"Ši vakcina suteikia didžiausią apsaugą tada, kai žmogus dar neturėjęs lytinių santykių ir neužsikrėtęs žmogaus papilomos virusu", – aiškindama, kodėl buvo pasirinkta skiepyti vienuolikmetes, sako gydytoja akušerė ginekologė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.
– Sprendimas PSDF lėšomis nuo ŽPV skiepyti šalies vienuolikmetes priimtas prieš penkerius metus. Tuomet buvo visokių nuomonių – kad gal nereikia, gal per anksti. Ar šiandien galime sakyti, kad tai pasiteisino?
– Vienareikšmiškai taip. Viena pirmųjų nuo ŽPV pradėjo skiepyti Australija. Ten masiškai skiepijami jauni žmonės, vaikinai ir merginos. Ir Australijoje yra žymiai sumažėję gimdos kaklelio patologijų, išorinių lytinių organų karpų. ŽPV sukelia karputes ir jų gali būti visur: išoriniuose lytiniuose takuose, makštyje, gimdos kaklelyje, ant varpos, esant įvairioms lytinėms praktikoms, gali atsirasti ir burnos ertmėje. Taigi, tose šalyse, kuriose seniai taikoma plati vakcinacija, jau matoma teigiamų rezultatų.
– Ar vienuolikmetes mergaites skiepyti nuo lytiniu keliu plintančio ŽPV ne per anksti?
– Ši vakcina suteikia didžiausią apsaugą tada, kai žmogus dar neturėjęs lytinių santykių ir neužsikrėtęs žmogaus papilomos virusu. ŽPV yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija, ketvirtadalis lytinį gyvenimą gyvenančių žmonių ja užsikrėtę. Ir efektyviausia yra skiepyti asmenis dar prieš jiems pradedant lytinį gyvenimą. Tikimybė, kad vienuolikmetės dar negyvena lytinio gyvenimo, labai didelė. Be to, dabar jau aišku, kad, skiepijant mergaites nuo ŽPV, prieš joms pradedant lytinį gyvenimą, nereikia trijų vakcinos dozių – užtenka dviejų.
Kuo daugiau lytinių partnerių, kuo anksčiau pradedamas lytinis gyvenimas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus užsikrės ŽPV.
– Prieš skiepus vienuolikmetėms buvo nusistačiusių dėl to, kad esą šie skiepai gali paankstinti lytinį gyvenimą.
– Tokie teiginiai neracionalūs. Kai kuriose šalyse šiuo skiepu skiepijami devynmečiai. Tai nejaugi pradėsime tvirtinti, kad mes juos taip pat skatiname pradėti lytinį gyvenimą?
Kitas dalykas, yra nemažai šalių, kur nuo ŽPV skiepijami ir berniukai. Atsižvelgiant į išlaidas, Lietuvoje pasirinktas kelias skiepyti tik mergaites. Jei mūsų šalis būtų turtingesnė, būtų rekomenduojama skiepyti ir berniukus.
– Nuo kokių ŽPV tipų apsaugo Lietuvoje vienuolikmetėms naudojama vakcina nuo ŽPV?
– Kompensuojama vakcina apsaugo nuo agresyviausių 16 ir 18 ŽPV tipų, jie sukelia 70–80 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tyrimai rodo, kad vakcinos 100 proc. efektyviai apsaugo nuo 16 ir 18 ŽPV tipų sukeltų ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, 90 proc. efektyvios apsaugant jaunuolius nuo lytinių organų karpų ir ikivėžinių varpos ligų, 78 proc. efektyvios apsaugant nuo išangės ligų.
Gimdos kaklelio vėžys tarp moterų yra antra pagal dažnumą vėžinė liga Lietuvoje. 2019 m. nuo jo mūsų šalyje mirė 191 moteris.
– Kodėl Lietuvoje mergaitės skiepijamos dvivalente vakcina, apsaugančia tik nuo dviejų ŽPV tipų, nors jau yra ir devynvalentė vakcina?
– Laimėtas toks konkursas. Kai vyko konkursas, devynvalentė vakcina dar nebuvo sukurta, jis vyko įsigyti tik dvivalentei ir keturvalentei vakcinoms. Tuo metu, matyt, kaina lėmė, kad buvo pasirinkta dvivalentė vakcina. Turtingesnės šalys pereina prie devynvalentės vakcinos. Jei žmogus gali pats susimokėti už vakciną, tegu renkasi, kuri jam atrodo geresnė, efektyvesnė, tačiau, kalbant apie gimdos kaklelio patologiją, apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ateityje, visos vakcinos yra geros – nė vienos efektyvumas nepaneigtas. Supraskime, kad ši vakcina sumažina galimybę gimdos kaklelio vėžiui vystytis. Ir jokių žymenų, padedančių nustatyti, kad štai šiai moteriai yra didesnė tikimybė, kad po 10–20 metų išsivystys gimdos kaklelio vėžys, o kitai – mažesnė, nėra. Tai susiję su lytiniu gyvenimu, su kitais rizikos veiksniais, bet iš anksto pasakyti, kam šis vėžys išsivystys, kam – ne, mes negalime.
Skiepai suteikia dar ir kryžminę apsaugą – net dvivalentė vakcina nuo ŽPV apsaugo ir nuo kitų giminingų virusų. Ir nė viena dvivalentę vakciną naudojanti šalis nepasakė, kad ji yra bloga ir nenaudotina. Taigi, mamos gali nesijaudinti ir ramiai vesti skiepyti dukras dvivalente vakcina nuo ŽPV.
Profesorė Rūta Nadišauskienė. Vilmanto Raupelio nuotr.
– Kuo gimdos kaklelio vėžys susijęs su lytiniu gyvenimu?
– Kuo daugiau lytinių partnerių, kuo anksčiau pradedamas lytinis gyvenimas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus užsikrės ŽPV. Kitas dalykas, jei žmogus turi keletą lytinių partnerių ir nenaudoja prezervatyvų, taip pat didėja tikimybė užsikrėsti ŽPV. O šis virusas įsismelkia į ląstelę. Tarkim, gimdos kaklelio epitelio ląstelę, ir ten dauginasi. Dalis tų ląstelių periodiškai atsidalija ir išnyksta. Todėl mes ir sakome: ŽPV žmogaus organizme dar nėra vėžys. O kai žmogus paskiepijamas vakcina, pradeda veikti ne tik labai menkas ir mažai reikšmingas vietinis imunitetas, kuris gali būti įvairaus stiprumo, bet ir sisteminis imunitetas. Ir tada, kai į organizmą patenka ŽPV, reaguoja sisteminis imunitetas.
Dar daugiau – dabar gauname vis daugiau duomenų, kad išangės vėžį, būdingą ir vyrams, sukelia ŽPV. Ir vyro varpos vėžys priklauso nuo ŽPV.
– Kartais žmonės lytinių organų karpas maišo su Herpes virusu. Ar šie virusai kaip nors susiję?
– Tai visiškai skirtingi virusai. Virusas, atsirandantis žemiau juosmens, – tai antrojo tipo Herpes virusas. Kartą persirgus, Herpes virusas lieka žmogaus organizme ir, susilpnėjus imunitetui, vėl pasirodo. Prieš 30–40 metų buvo manyta, kad dėl Herpes viruso susergama gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau tai paneigta ir įrodyta, kad būtent ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį. Už tai profesorius Haraldas zur Hausenas gavo Nobelio premiją.
– Gal žinoma statistika, kiek šalies vienuolikmečių paskiepijama nuo ŽPV?
– Vasario mėnesį buvo surengta trečioji Baltijos šalių konferencija, kurią organizavo Lietuvos akušerių ginekologų draugija. Buvo pateikti rezultatai: Lietuvoje jau 64 proc. vienuolikmečių paskiepyta nuo ŽPV. Latvijoje ir Estijoje šis procentas siekia tik kiek daugiau nei 40 proc. Taigi, situacija pas mus geresnė nei kaimyninėse šalyse.
– Iki kokio amžiaus tikslinga skiepytis nuo ŽPV?
– Rekomenduojame skiepytis bet kokio amžiaus merginoms ir moterims, ir jau gyvenančioms lytinį gyvenimą. Kaip minėjau, vienuolikmetės skiepijamos PSDF lėšomis, o vyresnės tai turi daryti savo lėšomis. Žmogus savo lėšomis gali nusipirkti ir keturvalentę, ir devynvalentę vakciną. Prieš skiepijantis, nereikia ištirti, ar žmogus turi ŽPV, ar ne. Net ir tuo atveju, jei žmogus jau užsikrėtęs ŽPV, turi ir lytinių organų karpų, jam verta skiepytis, nes skiepas, kaip minėjau, apsaugo nuo agresyviausių ŽPV tipų. Nuo maždaug 60 metų mes jau nerekomenduojame skiepytis, nes tai duotų nedaug naudos. Juk tam, kad iš viruso išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, taip pat reikia ne vienų metų.
Dermatovenerologas apie ŽPV: šia infekcija užsikrečia devyni iš dešimties
Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila primena, kad švietimas apie žmogaus papilomos viruso (ŽPV) profilaktiką labai svarbus. Daugelis žmonių net nežino, kad užsikrėtęs šia infekcija, o jos padariniai ne visada lengvai išgydomi.
Daugiau nei 200 tipų
Pasak A.Šumilos, šiuo metu yra nustatyta daugiau nei 200 ŽPV tipų. Penktadalis jų aptinkama lytinių organų gleivinėje ir yra lengvai perduodami lytinių santykių metu.
Algirdas Šumila. Asmeninio arch. nuotr.
"Dabar apie šią infekciją paaiškinti mėgstu palygindamas ją su COVID-19. Kaip ir sergant koronavirusu, daug žmonių ŽPV gali sirgti to net nežinodami ir nesuprasdami galimų padarinių. Statistiškai net devyni iš dešimties žmonių per savo gyvenimą užsikrečia ŽPV. Didžiajai daugumai simptomų neatsiranda ir rimtesnių komplikacijų nekyla, tačiau kai kurie šio viruso tipai priskiriami aukštai rizikai, o ją sumažinti reikėtų užsiimant profilaktika", – teigia gydytojas.
Dermatovenerologo teigimu, lengviausia ŽPV nustatyti pagal lytinių organų karpas. "Nors tai yra nedidelė dalis ŽPV atvejų, dažniausiai infekciją aptinkame diagnozavę genitalijų karpas. Pamatę jas, pacientai patys ateina pasitikrinti. Paprastai ŽPV sukeltos karpos yra nepiktybiniai dariniai, atsirandantys genitalijose, išangės srityje, kirkšnyse arba gaktos srityje. Pusė naujų tokios ligos atvejų nustatomi jauniems, 15–24 metų žmonėms", – sako gydytojas.
Jo teigimu, genitalijų karpos gali išnykti pačios, tačiau tik nedidelei daliai pacientų, o vėliau gali vėl atsirasti. Pradingus karpai, nebūtinai išnyksta virusas, todėl ir vėliau gali sukelti įvairių su ŽPV susijusių ligų.
Didžiajai daugumai simptomų neatsiranda ir rimtesnių komplikacijų nekyla, tačiau kai kurie šio viruso tipai priskiriami aukštai rizikai.
"Lytinių karpų gydymo būdų yra daug – šalinimas lazeriu, elektra, šalčiu, chirurginiu būdu ar tepamaisiais vaistais. Vieno geriausio būdo nėra – kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo to, kiek yra karpų, kuriose vietose, kokio jos dydžio. Tačiau bet kuriuo atveju karpų gydymas siejamas su pasekmės, o ne priežasties pašalinimu, todėl, karpai pranykus, ji vėl gali atsirasti kitoje vietoje, ir tai pasaka be galo", – pasakoja dermatovenerologas.
Ilgalaikis skiepijimo efektas
ŽPV sukeltos karpos nėra pavojingos gyvybei, tačiau jų gydymas gali trukti mėnesius. Gydytojas pabrėžia, kad karpos – ne vienintelis galimas ŽPV padarinys. "Per 600 tūkst. vėžio atvejų pasaulyje yra siejami su ŽPV infekcija. Ji yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, tačiau gali sukelti ir lytinių organų – tiek makšties, tiek varpos – vėžį, taip pat išangės, ryklės ir burnos vėžį", – vardija A.Šumila.
Pasak gydytojo, norint išvengti šio klastingo viruso padarinių, vien stiprinti organizmą neužtenka.
"Beveik visi kažkada vis tiek susidurs su ŽPV, bet niekas nežino, kaip tai gali baigtis. Tad kam rizikuoti, jei yra būdas apsisaugoti? Įrodyta, kad skiepijimo nuo ŽPV efektas ilgalaikis – praėjus net dešimčiai metų po vakcinacijos, stebimas reikšmingai sumažėjęs pavojingiausių viruso tipų plitimas, taip pat gerokai mažiau ŽPV sukeltų karpų atvejų", – sako Santaros klinikų gydytojas.
Latviai skiepys ir berniukus
Pusė varpos vėžio atvejų siejama su ŽPV, todėl gydytojas pabrėžia, kad skiepyti svarbu ir berniukus. Kaimyninėje Latvijoje nuo kitų metų berniukų vakcinacija nuo ŽPV bus įtraukta į nacionalinį vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių.
"Lietuvoje kol kas skiepijamos tik mergaitės, tačiau keisčiausia, kad jos skiepijamos dvivalente vakcina. O vakcinų yra trys, iš kurių aš visada rekomenduosiu didžiausią apsaugą suteikiančią ir nuo daugiausia ŽPV tipų apsaugančią devyniavalentę vakciną. Latvijoje ir Estijoje būtent ši vakcina įtraukta į nacionalinį skiepijimo kalendorių. Tikiuosi, kad, siekiant užkirsti kelią šiai infekcijai, ir mūsų šalyje bus priimtas efektyviausias sprendimas", – mąsto A.Šumila.
ŽPV žinomumo dienos proga gydytojas ragina įvertinti infekcijos keliamą riziką ir priimti sprendimą apsisaugoti nuo daugiau ŽPV tipų.
"Galimybė apsisaugoti ne tik nuo karpų, bet ir nuo įvairių vėžinių ligų – kiekvieno mūsų rankose. Nebijokime kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas, nesidrovėkime teirautis apie jų prevenciją ir apsaugokime save bei savo vaikus", – linki dermatovenerologas.
