Brandūs medžiai

Į Laisvės alėją sodinimui atvežti brandūs medžiai, kurie pakeis praėjusią savaitę nupjautus medžius. Naujos centrinės gatvės puošmenos augintos Vokietijoje ir Kauną pasiekė turėdamos jau apie 50–60 centimetrų pločio kamieną ir išaugusios iki maždaug 10 metrų aukščio. Kartu atkeliavo ir klevas, kuris bus pasodintas prie Vytauto Didžiojo paminklo.

„Vietoj senų iškirstų liepų atvežtos 23 mažalapės naujos liepos. Jas planuojame pasodinti iki šio mėnesio pabaigos. Šios liepos augintos apie 20-25 metus, specialiai suformuotos šaknys, pritaikytos tokiomis miesto sąlygomis augti. Medžiai sveria apie 2,5 tonos, suformuota ir graži lapo formos laja. Tikimės, kad jos priaugs ir puoš Laisvės alėją“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Netoli savivaldybės pastato vietoj nudžiuvusio klevo bus taip pat sodinamas naujas. Šis naujasis klevas taip pat brandus, augintas apie 20 metų ir jau turi subrandinęs nemažą lapų lają.

Naujieji medžiai paruošti vegetacijai, tad kai pripras prie naujos vietos, tada turėtų pradėti skleisti lapus. Savivaldybės atstovai pažymėjo, tad ir naujųjų medžių lapai gali prasiskleisti kiek vėliau.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja įvardijo, jog viena liepa miestui kainavo kiek daugiau nei 1,6 tūkst. eurų, tačiau įskaičiavus atvežimo ir sodinimo darbus, kaina išauga iki maždaug 2,5 tūkst. eurų.

Speciali priežiūra

Į paruoštas duobes sunkiasvorė technika įleido suformuotą medžių šaknų gumbą. Kiek patiesinus pirmąją liepą, darbininkai įrengė ir laistymo sistemą. Miesto savivaldybės atstovai patikino, kad kol kas nauji medžiai nebus genimi.

„Šiuos medžius reikia ir šiaip mažiau genėti, nes jie labiau pritaikyti augti mieste, kad nesiplėstų į šonus. Tai aktualu, nes netoli yra ir transporto linija, laidai, tad tikrai bus patogiau naujus medžius prižiūrėti. Žinoma, priežiūra vis tiek bus, nes seni medžiai buvo prižiūrimi, juos reikia tręšti, laistyti, bet nauji medžiai ne tokie lepūs“, – teigė R. Savickienė.

Senosios Laisvės alėjos liepos eilę metų buvo formuojamos ir įgaudavo stačiakampio formą. Kol kas neaišku, ar nauji medžiai taip pat atėjus laikui įgaus tokią formą, ar atvirkščiai – padiktuos naujas madas.

„Šiai dienai bandysime išlaikyti viską taip, kaip yra. Naujos liepos tikrai neiškris iš konteksto, nes jos neturi didelio pločio. Stebėsime, kaip jos auga, bet galbūt išliks tokia pagrindinė forma. Su dendrologais tarsimės, ką galima daryti, ko ne. Kol kas žengiam tik pirmą sodinimo žingsnį“, – komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Dalį Laisvės alėjos medžių iškirsti teko dėl to, kad juose įsiveisė kenkėjai. Specialistai aiškino, kad naujų liepų tai paveikti neturėtų.

„Paprastai visokios grybinės ligos, erkutės puola nusilpusius medžius, o čia yra sveiki, suformuoti medžiai, tad neturėtų būti ir ligų. Visgi, visada pasitaiko, kad koks medelis neprigija, bet tai būna mažas procentas. Tada tas liepas pakeisime, nes ir pačiam medelynui yra prestižo reikalas, kad jų medžiai augtų“, – pažymėjo R. Savickienė.

Vadovavosi rekomendacijomis

Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad daugiau nei dvi dešimtis liepų ir klevą Laisvės alėjoje reikėjo pjauti dėl kamienuose smarkiai išplitusio puvinio. Tokio sprendimo esą prieita atsižvelgus į nepriklausomų mokslininkų dendrologų rekomendacijas ir rūpinantis aplinkinių saugumu pagrindinėje miesto pėsčiųjų gatvėje.

Kauno miesto gatvėse augančių medžių būklė stebima jau pastaruosius 40 metų. Ne išimtis ir 550 Laisvės alėjos liepų. Pirmieji jų lajas apnikę kenkėjai aptikti maždaug 2000-aisiais. Jau tąkart fiksuotas didesnis nei 10 procentų sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas.

Bemaž prieš 15 metų net ketvirtadalis liepų savo kamienuose ir skeletinėse šakose turėjo puvinių bei kitų ligų. Siekiant kaip įmanoma pratęsti šių medžių ilgaamžiškumą, augalai iki šios dienos laistomi ir tręšiami specializuotomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kitos kenkėjų mažinimo priemonės.

„Dar prieš prasidedant Laisvės alėjos rekonstrukcijai dendrologai nustatė, kad bent trečdalį visų liepų yra apėmusios įsisenėjusios ligos. Tai – daugiametis neigiamų aplinkos veiksnių poveikis. Tąkart VDU Botanikos sodo mokslininkai siūlė net 109 liepas pakeisti naujomis. Tačiau tokio masiško medžių šalinimo tąkart atsisakėme ir apsistojome tik ties šešiomis labiausiai puvinio pažeistomis liepomis, vietoje jų ir papildomose vietose pasodindami 18 naujų“, – tuomet teigė R. Savickienė.