„Pastarosiomis savaitėmis sulaukiame vis daugiau pranešimų apie sukčiavimą skelbimų svetainėse. Finansiniai sukčiai apsimeta ir daiktų pirkėjais, ir pardavėjais dažniausiai iš Rytų Europos šalių, bendrauja ne lietuvių ar laužyta lietuvių kalba, naudoja programėles „Viber“ ar „What‘s App“. Sukčiai apsimeta daiktų pardavėjais ir deda suklastotus skelbimus, kuriuose neva pigiau pardavinėja elektronikos prekes, buitinius prietaisus, kartais net populiarių veislių šuniukus. Sutarus dėl daikto pirkimo sukčiai atsiunčia nuorodą į puslapį, kuris dažnai vizualiai primena tikrą skelbimų ar žinomų kurjerių paslaugas teikiančių įmonių svetainę, ir paprašo ten įvesti savo mokėjimo kortelės duomenis bei patvirtinti mokėjimą. Taip sukčiai pasisavina lėšas“, – įspėja SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Anot jo, skelbimuose sukčiaujama ir kitu būdu – sukčiai apsimeta ir pirkėjais, kurie nori įsigyti gyventojų parduodamus daiktus. Tokiu atveju jie įtikina, kad dėl įvairių priežasčių negali pervesti pinigų į banko sąskaitą už norimą įsigyti daiktą ir vėlgi atsiunčia nuorodą į puslapį, kur paprašo gyventojo įvesti savo mokėjimo kortelės ir banko prisijungimo duomenis – neva tam, kad į pardavėjo kortelę pervestų pinigus už norimą įsigyti daiktą.

Pastaruoju metu tokio sukčiavimo pastebima vis dažniau, be to, tokie sukčiai dažnai prašo gyventojų pakartoti mokėjimus kelis kartus, nes jie neva dėl techninių priežasčių nepavyksta, ir taip nuskaičiuoja keliskart didesnes pinigų sumas, pažymima SEB banko pranešime.

Bankas įspėja klientus ir ragina būti labai atidžius, niekada neįvesti savo mokėjimo kortelių ar interneto banko prisijungimo duomenų įtartinose svetainėse, gavus nuorodą iš privačių asmenų, ir kritiškai vertinti tokius prašymus.

Jei klientas, spustelėjęs gautą nuorodą, įveda savo mokėjimo kortelės duomenis (kortelės numerį, galiojimo datą, CVV kodą) ir patvirtina atsiskaitymą įvesdamas savo atpažinimo kodą bei prisijungimą patvirtindamas naudojama prisijungimo priemone („Smart-ID“, slaptažodžių generatoriumi, mob. parašu), toks mokėjimas yra laikomas tinkamai autorizuotu, t. y. atliktas paties kliento, todėl atsakomybė už tokį mokėjimą tenka pačiam klientui. Jei tokiu atveju klientas kreipiasi į banką teigdamas, kad pinigai buvo pervesti sukčiams, bankas, laikydamasis organizacijų „Mastercard“ ir „Visa“ taisyklių, deda visas pastangas, kad padėtų klientui susigrąžinti lėšas. Deja, dažnai lėšas atgauti būna sunku arba nebeįmanoma.

„Pastebėjome, kad finansiniai sukčiai pradėjo savo aukų dairytis skelbimų portaluose ir dažniausiai taikosi į gyventojus, parduodančius naudotus išmaniuosius prietaisus ar kitus brangesnius įrenginius. Dažniausiai sukčiai prisistato pirkėjais iš Rytų Europos šalių ir įtikina, kad dėl įvairių priežasčių negali pervesti pinigų į banko sąskaitą už norimą įsigyti daiktą. Tada atsiunčia nuorodą į puslapį, kuris dažnai vizualiai primena tikrą skelbimų svetainę, ir paprašo pardavėjo ten įvesti savo mokėjimo kortelės duomenis – neva tam, kad į pardavėjo kortelę pervestų pinigus už norimą įsigyti daiktą. Taip sukčiai pasisavina mokėjimo kortelės duomenis ir joje esančius pinigus“, – įspėja SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Anot jo, sukčiai, gerai išmanydami žmonių psichologiją, naudojasi tuo, kad daiktus, ypač brangesnius, parduodantys žmonės nori juos kuo greičiau parduoti ir dėl to, gavę gerą pasiūlymą, dažnai nesusimąsto ir kritiškai neįvertina tokio netikro pirkėjo prašymų.

„Dar kartą primename, kad gyventojai būtų atidūs ir visada kritiškai įvertintų, jei kas paprašo įvesti savo prisijungimo prie interneto banko slaptažodžius ar mokėjimo kortelių duomenis ir atsiunčia įtartiną nuorodą į interneto svetainę. Taip pat – jei šių duomenų prašo paskambinę telefonu. Niekas, nei banko darbuotojai, nei valstybės institucijos ar policija tokių duomenų atskleisti neprašo“, – pabrėžia A. Šapola.

SEB bankas primena, kad jei kilo abejonių dėl skambučio ar gauto prašymo, klientai gali bet kuriuo paros metu susisiekti su banku ir pasitikslinti telefonu +370 5 268 2800 arba naudodamiesi „Skype“ programa („SEB.Lietuvoje“).