Dėžutę tikrino kasdien

Klaipėdietė Genovaitė pirmą kartą patyrė nemalonumų dėl Lietuvos pašto teikiamų paslaugų.

Iki tol pašto dėžutėje moteris visada rasdavo lapelį su nurodyta informacija apie siuntos numerį, siuntinio laikymo pašto skyriuje terminą.

Tačiau šį kartą viskas buvo kitaip.

„Rugpjūčio 30 d. buvo išsiųstas siuntinys iš Airijos ir atsiųstas į Lietuvos pašto skyrių Taikos pr. Siuntinys išbuvo šiame pašto skyriuje nuo rugsėjo 3 iki spalio 5 d. Aš atvykau į paštą rugsėjo 29 d. ir darbuotojos paprašiau, kad paieškotų to siuntinio. Darbuotoja paprašė siuntos numerio. Kadangi siuntinys neregistruotas, jokio siuntos numerio neturėjau, į pašto dėžutę pranešimas irgi neatėjo. Skambinau dukrai į Airiją, ji pasakė, kad nėra siuntos numerio“, – pasakojo klaipėdietė.

Iki atvykimo į paštą moteris kasdien tikrindavo savo pašto dėžutę.

Genovaitės dukrą Airijos pašto skyriuje informavo, kad siuntinys Lietuvą pasieks per penkias darbo dienas.

Būtent dėl to moterims atrodė labai keista, kad per mėnesį taip ir nesulaukta jokio pranešimo iš Lietuvos pašto.

Pagal pavardę neieško?

Pašto darbuotoja Genovaitę patikino, kad pagal paso duomenis siunta neieškoma, tik pagal siuntos numerį.

Moteris antrą kartą nuvyko į paštą po kelių savaičių, kai iš dukros sužinojo, kad siuntinys grįžo atgal į Airiją.

„Spalio 16 d. siuntinys buvo grąžintas atgal į Airiją. Spalio 20 d. nuėjusi į paštą ir palaukusi savo eilės pasiteiravau, kodėl siuntinys išsiųstas atgal į Airiją. Man pašto darbuotoja pasakė, kad pagal pateiktą pasą ir jame nurodytą pavardę siuntinys neieškomas, tai daroma tik pateikus siuntos numerį. Tada aš pasakiau, kad nebuvo siuntos numerio, nes siuntinys išsiųstas neregistruotu paštu. Tad norėčiau sužinoti, kodėl pašto skyriaus darbuotojams buvo lengviau išsiųsti siuntinį atgal į Airiją, negu išsiųsti pranešimą, kad Lietuvoje gautas siuntinys?“ – klausė moteris.

Be to, moteriai buvo pasiūlyta pretenzijas pareikšti skambinant trumpuoju telefono numeriu į Vilnių.

Genovaitė paskambino, tačiau situacija pasikartojo – atsiliepęs asmuo jos iškart paprašė siuntos numerio, kuris susidaro iš dviejų raidžių ir devynių skaitmenų.

Nukreipė: pašto skyriaus atstovai klaipėdietei padėti negalėjo, tik pasiūlė pretenzijas pareikšti paskambinus į Vilnių. / G. Bartuškos nuotr.

Siuntimas – brangesnis už siuntą

Siuntinio vertė tesiekė apie aštuonis eurus, siuntimas į Lietuvą kainavo devynis.

Ant grąžinto siuntinio buvo parašytos ir datos – kiek dienų siuntinys išbuvo pašto skyriuje.

„Ant grąžinto yra sužymėtos datos, taip pat yra užrašas „neatsiimtas“, – pažymėjo Genovaitė.

Moteris tikino, kad daugiau neregistruotų siuntų jos dukra nesiųs ir siūlytų to nedaryti kitiems.

„Man jau niekas nepadės, bet aš galvoju apie kitus žmones, kad jie žinotų ir nesiųstų siuntinių neregistruotu paštu bei kad sužinotų, kokia pas mus netvarka. Argi galima šitaip elgtis?“ – svarstė klaipėdietė.

Rasti neįmanoma?

Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas teigė, kad siuntos numeris yra vienintelis duomuo, pagal kurį Lietuvos pašto specialistai gali tiksliai rasti siuntą ir jos statusą vidinėje sistemoje.

Neturint numerio, nėra galimybės patikrinti konkrečios siuntos buvimo vietos.

„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad egzistuoja skirtingi siuntų tipai. Vienas jų – neregistruotosios siuntos – yra ekonomiškiausias, tačiau jis nesuteikia galimybės sekti siuntos kelionės. Duomenys apie neregistruotas siuntas nėra kaupiami, todėl jos vietos nustatyti neįmanoma“, – kalbėjo L. Zadarackas.

Jis taip pat pridūrė, kad neregistruotos siuntos, telpančios į adresato pašto dėžutę, joje ir paliekamos.

„Jeigu siunta į ją netelpa arba sveria daugiau nei 2 kg, gavėjas kviečiamas siuntą atsiimti pašto skyriuje. Tokiu atveju tvarkingoje laiškų dėžutėje paliekamas popierinis pranešimas apie įteiktiną siuntą. Dėl ko pranešimas klaipėdietės nepasiekė šiuo konkrečiu atveju, nežinodami siuntos sekimo numerio ir daugiau detalių, pakomentuoti negalime“, – nurodė Komunikacijos projektų vadovas.

Grąžina po mėnesio

Jeigu siuntinys registruotas, stebėti galima visą jo kelią nuo siuntėjo iki pat gavėjo.

Siuntos taip pat yra pristatomos tiesiai į gavėjo laiškų dėžutę, o jeigu joje netelpa, kviečiama atsiimti pašto skyriuje.

„Kalbant apie neįteiktų siuntų grąžinimą, jos įprastai yra siunčiamos siuntėjui atgal praėjus mėnesiui po saugojimo“, – akcentavo pašnekovas.

Dėl ko moteriai buvo siūlyta skambinti į Vilnių, L. Zadarackas taip pat paaiškino.

„Gyventojams paskambinus klientų aptarnavimo specialistams, pastarieji visada gali suteikti daugiau informacijos apie tai, ką daryti siuntos praradimo atvejais. Tačiau, jeigu paaiškėja, kad siunta nėra sekamoji, galimybės sekti tokios siuntos nėra“, – pažymėjo jis.

Duomenys apie neregistruotas siuntas nėra kaupiami.

Prasta pašto dėžutė?

Anot L. Zadaracko, moters pranešimas apie gautą siuntą nepasiekė galbūt dėl netvarkingos ar perpildytos pašto dėžutės.

„Dėl ko informacinis pranešimas apie gautą siuntą gyventojos nepasiekė konkrečiu atveju, nežinodami siuntos sekimo numerio ir daugiau detalių, pakomentuoti negalime. Tik norime atkreipti dėmesį, kad netvarkinga ir nerakinama pašto dėžutė ar numeriais ir gatvių pavadinimais nepažymėti pastatai – viena dažniausiai pasitaikančių kliūčių gyventojams operatyviai gauti laukiamą siuntą. Lietuvos paštas primena, kad tokioje dėžutėje laiškininkai negali palikti ne tik informacinio pranešimo ar neregistruotos siuntos, bet ir laiškų bei prenumeruojamų leidinių“, – teigė Komunikacijos projektų vadovas.

Jis nurodė, kad pašto dėžutė privalo būti sandari, rakinama ir neperpildyta, kad joje būtų pakankamai vietos laiškininkui įmesti korespondenciją. Dėžutė taip pat turi būti aiškiai sunumeruota.

„Ne mažiau svarbu ir tai, kad laiškininkai ant pastato aiškiai matytų ir jo numerį bei gatvės pavadinimą. Kitas ne mažiau svarbus aspektas yra pašto dėžučių vieta. Pagrindinė taisyklė čia yra paprasta – jos turi būti įrengtos laiškininkui lengvai prieinamose vietose“, – priminė L. Zadarackas.