

Sindziango pietuose, kur gyvena daugiausiai šios musulmonų mažumos atstovų, kinai hanai šiuo metu sudaro 8,4 proc. gyventojų. Mažėjant uigūrų gimstamumui, šis rodiklis gali išaugti iki 25 proc., nurodo tyrimo autoriai.

Pekinas daugelį metų siekia įtvirtinti savo griežtą kontrolę šiame didžiuliame pasienio regione, pasižyminčiame ekonomine nelygybe ir periodiškai kylančiais neramumais.  

Pastaraisiais dešimtmečiais milijonai kinų hanų persikėlė į Sindziangą, ieškodami darbo anglių ir dujų turtingame regione. Šis Pekino valdžios skatinamas kinų persikėlimas išprovokavo įtampą regione.   

Vokiečių tyrėjas Adrianas Zenzas (Adrianas Cencas) sakė, kad viešai prieinamuose Kinijos saugumo tyrėjų pranešimuose tvirtinama, kad pagrindinė neramumų priežastis yra mažumų bendruomenių tankumas, ir siūloma taikyti populiacijos kontrolę, siekiant sumažinti riziką.    

Anot mokslininko, dokumentuose atsispindintys oficialūs nuogąstavimai, kad sausringame regione nepakanka gamtinių išteklių didžiuliam hanų naujakurių antplūdžiui, leidžia daryti išvadą, jog valdžia laiko gimstamumo ribojimą pagrindine priemone kontroliuoti regiono demografinę sudėtį.  

Praėjusią savaitę Kinija paskelbė apie svarbius pokyčius šeimų planavimo politikoje, neseniai atliktam gyventojų surašymui parodžius, kad šalies visuomenė sparčiai sensta.

Kinija beveik 40 metų taikė kontroversišką „vieno vaiko politiką“ – vieną griežčiausių šeimos planavimo modelių pasaulyje. 2016 metais jis buvo sušvelnintas ir pakeistas „dviejų vaikų politika“, o nuo šiol poroms leidžiama auginti iki trijų vaikų.  

Tačiau mokslininkai sako, kad Pekino požiūriu ne visi kūdikiai yra vienodai pageidautini Sindziange, todėl jis aktyviai vykdo politiką, kuria siekiama mažinti etninių mažumų grupių gimstamumą.   

Gimstamumui kontroliuoti naudojamos įvairios priemonės, įskaitant įkalinimą už per didelį vaikų skaičių šeimoje ir prievartinę moterų sterilizaciją.  

Susitelkęs į padėtį keturiose prefektūrose Sindzianto pietinėje dalyje ir naudodamas modelius, rekomenduotus daugelio Kinijos ekspertų, A. Zenzas iškelė prielaidą, kad Pekinas galbūt siekia padidinti kinų hanų dalį iki ketvirtadalio gyventojų šiame „tradiciniame uigūrų krašte“.

A. Zenzas sakė nustatęs „ketinimus sumažinti etninės mažumos populiacijos augimą, siekiant proporcingai padidinti hanų populiaciją pietų Sindziange“.

Oficialūs duomenys rodo, kad Sindziange nuo 2017 iki 2019 metų gimstamumas sumažėjo beveik perpus. Šis sumažėjimas buvo staigesnis negu visuose kituose Kinijos regionuose ir didžiausias pasaulyje nuo 1950 metų, nurodė Australijos strateginės politikos institutas.

A. Zenzas apskaičiavo, kad etninių mažumų populiacija pietų Sindziange iki 2040 metų natūraliai būtų galėjusi padidėti iki 13,14 mln. žmonių, bet suvaržymai gali nulemti, kad uigūrų ir kitų mažumų narių gims 4,5 mln. mažiau.

Kai kurios šalys vis aštriau kritikuoja Kiniją dėl jos politikos Sindziange, kur, anot Jungtinių Valstijų, Pekinas vykdo genocidą.

Žmogaus teisių grupių duomenimis, šiame regione įkurtose stovyklose laikoma mažiausiai milijonas žmonių, daugiausiai musulmoniškų mažumų narių. Pasak aktyvistų, šiems žmonėms taip pat taikomas priverstinio darbo režimas.

Pekinas teisina savo veiksmus, girdamas savo pažangą kovojant su terorizmu ir ekonomikos pasiekimus Sindziange. Kinija taip pat taiko atsakomąsias sankcijas ir mėgina bylinėtis su savo balsingiausiais kritikais, įskaitant A. Zenzą.

11 žmonių žuvo per policijos nuovados užpuolimą Kinijos neramiame Sindziango regione, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida - tokiu metu, kai tame regione yra padidėjusi įtampa po atakos Pekine.

Šeštadienį per nuovados užpuolimą Serikbujoje, netoli istorinio Šilko kelio miesto Kašgaro, žuvo devyni užpuolikai ir du pagalbiniai policijos darbuotojai, remdamasi vietos policininkais pranešė naujienų agentūra "Xinhua".

Pranešime sakoma, kad užpuolikai buvo ginkluoti peiliais ir kirviais, ir kad dar du policijos pareigūnai buvo sužeisti. Daugiau detalių nepateikiama.

Tačiau smurto priežastį ginčija išeivių iš Sindziango grupė, kuri tvirtina, kad kinų saugumo pareigūnai pradėjo šaudyti į protestavusius uigūrus, sudarančius didžiausią etninę grupę šiame dideliame Vakarų Kinijos regione.

Miunchene įsikūrusio Pasaulio uigūrų kongreso atstovas Dilxatas Raxitas (Dilchatas Rachitas) sakė, kad susirėmimai įvyko nušovus vieną uigūrų jaunuolį ir kad vėliau buvo nušauti dar aštuoni uigūrai.