„Tuojau pat evakuokitės iš savo namų ir pasitraukite į pietus nuo Vadi Gazos“, – sakoma iš dronų mėtomose skrajutėse.

Skrajutėse taip pat pavaizduotas žemėlapis su rodykle, rodančia pietų kryptimi per Gazos Ruožo centrinėje dalyje nubrėžtą liniją.

„Vis dažniau pastebime ant stulpų ar šviesoforų klijuojamus reklaminius skelbimus, kurie netinkamai pakabinti gadina infrastruktūrą. Paliekamos sunkiai nusivalančios klijų juostos pažeidžia stulpo dangą ir nekuria estetiško vaizdo“, – atkreipė dėmesį atstovai.

Primenama, kad reklaminiai plakatai gali būti kabinami tik gavus miesto leidimą.

„Prašome supratingumo kuriant patrauklią miesto aplinką“, – rašė savivaldos atstovai.

Redakcijos nuotr.

„Vyrams patinka blondinės, o blondinėms nepatinka sužaloti vyrai“, – tokio turinio lapelius anglų kalba į sąjungininkų teritoriją Vakarų Vokietijoje karo pabaigoje mėtė naciai, tikėdamiesi demoralizuoti priešo karius.

Propagandinės skrajutės buvo barstomos uždarose kasetėse, kurios priminė bombas ir pasklisdavo joms esant nedideliame aukštyje virš priešininko teritorijos.

Šie lapeliai aktualūs ir šiandienos kontekste, kai matome, kad propaganda itin stipri ir aktyvi ypač Baltijos šalyse.

Paprastai tokie karo metu paskleisti lapeliai buvo naikinami, todėl šis rinkinys yra įdomus ir retas.

„Šitie dalykai yra labai įdomūs ir svarbūs tyrėjams. Tai yra ano laikmečio dokumentai ir savotiškas liudijimas, kaip tada veikė propaganda. Tuose lapeliuose buvo nemažai informacijos apie padėtį fronte. Nurodoma, kaip būtų galima pabėgti ir išsigelbėti“, – pasakojo prof. dr. Volkeris Wittpahlas.

Profesoriaus teigimu, jam teko matyti apie 100 įvairių karo metų propagandinių lapelių variantų, kuriuos naciai platino sąjungininkų teritorijoje.

„Šie lapeliai aktualūs ir šiandienos kontekste, kai matome, kad propaganda itin stipri ir aktyvi ypač Baltijos šalyse. Tik šiandien naudojamos skaitmeninės technologijos, kur informacija parengta dar subtiliau ir veikia klastingiau“, – teigė V.Wittpahlas.

Britai, kurie birželį vyksiančiame referendume ketina balsuoti už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos, vyriausybės skrajutes su proeuropine agitacija siunčia atgal į Dauningo gatvę, protestuodami prieš tai, ką kritikai vadina baimės kurstymu.

Socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ pradėta kampanija „Išsiųsk  atgal“ (Post It Back) sulaukė palaikymo iš šimtų žmonių, kuriems nepatinka šią savaitę jų namus pasiekusios proeuropinės skrajutės, išleistos už mokesčių mokėtojų pinigus.

Kirsty Stubbs (Kersti Stabs) savo „Facebook“ paskyroje paskelbė nuotrauką, kurioje matyti jos gauta skrajutė, aprašinėta įvairiomis frazėmis, tarp jų „Baimę kurstantis šlamštas“ ir „Balsuokite už pasitraukimą!“. Ji skrajutę išsiuntė atgal.

Alexas Armstrongas (Aleksas Armostrongas) savo gautą skrajutę išsiuntė nemokamo siuntimo pašto adresu ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) Konservatorių partijai. Kartu jis pridėjo ir specialų paketą, kad partijai tektų daugiau sumokėti už pašto paslaugas.

„Tiesiog siųskite propagandinę skrajutę nemokamo siuntimo pašto adresu su gana sunkiu priedu – betono gabalu“, – parašė jis savo „Facebook“ paskyroje.

Šimtai kitų nepatenkintų britų tiesiog sudegino gautas skrajutes arba pareiškė panaudosiantys jas vietoje tualetinio popieriaus, padėkliukų kavos puodeliui ar kraiko katei.

Euroskeptiškų pažiūrų įstatymų leidėjai taip pat širsta, kad D.Camerono vyriausybė išleido daugiau nei 9 mln. svarų (11 mln. eurų) šioms skrajutėms, kurios turėtų pasiekti kiekvieno brito namus.

Jie pirmadienį Bendruomenių Rūmuose inicijavo debatus šiuos klausimu.

„Junckerio laiškai“

„Gana nemalonu elektroniniu paštu gauti brukalą, tačiau Junckerio laiškai, siunčiami mums už mūsų pačių mokesčius, yra paskutinis lašas“, – sakė įtakingas konservatorių veikėjas Liamas Foxas (Lajemas Foksas), panaudodamas žodžių žaismą (junk mail – brukalas, Juncker mail – Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) laiškai).

Kitas konservatorius Nigelas Evansas (Naidželas Evansas) pasidalijo prisiminimais, kaip dirbo rinkimų stebėtoju, ir vyriausybės kampanijos taktiką palygino su situacija Zimbabvėje.

„Jei kurioje nors šalyje, kurioje viešėčiau, išvysčiau kažką panašaus į aferisto Roberto Mugabe (Roberto Mugabės) vyriausybės taikytą praktiką, kurią mačiau, pasmerkčiau tuos rinkimus kaip nesąžiningus“, – sakė jis.

Daugiau nei 200 tūkst. žmonių parlamento interneto svetainėje pasirašė peticiją, smerkiančią mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą „tendencingų“ lankstinukų gamybai. Dėl to įstatymų leidėjai ketina gegužės 9 dieną dar kartą grįžti prie šio klausymo svarstymo.

16-os puslapių lankstinuke, išspausdintame ant blizgaus popieriaus, be kita ko, teigiama, kad šaliai pasitrauks iš ES, lauks ilgi neužtikrintumo ir potencialios destabilizacijos metai, o narystė Bendrijoje „padeda neleisti pakliūti į šalį nusikaltėliams ir teroristams“.

Oficialios pasitraukimo šalininkų ir priešininkų stovyklos prieš birželio 23 dieną numatytą referendumą turės galimybę į kiekvieną namų ūkį išsiųsti viešosiomis lėšomis finansuojamą agitacinę medžiagą, kurios parengimas atsies iš viso apie 30 mln. svarų.

Tačiau oponentai sako, kad vyriausybė įgyja nesąžiningą pranašumą, išleidusi 9 mln. eurų šiems papildomiems lankstinukams prieš oficialią agitacinės kampanijos pradžią penktadienį.

Kaip rodo šešių pastarojo meto viešosios nuomonės apklausų rezultatai, pasitraukimo šalininkų ir priešininkų yra apylygiai, o iki 20 proc. britų dar neapsisprendė, kaip balsuos birželio 23-iąją.