„Socialinė atskirtis, skurdas ir nedarbas yra opios mūsų visuomenės problemos. Dažnai jos sprendžiamos trumpalaikėmis, ne visada efektyviomis priemonėmis. Todėl didesnį dėmesį turėtume skirti socialinėms investicijoms, kurios skatintų žmonių savarankiškumą ir sudarytų kuo lygesnes galimybes visiems valstybės gyventojams, nepaisant jų socialinės padėties. Reikia nepamiršti ir pilietinės visuomenės svarbos, skatinkime nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą, sprendžiant šias problemas“, – teigia Seimo pirmininkė.

Jungtinės Tautos šių metų Pasaulinę socialinio teisingumo dieną skiria socialiniam teisingumui skaitmeninėje ekonomikoje. Skatina dialogą dėl veiksmų, skirtų įveikti skaitmeninę atskirtį, užtikrinti tinkamas darbo galimybes ir apsaugoti žmogaus teises šiuolaikiniame skaitmeninių technologijų pasaulyje.

„Siekiant kovoti su socialine atskirtimi, įveikti skaitmenizacijos iššūkius, svarbu skirti pakankamą dėmesį profesiniam perkvalifikavimui. Reaguojant į besikeičiančią darbo rinką, turime sudaryti palankias sąlygas darbuotojui, nepaisant jo amžiaus, keisti profesiją“, – sako Seimo pirmininkė.

Pažeidžiamų visuomenės narių pajamos mažėja ir tampa vis nestabilesnės. O su tuo susijusio nesaugumo neįmanoma įveikti taikant minimalaus darbo užmokesčio įstatymus, mokesčių lengvatas arba pašalpas, kurios skiriamos atsižvelgiant į materialinę padėtį ar reikalaujant ieškoti darbo. Trumpai tariant, bazinės pajamos tampa politine būtinybe, dienraštyje „The Guardian“ teigia Londono universiteto profesorius Guy Standingas.

Pastaruoju metu susidomėjimas bazinių pajamų idėja smarkiai išaugo. Bazinių pajamų principas yra tas, kad mėnesio pajamos turėtų būti besąlygiškai mokamos kiekvienam atitinkamoje šalyje gyvenančiam piliečiui ar kitam joje gyvenančiam asmeniui; teisėtiems migrantams gali būti nustatytas tam tikras laukimo laikotarpis. Bazinių pajamų idėja ilgai buvo išjuokiama kaip per brangi ir skatinanti dykaduonystę, tačiau dabar ji susilaukia vis daugiau paramos iš įvairių šalių, be to, imama abejoti, kiek pagrįsta įprastinė bazinių pajamų kritika.

Toks susidomėjimas paskatino keletą bandomųjų projektų visame pasaulyje. Vienas projektas sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti Suomijoje. Panašūs projektai planuojami Ontarijuje (Kanada), Oklande (JAV), Akvitanijoje ir Katalonijoje. JAV nevyriausybinė organizacija „GiveDirectly“ ketina pritraukti 30 mln. JAV dolerių 12 metų trukmės eksperimentui Kenijoje.

Svarbu pabrėžti, kad tokie bandomieji projektai gali padėti įvertinti tik tam tikrus elgesio aspektus, susijusius su bazinių pajamų mokėjimu, ir nustatyti, kaip pasikeičia žmonių elgesys, tačiau bazinių pajamų sistemos šalininkai apeliuoja į reikšmingesnius motyvus, tokius kaip socialinis teisingumas, laisvė ir ekonominis saugumas. Nė vieno iš šių dalykų negalima įvertinti per bandomuosius projektus, nes tokie projektai yra trumpalaikiai, be to, juose dalyvauja palyginti nedaug žmonių, pabrėžia profesorius.

Dauguma bandomųjų projektų neatitinka visuotinių bazinių pajamų sistemos reikalavimų, nes tokioje sistemoje bazines pajamas gauna visi atitinkamos bendruomenės nariai, todėl įgyvendinant tokius projektus atitinkamos naudos įvertinti neįmanoma. O jei bazines pajamas gauna tik keletas žmonių, gavėjai netrukus susiduria su artimųjų ir kaimynų spaudimu tokiomis pajamomis pasidalyti.

Dėl šių priežasčių kai kas mano, kad tokie bandomieji projektai tėra tik būdas išvengti kitų visai visuomenei svarbių sprendimų. Tačiau panašių projektų įgyvendinimo rezultatai gali padėti įtikinti skeptikus, jei paaiškėtų, kad bazinių pajamų sistemą yra įmanoma įgyvendinti ir kad bazinės pajamos neturi neigiamo poveikio gavėjų elgesiui, kaip paprastai linkstama manyti.

Šiuo metu Suomijos bandomasis projektas sulaukia dėmesio visame pasaulyje. Tai nėra tikras bazinių pajamų eksperimentas, tačiau jis vis dėlto gali būti naudingas. Įgyvendinant projektą 2000 atsitiktinai atrinktų 25–58 metų amžiaus bedarbių imta kas mėnesį mokėti 560 eurų neapmokestinamą besąlygišką išmoką, kuri bus mokama dvejus metus. Išmoka nebus sumažinta, jei eksperimento dalyviai gaus darbo pajamų, be to, jie neprivalės ieškoti darbo.

Eksperimentą rengti paskatino tai, kad pramoninei visuomenei pritaikyta Suomijos socialinės apsaugos sistema tapo nebeveiksminga. Ji yra labai sudėtinga, todėl tam tikrose visuomenės grupėse kilo didelių skurdo problemų. Taikant bazinių pajamų sistemą, pašalpų gavėjai nebeprivalo ieškoti darbo, tačiau jiems daugėja paskatų imtis darbo už mažą darbo užmokestį, nes didėjant pajamoms bazinės pajamos nėra atimamos. Tad bandomojo projekto rengėjai nori išsiaiškinti, ar bazinės pajamos gali padėti supaprastinti socialinės apsaugos sistemą ir padidinti užimtumą, rašo Londono universiteto profesorius G. Standingas.

XX a. aštuntajame dešimtmetyje Kanados Dofino mieste įgyvendinus atitinkamą eksperimentą, pagerėjo bazinių pajamų gavėjų sveikata ir sumažėjo stresas. Per maždaug tuo pačiu metu JAV vykdytus neigiamo pajamų mokesčio eksperimentus pastebėta, kad šeimų gavėjų vaikai rečiau nustodavo lankyti vidurinę mokyklą.

Įgyvendinant negarantuotų bazinių pajamų projektą Šiaurės Karolinoje, kur ilgalaikis vaiko vystymosi tyrimas sutapo su čerokių bendruomenės sprendimu paskirstyti kazino pelną visiems genties nariams, gavėjų šeimų vaikai turėjo mažiau elgesio sutrikimų, geriau mokėsi ir buvo mažiau linkę nusikalsti. Tai buvo paaiškinta tuo, kad išaugo ekonominis saugumas ir pagerėjo šeimos santykiai, iš dalies dėl to, kad tėvai mažiau ginčydavosi dėl pinigų ir daugiau laiko skirdavo savo vaikams. Be to, sumažėjo piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinių medžiagų vartojimas.

Besivystančiose šalyse eksperimentai, kurie labiausiai priminė bazinių pajamų projektus, buvo įgyvendinti Namibijoje ir Indijoje. Didžiausiame Indijos bandomajame projekte apie 6000 gyventojų aštuoniuose kaimuose 18 mėnesių gavo nedidelę bazinę išmoką, o jų patirtis buvo lyginama su tuo, kas vyko 12 panašių kaimų, kurių gyventojams bazinės pajamos nebuvo mokamos.

Kaimuose, kuriuose vykdytas projektas, buvo užfiksuota teigiamų poslinkių keturiose srityse. Pirma, išaugo žmonių gerovė: pagerėjo gyventojų mityba, sveikata ir moksleiviai ėmė geriau mokytis. Antra, užfiksuotas teigiamas poveikis lygybės srityje: bazinės pajamos neįgaliesiems padėjo labiau nei visiems kitiems, moterims – labiau nei vyrams, o žemiausių kastų namų ūkiams – labiau nei aukštųjų kastų šeimoms. Trečia, nustatytas teigiamas ekonominis poveikis – bazinės pajamos padėjo užtikrinti daugiau darbo galimybių ir didesnę darbo jėgos pasiūlą, padidinti darbo našumą ir sumažinti nelygybę. Be to, išaugo papildomo ir savarankiško darbo mastas.

Štai ir šįsyk Eugenijumi Buivydu prisistatęs asmuo, aną pirmadienį dienraštyje paskaitęs komentarą, neiškentė: "Ko taip žviegia S.Pocius? Jis drįsta lyginti emigraciją su sovietiniais trėmimais į Sibirą ir klausia – nekorektiška? Taip! Labai ir labai nekorektiška lyginti pasinaudojančius Lietuvos jiems duota teise išvykti didesnio uždarbio ieškotojus su išmetamais iš prekinių vagonų mirusiais kūdikiais. Ir ta demagogija apie "bazinę pensiją" (o kas ji tokia?), apie gyvenančiuosius už 1,5 euro per mėnesį (o kas jie tokie?), valstybės pinigus skirstančius "nusikaltėlius arba idiotus". Taip pat kalbama ir apie brangias karių uniformas, ir haubicas už milijonus, – a, štai kur šuo pakastas! Tai kam darbuojasi (t. y. darkosi) p. S.Pocius?"

Kaip tai kam darkosi? Maskvai, argi neaišku? Smagu demaskuoti dar vieną Kremliaus agentą. Ir visai nesvarbu, kad mokykloje šis nebuvo nei pionierius, nei komjaunuolis, nei pagaliau tarnavo bolševikų kariuomenėje, skirtingai nei tuometė dominuojanti dauguma, kurios atstovai šiandien per TV žydrynę moko nepriklausomybės ir patriotizmo.

Ponas E.Buivydai, jūsų praeitis tai, be abejo, be pionieriškų saliutų Leonidui Iljičiui. Tad apie korektiškumą šįsyk gal nekalbėsime. Geriau – apie "bazinę pensiją". Tai, beje, ne Kremliaus, o Lietuvos biurokratų sumanytas terminas.

Nepažįstate pensininkų, besimaitinančių už 1,5 euro per dieną (ne per mėnesį)? Na, už tiek gyveno mano mama, nusipelniusi Lietuvos dėstytoja, mokslų daktarė ir monografijų autorė. Kol buvo gyva. Jos sesuo iki šiol prasimaitina už 50 eurų, nes visa kita sumoka už butą. Apsidairykite, tokių senolių nematyti gali tik nomenklatūrinis žinduolis.

Dabar klausimas: ar maitindamasis už 1,5 euro tikrai džiaugtumėtės haubica už milijoną? O ką tada mums reiškia socialinis teisingumas?

Ir pagaliau – kas čia iš tiesų yra idiotas, mielas pone?

Šiandieninė mokesčių sistema neužtikrina socialinio teisingumo: dideli darbo mokesčiai skatina jų vengti, vartojimo apmokestinimas vienodai didelis ir turtingiems, ir nepasiturintiems, o kai kurios mokesčių lengvatos palankesnės turtingiausiems, sako naujienų tinklalapio LRT.lt kalbinti ekonomistai. „Traukdami finansus iš šešėlio, mažindami darbo apmokestinimą, kai kurias mokestines lengvatas bei didindami turto mokesčius, problemas galėtume išspręsti“, – tikina „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kita vertus, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, naujiems mokesčiams – apskritai dar ne laikas: pirmiau reikia užtikrinti esamų mokesčių surinkimą.

Kokių mokesčių vis dar trūksta

„Danske bank“  ekonomistės Violetos Klyvienės teigimu, vienas iš mokesčių, kurį reikėtų pakelti siekiant socialinio teisingumo, yra turto mokestis. Palyginti su darbo ar vartojimo mokesčiais, turtas Lietuvoje beveik visai neapmokestintas. Pagal mažiausią turto apmokestinimą esame lyderiai Europos Sąjungoje. Riba, nuo kurios mokamas šis mokestis, – 1 mln. litų. Anot ekonomistės, tokia aukšta riba didelės prasmės Lietuvoje neturi.

Ž. Mauricas siūlo ir žemės mokestį: „Geriausia būtų įvesti žemės ar greičiau – infrastruktūros mokestį. Dabar mokame mokesčius nepriklausomai nuo to, ar gyvename per 100 metrų nuo mokyklos, gydymo įstaigos, ar už penkių kilometrų. Toks mokestis, atsižvelgiant į gyvenamosios vietos infrastruktūrą, būtų teisingesnis. Be to, jo sunku išvengti, o kaip rodo kitų šalių patirtis, ekonomikai jis nekenkia.“

Taip pat Lietuvoje, pasak Ž. Maurico, galėtų būti labiau apmokestinami ir dividendai, tačiau įmonių pelnas turėtų būti mažiau apmokestinamas arba visai neapmokestinamas, kol jis naudojamas įmonės viduje. Daugiau vartojimo mokesčių surinktume sumažinę tokias neefektyvias lengvatas, kaip lengvata centralizuotam šildymui.

„Taip padidinus vartojimo mokesčius, labiau apmokestinus turtą, būtų netgi galima galvoti apie darbo apmokestinimo mažinimą. Tokia sistema būtų socialiai teisingesnė, palankesnė ekonomikos augimui“, – tikina Ž. Mauricas.

Savo ruožtu V. Klyvienė teigia, kad, jei būtų įvestas automobilių mokestis, jis turėtų būti progresyvus: tai galėtų būti nedidelė fiksuota suma ir atskirai apmokestinama automobilio prabanga. Tačiau ekonomistė labiau linkusi siūlyti apsvarstyti taršos mokesčius, kurie yra laikomi teisingais, manoma, kad jų neigiamas poveikis mažiausias.

G. Nausėda: mokesčių didinimas – kapituliacija prieš šešėlinę ekonomiką

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda į naujų mokesčių įvedimą ir esamų didinimą yra linkęs žiūrėti skeptiškiau.

„Mano supratimu, didžiausia socialinė nelygybė yra tame, kad vieni, uždirbdami tam tikras pajamas, sumoka reikšmingą mokesčių sumą, tačiau čia pat egzistuoja verslininkai, gyventojai, uždirbantys gal net daugiau, bet į biudžetą sumokantys mažiau. Jei jau kalbame apie socialinį teisingumą, gal reikėtų pradėti nuo mokesčių traukimo iš šešėlio?“ – klausia ekonomistas.

G. Nausėda pabrėžia, kad mokesčių didinimas būtų kapituliacija prieš pagrindinę problemą – šešėlinę ekonomiką. Anot jo, kai į biudžetą surinkdami nepakankamai apmokestiname naujus objektus, problemos iš esmės neišsprendžiame: „Nuolatinis mokesčių didinimas lopant biudžeto skyles turbūt visiškai demoralizuotų mokesčių mokėjimo kultūrą Lietuvoje. Todėl pirmiausia turėtume pamėginti susirinkti tai, kas mums priklauso, o tik tada, matydami, kad trūksta lėšų, bet jau esame nemažai padarę, vydami šešėlinę ekonomiką, galime kalbėti apie didesnius mokesčius ar naujų mokesčių įvedimą.“

Nauji mokesčiai, pasak SEB banko ekonomisto, pateisinami tada, kai yra būtini valstybės finansų stabilumui išsaugoti, o nuolatinis kalbėjimas apie  mokesčių didinimą taip pat atbaido ir potencialius investuotojus.

Akcizo mokesčiai: privalomi, bet skatina šešėlį

G. Nausėda pastebi, kad, tyrimų duomenimis, gyventojai palankiai žiūrėtų į didesnius akcizus rūkalams, alkoholiniams gėrimams: „Matyt, apklausose dalyvauja nerūkantys žmonės, manantys, kad būtų galima apmokestinti jų kaimyną. Bet greičiausiai tai dar labiau padidintų kontrabandą. Dėl to tikėtis, kad surinksime lygiai tiek pat daugiau, kiek padidinsime mokesčius, tikrai netenka.“

Savo ruožtu V. Klyvienė pažymi, kad akcizų kėlimas dažnai neišvengiamas, nes tai daryti įpareigoja Europos Sąjunga: „Daugeliu atvejų akcizų didinimo nesiečiau su mūsų valdžia: neretai tokios direktyvos ateina iš Briuselio. Tačiau mūsų rinkai tai reiškia, kad segmentas, kuriame keliami akcizai, iškart nueina į šešėlį.“

Anot ekonomistės, tam, kad suvaldytume šiuos procesus, turėtume kreiptis pagalbos į ES. Nes, nepaisant to, kad ES egzistuoja kovos su nelegalia prekyba priemonės, jos padeda tik kovojant su nelegalios produkcijos gamyba. V. Klyvienė sako, kad mūsų problema yra ne gamyba, o Baltarusija, Rusija, kur kainų skirtumas toks milžiniškas, kad kontrabanda yra didžiausius pelnus duodantis verslas.

Premjeras Algirdas Butkevičius perspėjo, jog Lietuvoje bus keičiama mokesčių sistema, tačiau neatskleidė, kokius pokyčius turi mintyse. Apie mokesčių pertvarką jis užsiminė vykusios Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos posėdžio metu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl atlyginimų mažinimo yra nelabai priimtinas socialinio teisingumo prasme, bet pabrėžia, kad jį valdžia turės įgyvendinti.

Antradienį paskelbtame interviu šalies vadovė teigė, kad ankstesnė vyriausybė, nusprendusi nevienodai mažinti atlyginimus viešajame sektoriuje, siekė naudoti "labiau socialiai jautrų ir teisingą požiūrį - tai yra, mažinti atlyginimus tiems, kas daugiau uždirba.

"Bet, pasirodo, Konstitucinis Teismas mano, jog reikėjo mažinti visiems vienodai (...). Taigi ir ateities vyriausybėms krizių metu kai reikės mažinti, ir tai reikės daryti jeigu bus sunku, mažinti bus galima, bet visiems vienodai", - LNK Žinioms sakė D.Grybauskaitė.

"Socialinio teisingumo prasme galbūt šis sprendimas ir nėra labai, sakykim, ypač vertinant moralės principu galbūt nelabai mums priimtinas, bet Konstitucinio Teismo išaiškinimą, be abejo, reikės ateityje ir naudoti", - teigė D.Grybauskaitė.

Ji sakė, kad "sunku ir reaguoti" į premjero Algirdo Butkevičiaus pastabas, esą krizės metu valstybė galėjo skolintis dar daugiau, užuot priėmus antikonstituciniais pripažintus sprendimus.

Pasak prezidentės, 2009 metais, kai Lietuvos ekonomika smuko beveik 15 proc., rinkos užsidarinėjo, kilo palūkanos, tad "dar didesnis skolinimasis būtų dar pražūtingesnis valstybei".

Konstitucinis Teismas liepos pradžioje paskelbė, kad per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją.

Teismo sprendimu, Konstitucijai prieštarauja sprendimai, kuriais sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.

Konstitucinio Teismo teigimu, 2009 metų viduryje buvo galima sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti.

Anot teismo, Konstitucijos neatitinka tai, kad "atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo".

Buvusios Vyriausybės atstovai teigė, kad priimant sprendimus buvo siekiama, kad mažesnes pajamas gaunantiesiems darbo užmokesčio sumažinimas būtų kuo mažesnis.

Tuo tarpu socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas patvirtino, jog buvusios konservatorių vyriausybės krizės suvaldymo strategija buvo nesėkminga.

Lietuvos ekonomika vėl pradėjo augti 2010 metais, kai bendrasis vidaus produktas padidėjo pusantro procento. 2011 metais aygimas siekė jau 6 proc. Pernai Lietuvos ekonomika augo 3,6 proc., šiemet Finansų ministerija prognozuoja 3,7 proc. augimą.