Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis teigė, kad Kelmėje pareigūnai neužfiksavo jokių incidentų, susijusių su rinkimais ar su viešosios tvarkos pažeidimais rinkimų apylinkėse.

„Manome, kad rinkimai praėjo civilizuotai“, – spaudos konferencijoje sakė D. Prakuraitis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis sakė, kad rinkimai praėjo ramiai.

„Nei administracinės, nei baudžiamosios teisės pažeidimų neužfiksavome“, – kalbėjo jis.

Manome, kad rinkimai praėjo civilizuotai.

Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovas Laimonas Petreikis sakė, jog stebėtojai vis dėlto nustatė su rinkimų komisijų darbu susijusių pažeidimų.

„Galėtume išskirti netinkamai antspauduojamas balsadėžes, užfiksavome keletą atvejų, kai ne visi komisijos nariai segėjo pažymėjimus, kai kuriose apylinkėse – tikrai ne daugumoje – komisijos nariai netikrino arba vangiai tikrino rinkėjų asmens dokumentus (...)", – sakė L. Petreikis.

Tačiau, pasak jo, komisijos daugeliu atveju į pastabas sureagavo ir problemas sprendė geranoriškai.

„Apibendrinant, manome, kad rinkimų skaidrumo fonas šiame ture buvo labai panašus kaip ir pirmame – šiurkščių pažeidimų, kurie darytų įtaką rinkėjų apsisprendimui arba trukdytų jiems išreikšti jų valią, tikrai neužfiksavome“, – sakė L. Petreikis.

J. Petkevičienė: Trakų aktyvumas nustebino

Antrajame ture iš viso balsavo 35,05 proc. rinkėjų, pirmajame rinkėjų aktyvumas siekė 34,22 proc.

„Džiugu, kad rinkėjai aktyvūs“, – replikavo VRK pirmininkė J. Petkevičienė.

Iš anksto antrajame ture šiose savivaldybėse balsavo 8,32 proc., o rinkimų sekmadienį iki balsavimo pabaigos – 20 valandos – 26,74 proc. rinkėjų.

Kelmės rajone iš anksto balsą atidavė 9,16 proc., o rinkimų dieną – 20,29 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Bendras rinkimų aktyvumas Kelmės rajone siekia 29,45 procento.

Trakų rajone bendras aktyvumas siekia 39,81 proc. – iš anksto čia balsavo 7,60 proc., rinkimų dieną – 32,21 proc. rinkėjų.

„Trakai nustebino: jeigu Kelmėje yra 29,5 proc. rinkėjų dalyvavo rinkimuose, tai Trakuose – beveik 40 proc. antrame ture dalyvavo. (...) Paminėčiau kelias Trakų rinkimų apylinkes, tai Senojo Tarpupio, kur dalyvavo daugiau negu 50 proc. rinkėjų (...) Labai nustebino Paluknio rinkimų apylinkė, nes iš ten registruotų daugiau kaip tūkstančio rinkėjų į rinkimus atėjo per 47 proc. rinkėjų – tai didelis aktyvumas“, – sakė VRK pirmininkė.

Kelmėje turi teisę rinkti 23 tūkst. 801 rinkėjas, o Trakuose – 27 tūkst. 966 rinkėjai.

Trakuose į antrąjį turą pateko Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Šatevičius ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Jaroslavas Narkevičius.

Kelmėje – savarankiškai išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Stasys Jokubauskas.

Trakuose nauji rinkimai rengiami buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamente pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

Kelmės rajono mero rinkimai šaukiami birželį nutraukus dėl korupcijos nuteisto Kelmės rajono mero Vaclovo Andrulio įgaliojimus.

Galutinius rinkimų rezultatus VRK tvirtins kitą savaitę, spalio 28 dieną.

Pirminiais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo 50 mandatų ir kartu su koalicijos partneriais turės trapią daugumą Seime.

Trijų partijų pirmininkai po susitikimo Seime pirmadienio naktį paskelbė bendrą deklaraciją, kad yra pasiryžę formuoti Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę.

Kandidatė į premjerės pareigas sakė, kad pirmieji jos darbai būtų biudžeto peržiūra ir koronaviruso krizės modelio keitimas, siekiant labiau įsiklausyti į medicinos ekspertų nuomonę priimant sprendimus.

„Pirmiausia turbūt reikia keisti patį valdymo būdą. Mūsų vertinimu, ir tą ne kartą esame sakę, kad pirmiausia turėtų būti labai aišku, kas su kuo kalbasi, apie ką ir kaip yra priimami sprendimai“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Politologų teigimu, balsavimo rezultatai atspindi pokyčių norą, tačiau neblogai kaimiškose vietovėse pasirodžiusių „valstiečių“ pralaimėjimas nebuvo triuškinamas.

„Rinkėjai ieško tam tikrų naujovių ir alternatyvų, ir dabar matome, kad tą alternatyvą surado“, – BNS sakė politologė Rima Urbonaitė.

Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 13 ir 11 mandatų. Tai reiškia, kad dešiniosios partijos turės 74 atstovus 141 vietų Seime.

Rinkėjai ieško tam tikrų naujovių ir alternatyvų, ir dabar matome, kad tą alternatyvą surado.

Pirminiais duomenimis, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės 32 narių frakciją Seime. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis rinkimų naktį pripažino pralaimėjimą ir pasveikino konservatorius.

Socialdemokratai Seime turės 13 atstovų, Darbo partija iškovojo dešimt mandatų. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija turės po tris parlamentarus.

Partijų vadovai pirmadienį dalyvaus naujienų agentūros BNS organizuojamose spaudos konferencijose Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vėliau juos priims prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagal Konstituciją, ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria prezidentas. Šalies vadovas taip pat paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.

Šiuos Seimo rinkimus temdė koronaviruso pandemija. Nors Lietuvos epidemiologiniai rodikliai dar yra geresni nei Europos vidurkis, balsavimo dieną pranešta apie rekordinį susirgimų skaičių – per parą patvirtinti 603 nauji atvejai ir penkios mirtys.

Pakartotinis balsavimas buvo rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų–Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjai savo atstovus į naująjį Seimą išsirinko per pirmąjį turą.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Šiuose parlamento rinkimuose užsienyje esantys Lietuvos piliečiai pirmą kartą turėjo savo vienmandatę rinkimų apygardą.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Iš anksto vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose valią pareiškė  4,52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, dar 14,3 proc. balsavo apylinkėse, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Per antrąjį turą rinkėjai buvo dar pasyvesni nei per pirmąjį. Prieš dvi savaites savo valią pareiškė 19,95 proc. rinkėjų.

Daugiausia žmonių balsavo Žiemgalos apygardoje, apimančioje Joniškį, Pakruojį ir dalį Šiaulių rajono. Čia savo parlamentarą rinko 25,02 proc. visų rinkėjų.

Gargžduose valią pareiškė 16,43 proc. rinkėjų, mažiausiai aktyvūs buvo sostinės Žirmūnų apygardos rinkėjai – čia balsą atidavė 15,22 proc. rinkėjų.

Nauji Seimo nariai sekmadienį rinkti vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose, nes čia anksčiau išrinkti politikai parlamentarų mandatų atsisakė.

Žirmūnuose išrinkta Aušra Maldeikienė tapo europarlamentare, rinkimai Gargžduose ir Žiemgalos apygardose rengiami, nes čia išrinkti Seimo nariai „valstietis“ Bronius Markauskas ir liberalas Vitalijus Gailius atsisakė mandatų dėl mero pareigų.

Antrajame rinkimų ture Žirmūnuose kovojo konservatorė Paulė Kuzmickienė ir socialdemokratas Gintautas Paluckas, Gargžduose – konservatorė Rasa Petrauskienė ir Centro partijos kandidatas Kristupas Augustas Krivickas, Žiemgalos rinkimų apygardoje – „valstiečių“ ir Centro partijos kandidatė Rūta Janutienė bei socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Balsavimo teisę šiose apygardose turėjo 110 tūkst. 420 rinkėjų.