Kaip rašoma trečiadienį išplatintame pranešime, 2021 metais sudaryta sutartimi „Skinest Baltija“ įsipareigojo vykdyti krovininių lokomotyvų dyzelinių variklių ir jų sistemų atsarginių dalių tiekimą, taip pat – tiekti kokybiškas detales ir jas pristatyti laiku.

„LTG Cargo“ teigimu, per sutarties vykdymo metus bendrovei buvo pateikta daugiau kaip šimtas pretenzijų dėl netinkamai teiktų paslaugų.

„Nuolatinis techninio parko priežiūrai būtinų detalių tiekimo vėlavimas bei brokuotų prekių pristatymas vertė dešimtis kartų atidėti būtinus lokomotyvų remontus, perplanuoti darbuotojų darbus ar derinti jų viršvalandžius“, – pranešime cituojama „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

„Nebegalime pasitikėti nuolat įsipareigojimų tinkamai nevykdančiu tiekėju, todėl priėmėme sprendimą imtis kraštutinių priemonių – nutraukti sutartį bei įtraukti „Skinest Baltija“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, – akcentavo ji.

Nurodoma, kad šiuo metu „Skinest Baltija“ daugiau kaip šimtą dienų vėluoja pristatyti prekes, jai yra priskaičiuota daugiau kaip 30 tūkst. eurų delspinigių. 

„LTG Cargo“ praėjusių metų viduryje su tiekėju buvo sudariusi taikos sutartį. Visgi, net ir po taikos sutarties sudarymo, „Skinest Baltija“ ir toliau vėlavo tiekti arba teikė kokybės reikalavimų neatitinkančias prekes, rašoma pranešime.

Konstitucinis Teismas spręs, ar Konstitucijos įtvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai neprieštarauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata, kuri numato, jog asmuo gali būti laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų vien tik esant prieš asmenį inicijuotam baudžiamajam persekiojimui dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymo, nors nėra priimtas joks teismo apkaltinamasis sprendimas.

Tai pirmasis individualus skundas ne iš baudžiamosios srities, kurį nagrinėti priėmė Konstitucinis Teismas.

Pasak bendrovės „Skinest Baltija“ direktoriaus Valdo Rasimo, Vyriausybė, taikydama šią galimai antikonstitucinę įstatymo nuostatą, uždraudė bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ sudaryti bendrą 3,6 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Skinest Baltija“, nors ji buvo pripažinta pateikusi geriausios kainos pasiūlymus „Lietuvos geležinkelių“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose.

„Skinest Rail AS“ dėl šių Vyriausybės veiklos epizodų taip pat yra pateikusi Lietuvai pranešimą apie galimą Lietuvos–Estijos investicijų apsaugos sutarties pažeidimą bei ketinimą pradėti tarptautinį arbitražą dėl 62 mln. eurų dydžio žalos atlyginimo priteisimo, ir šią veiklą apskundusi Europos Komisijai.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtais atsakovių bendrovių LG CARGO ir „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus vykdant 2019 m. balandžio 17 d. paskelbtą riedmenų, pritaikytų ir sertifikuotų naudoti tarptautiniame susisiekime 1 520 mm pločio vėžėje, įsigijimo konkursą ir pirkimą nutraukė. Teismas konstatavo, kad bendrovė „LG CARGO“ atitinka kriterijus, taikomus įmonėms, kurios privalo pirkimus atlikti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

Pranešime teigiama, kad „Lietuvos geležinkeliams“ kilo įtarimų, jog bendrovės veikia koordinuotai – tas pats darbuotojas trumpu laiko intervalu redaguoja bei teikia konkurso dokumentus, abu tiekėjai turi ar turėjo bendrų darbuotojų, abu tiekėjai pateikia identišką produktų dokumentaciją, įvairiuose dokumentuose pastebimos vienodos klaidos ir t. t. Taip pat – abi bendrovės nepateikia vienodų prašomų dokumentų.

„Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad sprendimas priimtas, atsižvelgus į Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos ir Konkurencijos tarybos rekomendacijas.

Pagal pranešimą, Konkurencijos taryba, kuri, atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pateiktą informaciją, savo išvadoje siūlė „Lietuvos geležinkeliams“, įvertinus reikšmingas šios situacijos aplinkybes, įvertinti tiekėjų šalinimo galimybę.

Tuo metu Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija rekomendavo bendrovei vykdyti Konkurencijos tarybos rekomendacijas.

Bendrovės šalinamos iš bėgių kelio metalinių tvirtinimo detalių, iešminės produkcijos, bėgių kelio izoliuojančių detalių ir medinių ir kietmedžio pabėgių pirkimo.

Eltai susisiekus su „Lietuvos geležinkelių” korporatyvinės komunikacijos vadovu Tomu Digaičiu, jis sakė, kad bendrovė užtikrins, kad detales turėtų, tačiau plačiau situacijos jis nekomentavo.

„Plačiai nekomentuosiu. Pasakysiu, kad situacija yra kontroliuojama, ir užtikrinsime, kad dalis turėtume”, – Eltai sakė T. Digaitis.

Tuo metu konkurso vertė, anot jo, neskelbiama, nes tai yra kompleksinis pirkimas.

ELTA taip pat susisiekė su „Skinest Baltija” direktoriumi Valdu Rasimu. Jis pažadėjo atsakymus atsiųsti raštu. Tuo metu su įmone „Askita” Eltai kol kas nepavyko susisiekti. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį gavo „Skinest Baltijos“ skundą, tačiau ar jis bus nagrinėjamas, kol kas neaišku – neatliktas joks procesinis veiksmas, bylą teisėjas gavo tik antradienį, BNS informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

„Skinest Baltijos“ vadovas Valdas Rasimas BNS teigė negalintis komentuoti skundo motyvų, kol teismas nepradėjo nagrinėti ieškinio.

Ministrų kabinetas birželio pradžioje patvirtino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą, kad daugiau nei 3 mln. eurų vertės „Lietuvos geležinkelių“ gelžbetoninių pabėgių pirkimo sandoris su mažiausią kainą pasiūliusia „Skinest Baltija“ neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Pasak Vyriausybės, „Skinest Baltijos“ akcininkės „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, jis yra įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.

Estijos pilietis O. Osinovskis įvardijamas kaip vienas turtingiausių šalies žmonių, jis figūruoja viename garsiausių Latvijos korupcijos skandalų – jis įtariamas davęs 0,5 mln. eurų kyšį už tai, kad Latvijos geležinkelių valdoma įmonė „Latvijas Dzelzcels RSS“ įsigytų iš jo valdomos „Skinest“ 4 senus dyzelinius lokomotyvus. Jam bei buvusiam Latvijos geležinkelių vadovui Ugiui Magoniui iškeltos baudžiamosios bylos.

Remdamiesi Vyriausybės sprendimu, „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė sutarties su „Skinest Baltija“ ir nusprendė skelbti naują pabėgių konkursą. Kol bus baigtos naujojo konkurso procedūros „Lietuvos geležinkeliai“ pabėgių įsigijo iš kito tiekėjo – antrą vietą pirmame konkurse užėmusios bendrovės „Swetrak“.

Vilniaus apygardos teismas birželio pabaigoje atmetė „Skinest Baltijos“ prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – pripažinti „Lietuvos geležinkelių“ ir kitos konkurso dalyvės „Swetrak“ sutartį negaliojančia. Šios sutarties vertė yra 709 tūkst. eurų su galimybe ją pratęsti, o maksimali vertė gali siekti 2,9 mln. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Swetrak“ pasirašė po neskelbiamų derybų, o konkursas, kuriame dalyvavo abi įmonės, šiuo metu yra sustabdytas, BNS sakė geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas.

„Procesą skųsime teismui. Pirma, „Skinest Baltija“ neturėjo jokių galimybių civilizuotai užbaigti proceso, nes visi sprendimai priimti už akių. Antra, komisijos sprendimas inicijuotas jau pasiekus sutarties pasirašymo etapą, kas rodo, jog siekiama trūks plyš pašalinti „Skinest Baltija“ iš konkurencinės kovos“, – pranešime spaudai sakė „Skinest Baltijos“ direktorius Valdas Rasimas.

„Jei praktika šalinti konkurentus ar stabdyti sandorius prisidengiant nacionaliniu saugumu Lietuvoje tampa įprasta, tai tokiu būdu siunčiama labai bloga žinutė užsienio investuotojams“, – pridūrė jis.

Pasak pranešimo, „Skinest Baltija“ pasiūlymas konkurse buvo 0,2 mln. eurų pigesnis nei antroje vietoje likusio dalyvio, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kurios išvadų pagrindu sustabdė 3 mln. eurų vertės sutarties pasirašymą.

Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ gegužės 24 dieną po neskelbiamų derybų pasirašė sutartį dėl pabėgių su ta pačia antrąją vietą laimėjusia bendrove, o maksimali jos vertė gali siekti 2,9 mln. eurų. 

„Nugalėtoja mus pripažinę „Lietuvos geležinkeliai“ slapčia pasirašė sutartį su kitu dalyviu ir po dviejų savaičių rado pretekstą nepasirašyti sutarties su mumis, prisidengiant nežinia kokiais kaltinimais pagrįstomis komisijos išvadomis. Panašių procesinių siurprizų matome dar dviejuose „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose, kuriuose dalyvaujame“, – sakė V. Rasimas.

Antroji konkurse liko Lietuvos bendrovė „Swetrak“, BNS patvirtino geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas. Šios sutarties vertė, anot jo, yra 709 tūkst. eurų, su galimybe ją pratęsti, o maksimali vertė gali siekti 2,9 mln. eurų.

„Patvirtinu, kad sutartis su „Swetrak“ pasirašyta, nes mums skubiai reikėjo pabėgių darbams užtikrinti, priešingu atvejų būtų stoję darbai. Kalbėjome su potencialiais tiekėjais – kadangi „Skinest“ klausimas buvo komisijoje, mes negalėjome iš jų pirkti, o gavę komisijos išvadą, minimalų pabėgių kiekį įsigijome iš „Swetrak“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Jo teigimu, iš šios įmonės bus įsigyta 18 tūkst. gelžbetoninių pabėgių po 39,4 euro už vienetą, ir tai yra mažiausia bet kada įmonės suderėta kaina. Geležinkelių tikslas, pasak M. Dubausko, buvo įsigyti juos ne brangiau nei siūlė sustabdyto konkurso dalyviai. „Skinest“ jame siūlė 39,49 euro, o „Swetrak“ – daugiau nei 40 eurų. 

Pasak M. Dubausko, pastaruosius trejus metus pabėgius geležinkeliams tiekė įmonė „Specrail“, o iš „Skinest“ buvo perkami mediniai pabėgiai (trejų metų sutarties vertė – 367 tūkst. eurų). Su pastarąja įmone „Lietuvos geležinkeliai“ turi ir daugiau sutarčių.

Sutartis su „Skinest Baltija“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų – tokią minėtos komisijos išvadą trečiadienį patvirtino Vyriausybė.

Nutarime rašoma, kad „Skinest Baltijos“ akcijas valdančios „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, jis įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.

Pasak V. Rasimo, argumentai apie netiesioginių „Skinest Baltija“ akcininkų ryšius su užsienio šalių institucijomis ar asmenimis yra pritaikomi bet kuriam tarptautiniam verslui.

„Aš vis dar tikiuosi, kad nekaltumo prezumpcijos principas Lietuvoje galioja. Antraip to paties likimo turėtų sulaukti daugybės pasaulinių koncernų antrinės įmonės“, – pažymėjo V.Rasimas.

Jis neatmetė galimybės, kad „Skinest Rail“ teismo keliu sieks kompensacijos už Susisiekimo ministerijos paviešintus teiginius apie bendrovę.

Estijos pilietis O. Osinovskis įvardijamas kaip vienas turtingiausių šalies žmonių, jis figūruoja viename garsiausių Latvijos korupcijos skandalų – jis įtariamas davęs 0,5 mln. eurų kyšį už tai, kad Latvijos geležinkelių valdoma įmonė „Latvijas Dzelzcels RSS“ įsigytų iš jo valdomos „Skinest“ 4 senus dyzelinius lokomotyvus. Jam bei buvusiam Latvijos geležinkelių vadovui Ugiui Magoniui iškeltos baudžiamosios bylos.

Įvertinę tai, kad „Skinest“ grupė figūruoja VTEK tyrime, „Lietuvos geležinkeliai“ balandį kreipėsi į minėtą komisiją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydami įvertinti, ar įmonės pirkimai atitinka aukščiausius skaidrumo kriterijus bei valstybės interesus, ar konkurse nėra nusikalstamos veikos apraiškų. 

M. Dubauskas BNS trečiadienį dar negalėjo pasakyti, ar kitos geležinkelių sutartys su „Skinest“ grupės įmonėmis bus peržiūrėtos, nes įstatymas dėl strateginių įmonių sandorių įsigaliojo tik šių metų kovo 1-ąją. Tačiau jis neatmetė, kad dėl ankstesnių sutarčių taip pat bus kreipiamasi į komisiją.

Jis teigė, jog įmonė dar svarstys, kaip elgtis su konkursu – gali būti, kad jis bus nutrauktas.  

Ji remiasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada.

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad „Skinest Baltijos“ akcijas valdančios „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.

Be to, O. Osinovskis yra įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas kol kas negalėjo pasakyti, ar kitos geležinkelių sutartys su „Skinest“ grupės įmonėmis bus peržiūrėtos, nes įstatymas dėl strateginių įmonių sandorių įsigaliojo tik šių metų kovo 1-ąją. Tačiau jis neatmetė, kad dėl ankstesnių sutarčių taip pat bus kreipiamasi į komisiją.

„Lietuvos geležinkeliai“ svarsto kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją ir dėl anksčiau sudarytų sutarčių su „Skinest“ bei dėl ateities sandorių, jeigu įmonė dalyvaus geležinkelių konkursuose ateityje“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Estijos pilietis O. Osinovskis įvardijamas kaip vienas turtingiausių šalies žmonių, jis figūruoja viename garsiausių Latvijos korupcijos skandalų – jis įtariamas davęs 0,5 mln. eurų kyšį už tai, kad Latvijos geležinkelių valdoma įmonė „Latvijas Dzelzcels RSS“ įsigytų iš jo valdomos „Skinest“ 4 senus dyzelinius lokomotyvus.

O. Osinovskis, kuriam iškelta baudžiamoji byla, neneigia davęs pinigų buvusiam Latvijos geležinkelių vadovui Ugiui Magoniui, bet tikina tai daręs visai kitu tikslu ir teisėtai.

U. Magoniui dėl kyšininkavimo stambiu mastu taip pat iškelta baudžiamoji byla. Šių metų sausį O. Osinovskio byla atskirta nuo U. Magonio bylos ir perduota Estijos teismui.

Įvertinę tai, kad „Skinest“ grupė figūruoja VTEK tyrime, „Lietuvos geležinkeliai“ balandį kreipėsi į minėtą komisiją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydami įvertinti, ar įmonės pirkimai atitinka aukščiausius skaidrumo kriterijus bei valstybės interesus, ar konkurse nėra nusikalstamos veikos apraiškų.

Pabėgių pirkimo konkurse mažiausią kainą pasiūlė „Skinest Baltija“. 200 tūkst. eurų daugiau pasiūlė kita neįvardijama įmonė.  

Su šia bendrove siejamoje įmonėje dirba vienas buvusių „Lietuvos geležinkelių“ vadovų Gerimantas Bakanas, jo  elgesį šiuo metu tiria Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„Lietuvos geležinkeliai“ ketina kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašant įvertinti, ar konkursas vyksta skaidriai, ar įmonė nepažeidė įstatymų.

„Pirkimuose siekiame užtikrinti konkurenciją ir palankiausią kainą valstybės valdomai bendrovei. Ne mažiau svarbu užtikrinti skaidrumą ir valstybės interesus, todėl kreipsimės į atsakingas institucijas įvertinimo“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

„Skinest Baltijos“ daugiau nei 3 mln. eurų pasiūlymas yra 200 tūkst. eurų pigesnis, nei antroje vietoje likusios įmonės. Nei pastarosios pavadinimo, nei G. Bakano pavardės geležinkeliai neskelbia.

Bendrovės atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, jog galutinai derėtasi su dviem konkurso dalyviais.

VTEK yra pradėjusi tyrimą, ar buvęs „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas G. Bakanas nepažeidė reikalavimo vienerius metus „atvėsti“ nuo buvusios tarnybos.

Tyrimas pradėtas, gavus Seimo nario Algirdo Butkevičiaus skundą – esą, nustojęs eiti pareigas „Lietuvos geležinkeliuose”, G. Bakanas po kelių mėnesių tapo geležinkelio paslaugų ir investicijų grupės „Skinest Rail“ antrinės įmonės „CEE Railroad Reform Foundation“ valdybos nariu.

„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat žada kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams.