Žemųjų parlamento rūmų Užsienio reikalų komisija pritarė šiam pasiūlymui 11 balsų prieš devynis ir vienam nariui susilaikius. Jam įsigalioti reikės platesnio Šveicarijos vykdomosios valdžios leidimo.

Siūlymas svarstomas tuo metu, kai Šveicarijos įstatymų leidžiamoji valdžia prasidėjus naujai sesijai sprendžia daug su Rusija susijusių klausimų.

Dėl savo deklaruojamo neutralumo tarptautiniuose reikaluose Maskvos daugiau kaip pusantrų metų vykdomos invazijos į Ukrainą fone Šveicarija sulaukė tiek Rusijos, tiek Vakarų šalių kritikos. Jungtinės Valstijos ir kai kurios kitos Vakarų šalys, be kita ko, yra nusivylusios dėl Berno atsisakymo leisti Europos partneriams perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus.

Šveicarijos federalinė žvalgybos tarnyba ne kartą yra pranešusi apie Rusijos šnipų veiklą turtingoje Alpių šalyje, kuri dėl mažų mokesčių, veiksmų laisvės ir kitų priežasčių yra patraukli kai kuriems Rusijos oligarchams. Joje, ypač Ženevoje, taip pat aktyviai veikia tarptautinės ir Jungtinių Tautų organizacijos.

Dauguma parlamentinės grupės narių įspėjo dėl grėsmių, kurias Šveicarijos įmonėms, piliečiams ir nacionaliniams interesams kelia toks užsienio piliečių šnipinėjimas, sakoma pranešime. Šiame kontekste Rusija yra konkrečiai įvardijama.

Priduriama, kad oponentai paragino santūriai taikyti išsiuntimo iš šalies priemones, kol nekils pavojus Šveicarijos saugumui.

Be to, parlamento grupė 13 balsų prieš 10 ir vienam susilaikius atmetė pasiūlymą, kad Šveicarija prisijungtų prie „Rusijos elito, įgaliotinių ir oligarchų“ (REPO) darbo grupės, kurią įsteigė Didžiojo septyneto (G-7) grupė, siekdama kovoti su Rusijos interesais ir šios šalies prezidento Vladimiro Putino sąjungininkais dėl jo karo Ukrainoje.

Dauguma komisijos narių išreiškė nuomonę, kad darbo grupė dirba gerai, o Šveicarijos vaidmuo nesuteiks jokios pridėtinės vertės, sakoma pareiškime.