„Per penkias dienas apskųsiu šį sprendimą“, – trečiadienio vakarą savo „Telegram“ kanale rašė žinomas karo kritikas. Centrinė rinkimų komisija prieš dvi savaites atmetė N. Nadeždino kandidatūrą, tai motyvuodama klaidomis parašų rinkimo lapuose – tada šis kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą.

Aukščiausiasis teismas kol kas nepateikė argumentų, kodėl B. Nadeždino ieškinys atmestas. Tačiau tokio sprendimo ir tikėtasi. Prieš tai teisėjai dėl techninių klausimų jau atmetė kitus du 60-mečio politiko ieškinius.

B. Nadeždino raginimai sustabdyti Rusijos invaziją prieš Ukrainą praėjusį mėnesį paskatino minias rusų visoje šalyje palaikyti jo siekį patekti į rinkimų biuletenį. Ilgų eilių, laukiančių padėti parašą už B. Nadeždiną, vaizdai sugriovė Kremliaus pasakojimą, kad Rusijos visuomenė vieningai palaiko prezidento Vladimiro Putino kampaniją prieš Ukrainą. B. Nadeždinas, jo komandos duomenimis, vietoj reikiamų 100 tūkst. rėmėjų parašų surinko dvigubai daugiau, tačiau, nepaisant to,  Rinkimų komisijai leista pateikti tik 105 tūkst.

Kovą vyksiančiuose rinkimuose V. Putinas sieks penktosios kadencijos. Rinkimuose dalyvaus dar trys kandidatai, tačiau jie laikomi neturinčiais šansų.

„Aš tikrai skųsiu dėl pačių motyvų. (...) Patenkinti ieškinį ir nepatenkinti argumentų, kuriuos mes išdėstėme, kurie yra kaip įrodomoji medžiaga ir teismas jų net nevertino, tai man čia labai įdomus dalykas“, – Eltai komentavo R. Žemaitaitis.

Politiko akcentavo, kad savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ jis išsakė savo nuomonę. Tad, anot R. Žemaitaičio, bandymas jo pasisakymus traktuoti kaip tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą jam sukėlė lengvą šoką. 

„Kai aš remiuosi Mokesčių inspekcijos pateikta deklaracija, kai aš remiuosi pačio A. Tapino viešai prieinama pozicija, kai viešai Turkija pasako, kad mes dovanojame „Bayraktarą“, o po to renkame paramą, o pagal įstatymą to daryti jau nebegalima, ir aš pasakau šitą kaip nuomonę, tai sako jau ne – čia yra informacija. Tai man čia buvo lengvas šokas“, – tikina R. Žemaitaitis.

Komentuodamas teismo sprendimą R. Žemaitaitis prisiminė ir anskčiau plačiai aptarinėtą, teisėsaugos dėmesio sulaukusį buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymą apie tai, kad „V. Tomaševskis yra kolorado vabalas“ ir „tokius reikia šaudyti“, dėl kurio jis liko nenubaustas.

„Kai A. Valinskas pasiūlė šaudyti po vieną lenką pradedant Tomaševskiu, jo atveju pasako, kad byla nutraukta, nes nėra nusikaltimo sudėties. Aš pasakiau, kad komunistuojanti ambasadorė neturi nurodinėti ir sako ne Žemaitaiti, tu perlenkei lazdą, turi jos atsiprašyti, tu ją įžeidei. Tai Valinsko atveju ta reiškia nieko, mano atveju – tai jau blogai. Tai reiškia, kad bet kuris Seimo narys ne tik kad komentuoti negali, bet ir rašyti nieko negali“, – pažymi jis.

ELTA primena, kad  trečiadienį Klaipėdos apylinkės teismas nutarė, kad Seimo nario R. Žemaitaičio paskleista informacija apie visuomenininką A. Tapiną ir jo įkurtą viešąją įstaigą „Laisvės TV“ neatitinka tikrovės, žemina garbę ir orumą.

Teismas įpareigojo politiką ištrinti socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtą informaciją. Taip pat teismo sprendimu iš R. Žemaitaičio A. Tapinui priteista 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš politiko priteista 7,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Kaip paskelbė Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinus R. Žemaitaičio 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašus socialiniame tinkle „Facebook“, nustatyta kad, nors dėstomą informaciją buvo bandoma pateikti kaip nuomonę, naudojant klausiamąją formą, žodį „galimai“, tačiau išanalizavęs visą įrašų turinį, teismas padarė išvadą, kad pateikiama informacija turi ryškių faktų konstatavimo bruožų, todėl pripažino, kad minėtuose įrašuose pateikta informacija kvalifikuotina, kaip žinia, o ne nuomonė.

Pats R. Žemaitaitis teisme aiškino, kad savo komentaruose apie galimai „nusuktus tūkstančius“ minėdamas „Andriuką“, neturėjo omenyje A. Tapino. Parlamentaro gynėjos pabrėžė, kad politikas, keldamas klausimus apie paramos Ukrainai akcijų skaidrumą, tiesiog siekė įgyvendinti bendrąjį gėrį, tai yra vykdyti paramos panaudojimo kontrolę. R. Žemaitaitis prašė teismo A. Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ ieškinį atmesti.

„Turėjome pasitarimą, komisijos narių nuomone, teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, todėl VRK nariai nusprendė skųsti aukštesnei instancijai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčą išspręstų iš esmės ir sudėtų visus taškus, kur jie priklauso“, – BNS sakė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas vasarį priėmė nutartį, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 metų spalį skirta sankcija liberalams už šiurkščius kampanijos finansavimo pažeidimus atimti antrojo pusmečio 394 tūkst. 880 eurų dotaciją buvo per giežta.

Teismo sprendimu, į biudžetą turėjo būti grąžinta ne visa pusmečio dotacija, kaip nusprendė komisija, o jos dalis – 197 tūkst. 440 eurų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad teismas turi teisę nuspręsti dėl sankcijos dydžio, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

VRK nariai nusprendė skųsti aukštesnei instancijai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčą išspręstų iš esmės ir sudėtų visus taškus, kur jie priklauso.

„Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, iš esmės jo neneigė, pažeidimo mastas nebuvo didelis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti VRK sprendimu dėl dotacijos pareiškėjui skirtą sankciją iki 197 tūkst. 440 eurų“, – rašoma nutartyje.

Liberalų sąjūdis teismo prašė panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo neteisėta nepinigine auka pripažinus per 45 tūkst. eurų vertės surengtus mokymus partijos nariams ji prarado beveik 395 tūkst. eurų dotaciją.

Liberalai skunde teismui ginčijo, kad sankcijos dydis yra nemotyvuotas ir neproporcingas padarytam pažeidimui – Taikomosios politikos instituto mokymų rengimo išlaidos sudarė 45 tūkst. eurų, tuo metu prarasta dotacija aštuonis kartus viršijo šią sumą.

VRK nurodė, kad sprendimą liberalų pažeidimą pripažinti šiurkščiu patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o komisijos nustatytos aplinkybės „liudija grubų ir akivaizdžiai neteisėtą partijos elgesį gaunant neteisėtas aukas iš juridinio asmens“.

Liberalai anksčiau teisme ginčijo patį VRK sprendimą, kuriuo partija pripažinta padariusi šiurkštų kampanijos finansavimo pažeidimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį pripažino pagrįstu.

VRK 2017 metais pripažino, kad 2016 metų liberalų Seimo rinkimų kampanija neteisėtai finansuota per Taikomosios politikos instituto surengtus mokymus partijos nariams. VRK konstatavo, kad per 45 tūkst. eurų kainavę mokymai yra neteisėta nepiniginė auka.

VRK minėtą pažeidimą pripažino remdamasi prokurorų medžiaga. Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimos koncerno „MG Baltic“ korupcijos, joje teisiamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, buvęs vienas iš partijos lyderių Gintaras Steponavičius, buvęs jos narys Šarūnas Gustainis ir pati partija.