Pašnekovė skundėsi, kad pirmadienio vakarą vykusio skrydžio pabaigoje nebuvo konkretumo, tikslumo ir gero organizavimo.

„Kauno oro uoste nusileidimas buvo klaikus, lėktuvas nusileido tik iš kelinto bandymo. Keleiviams nebuvo pateikta jokia tiksli informacija, tik tai, kad yra blogos oro sąlygos, plikšala“, – prisiminė keleivė Jurgita.

Kaunietė pasakojo, kad po daugiau nei 13 val. trukusio skrydžio nebuvo greitai sureaguota į keleivių prašymą išlaipinti iš lėktuvo.

„Tai buvo padaryta tik po dviejų valandų balsavimų ir derybų. Nutūpus Kaune, keleiviai lėktuve buvo įkalinti dvi valandas, kol išsikovojome, jog po tokio vos katastrofa netapusio nusileidimo nebeskraidintų atgal į Vilnių (oro sąlygos nebuvo pasikeitę), o po ilgos kelionės paleistų žmones skirstytis į namus. Lėktuve kilo sąmyšis, tai sukėlė daugumos keleivių paniką. Tik po dviejų valandų visgi buvo pripažinta, kad dėl blogų oro sąlygų keleiviai bus išlaipinami iš lėktuvo Kaune“, – teigė pašnekovė.

Anot Jurgitos, keleiviai patys užprotestavo, kad nebūtų skraidinami į Vilnių, nes oro sąlygos buvo prastos.

Lėktuve kilo sąmyšis, tai sukėlė daugumos keleivių paniką.

„Pasijutome tarsi palikti likimo valiai. Buvo chaosas, – teigė pašnekovė. – Pusę valandos buvo tyla – sėdėjome nežinioje. Tada pranešė, kad užsipils kuro ir skraidins atgal į Vilnių. Tada ir kilo sąmyšis – dauguma norėjo išlipti po tokio klaikaus nusileido. Keleiviai užprotestavo.“

Pašnekovė užfiksavo ir kelias kelionės pabaigos akimirkas, tarp jų – ir darbuotojų surengtą balsavimą.

„Stiuardesės prašė pakelti rankas, kurie nori išlipti iš lėktuvo Kaune, o kas nori skirti į Vilnių. Tokia nesąmonė, tokių derybų dar nemačius. Kaip turguje viskas vyko. Dabar man jau juokinga, o tuo metu buvome sutrikę“, – sakė kaunietė.

Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas portalui kauno.diena.lt teigė, kad šis skrydis buvo nukreiptas į Kauno oro uostą dėl itin blogų oro sąlygų Vilniaus oro uoste.

Daugiau detalių pateikė skrydį organizavusios kompanijos atstovai.

„Aviacijoje keleivių saugumo užtikrinimas yra didžiausias prioritetas. Visi procesai atliekami laikantis griežtų aviacijos saugos standartų. Jūsų paminėtu konkrečiu atveju nepalankios oro sąlygos – stingdantis lietus ir stiprus vėjas – Vilniaus oro uoste lėmė, kad kilimo ir tūpimo takas buvo netinkamas lėktuvo leidimuisi numatytu atvykimo laiku. Siekiant užtikrinti keleivių ir orlaivio saugumą, buvo priimtas sprendimas leistis Kaune“, – atsiųstame laiške portalui kauno.diena.lt teigė oro linijų bendrovės „SkyUp Airlines“ atstovai.

Anot jų, nusileidus Kaune išleisti keleivių iš lėktuvo iš pradžių nebuvo planuota. „Tačiau daug keleivių pareiškė norą išlipti Kauno oro uoste. Kaip aptarnaujanti aviakompanija mes tenkinome keleivių prašymą, nes tai neprieštaravo saugumo taisyklėms, kurios aviacijoje yra pirmojoje vietoje. Tuo pačiu keleiviams buvo pasiūlytas pervežimas antžeminiu transportu į galutinį tikslą arba skrydis į Vilnių, kai tik leis oro sąlygos, – teigta atsakyme. – Išlaipinimo procesas užtruko dėl įvairių priežasčių, įskaitant logistinius iššūkius alternatyviame oro uoste, laukiant leidimo procedūrų ir užtikrinant keleivių saugumą viso proceso metu. Šie veiksniai prisideda prie kruopštaus ir sistemingo požiūrio, užtikrinančio, kad būtų imtasi visų būtinų atsargumo priemonių prieš leidžiant keleiviams išlipti.“