Klaipėdos kamerinio orkestro instrumentinių fiestų serijos programoje, skirtoje arfai, publika artimiau susipažins su šiuo dangišku instrumentu ir gėrėsis talentingiausių lietuvių arfininkių muzikavimu su orkestru. „Arfos fiestoje“ su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu orkestru pasirodys šešios solistės: Joana Daunytė, Aistė Baliunytė-Dailidienė, Gabrielė Ašmontaitė-Bačkuvienė, Liucilė U. Vilimaitė, Žiedė Bružaitė ir Giedra Julija Tutkutė. Publika išgirs gražiausią klasikinio arfos repertuaro muziką, šiuolaikinio lietuviško opuso premjerą ir išskirtinį kūrinį, parašytą net šešioms arfoms.

Kūrinį inspiravo J. Daunytė

J. Daunytė mokėsi arfos specialybės Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, tobulinosi bakalauro programoje Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje (Šveicarija), Amsterdamo konservatorijoje (Nyderlandai), po to baigė solisto magistro studijas Norvegijos muzikos akademijoje Osle. Šiuo metu ji studijuoja meno doktorantūroje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), kurioje taip pat ir dėsto. Arfininkė yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė, 3-iojo Berlyno tarptautinio muzikos konkurso ir 5-ojo Manhatano tarptautinio muzikos konkurso aukso medalių laimėtoja.

„Su arfa draugauju jau 26 metus! Rodos, ji tapo geriausia mano gyvenimo drauge, šalia kurios randu džiaugsmą, liūdesį, skausmą, meilę, pasitikėjimą, ilgesį, tikėjimą, paguodą... Sąrašą būtų galima tęsti be galo, kadangi jaučiu šio instrumento gilų sakralumą, trykštantį tikrumą ir neapsakomą tyrumą. Todėl esu dėkinga kompozitoriaus Arvydo Malcio anūkei, kuri sugalvojo ateiti į šį pasaulį ir padovanoti man galimybę pabūti šalia arfos magiško paprastumo akivaizdoje“, – teigė J. Daunytė.

Kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru J. Daunytė atliks A. Malcio kūrinio „Olivijos pabudimas. Du šokiai arfai ir styginiams“ premjerą. Kompozitorius anotacijoje rašė: „Kūrinį inspiravo J. Daunytė. Jos pirminė idėja – lietuvių kompozitoriaus kūrinys, tarsi sugretinimas su populiariaisiais C. Debussy šokiais – sakraliuoju ir pasaulietiniu. Mano kūrinio idėja ir vizija susiformavo spalį, gimus anūkei Olivijai. Norėjau sukurti kažką šviesaus, vaikiškai tyro, džiaugsmingo ir skaidraus – tam labai tiko arfos instrumentas. Kūrinys rašytas prieškalėdiniu laikotarpiu, lyg prisimenant romantiškas Hofmano pasakų nuotaikas, kurios mus lydi nuo vaikystės. Norėjau, kad klausytojai pajustų tą nesugadintą vaikystės tyrumą, kūdikio krykštavimą, vaikiškų žaidimų džiugesį ir ilgesį, taip pat tą nuostabų ryto saulės auksinių spindulių žvilgesį...“

Muzikuos dviese su orkestru

A. Baliunytė-Dailidienė prieš penkerius metus įgijo magistro laipsnį Nacionalinėje Paryžiaus muzikos konservatorijoje. Prieš tai ji, baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, tęsė mokslus Aukštojoje muzikos mokykloje Paryžiuje. Arfininkė yra daugelio tarptautinių konkursų prizinių vietų laimėtoja, laureatė, tarptautinių festivalių Lietuvoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje dalyvė. Vienas ryškiausių Aistės laimėjimų – aštuntoji vieta 2016 m. vykusiame viename prestižiškiausių arfos konkursų pasaulyje „International USA Harp Competition“ (JAV).

„Negaliu sulaukti šio ypatingo koncerto, skirto švęsti arfos muzikos grožį ir įvairiapusiškumą – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos ir lietuvių kompozitorių kūrybos. Vos keli kūriniai parašyti dviem arfoms ir orkestrui, todėl publikai jie palieka tikrai didelį įspūdį. M. Malecki’o „Concertino in an old style“ / „Concertino senoviniu stiliumi“ dviem arfoms ir styginių orkestrui partiją teks garbė pagroti ir man kartu su jauna ir itin perspektyvia arfininke G. J. Tutkute. Arfa yra itin sudėtingas instrumentas, o sutapti, muzikuoti dviese ir dar kartu su orkestru bus tikrai labai malonus iššūkis“, – sakė A. Baliunytė-Dailidienė.

Per dvasinę ir psichologinę prizmę

Neringiškė G. Ašmontaitė-Bačkuvienė mokėsi kanklių specialybės Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, tačiau netrukus kankles iškeitė į arfą. 2020 m. ji baigė arfos magistro studijas LMTA, J. Daunytės arfos klasėje. Ji koncertuoja kaip solistė, kamerinių ansamblių dalyvė, vykdo edukacinį projektą „Skambanti arfa“. Arfininkė inicijuoja netradicinių sudėčių ansamblius, mėgsta eksperimentuoti su įvairių žanrų muzika ir kurti unikalius pasirodymus.

„Džiaugiuosi galimybe pasirodyti su aukščiausio profesionalumo Klaipėdos kameriniu orkestru ir atlikti nuostabaus grožio kanadiečių kompozitoriaus M. Mozeticho meistriškai parašytą kūrinį „El Dorado“. Jo muzika atstovauja modernizmo stiliui, persmelkta minimalizmo, lyrinių melodijų, romantizmo harmonijų, moto perpetuo ritmų. Kūrinio atlikimas reikalauja didelio techninio meistriškumo. Eldoradas – neaprėpiamų aukso lobių šalis, kurios Pietų Amerikoje nuo seniausių laikų ieškojo ispanų konkistadorai, tačiau nesėkmingai. M. Mozetichas į Eldoradą pažvelgė per dvasinę ir psichologinę prizmę. Ar gyvenantys aukso mieste pastebi jo grožį?..“ – svarstė G. Ašmontaitė-Bačkuvienė.

Ir originalaus kūrinio kompozitorė

L. U. Vilimaitė groti arfa pradėjo Vilniaus B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. 2022 m. arfininkė su pagyrimu baigė magistro studijas Hagos Karališkojoje konservatorijoje arfos ir kompozicijos klasėse. L. U. Vilimaitė tapo kelių tarptautinių konkursų laureate, koncertavo Lietuvoje ir Olandijoje.

Koncerte „Arfos fiesta“ L. U. Vilimaitė pasirodys tiek kaip solistė, tiek kaip originalaus kūrinio kompozitorė. Su Klaipėdos kameriniu orkestru ji atliks populiarų C. Debussy opusą „Danse sacrée et danse profane“ („Sakralinis ir pasaulietinis šokiai“).

2021 m. L. U. Vilimaitės parašyta „Trilogija“ arfų sekstetui susideda iš trijų dalių, kurios, pasak autorės, „atskleidžia skirtingas pandemijos žmogaus emocijas: prarasto (praeities) laiko gedėjimą, staiga užeinantį šelmišką nerūpestingumą ir galiausiai ateinantį išgyvenimo jausmą, mumyse įjungiantį kovos, skrydžio, sąstingio instinktus (fight / flight / freeze)“. Ji nekantriai laukia „Arfos fiestos“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje bus atlikta viena šio kūrinio dalis „Funky business“. Tai pati žaismingiausia kūrinio dalis, kurioje arfininkės išgauna perkusinius ritmus ir garsus, taip pat tampa muzikinės choreografijos dalimi. Beje, šis L. U. Vilimaitės kūrinys arfų sekstetui ir kompozicija „Žalčiai“ arfai ir styginių orkestrui 2022 m. skambėjo Pasauliniame arfos kongrese Kardife (Jungtinė Karalystė).

Gražiausio tembro instrumentas

Ž. Bružaitė taip pat mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, o šiuo metu arfos studijas tęsia LMTA, J. Daunytės klasėje. Įdomu, kad prieš pasirinkdama muziką ji mokėsi Klaipėdos Vydūno gimnazijos dailės klasėje, lankė plaukimo su pelekais treniruotes, net dalyvavo tarptautinėse varžybose ir buvo pasiekusi Lietuvos rekordą.

„Arfa – man paties gražiausio tembro instrumentas. Vos išgirdusi arfos skambesį vaizdo įraše, trejus metus svajojau apie grojimą ja. Nors Klaipėdoje nebuvo sąlygų mokytis ja groti, galiausiai pavyko surasti nuostabią mokytoją J. Daunytę ir susipažinti su arfa iš arčiau“, – džiaugėsi Ž. Bružaitė.

Klaipėdos kamerinio orkestro ir Ž. Bružaitės atliekama suskambės viena dalis iš baroko kompozitoriaus G. F. Händelio Koncerto arfai ir orkestrui B-dur.

Jauniausia koncerto dalyvė

G. J. Tutkutė mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Būdama tik septynerių, iš tarptautinio arfininkų konkurso Slovėnijoje ji parsivežė aukso medalį ir specialų žiuri prizą. Po to sekė sėkmingi pasirodymai ir pergalės tarptautiniuose konkursuose Italijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Švedijoje, Čekijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Honkonge ir Lietuvoje.

Nuo šių metų G. J. Tutkutė yra M. Rostropovičiaus fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ stipendininkė. Jaunoji atlikėja pasakojo: „Arfa mane lydi visą gyvenimą, jau net nebepamenu tos dienos, kai pradėjau ja skambinti. Solo su orkestru jau esu atlikusi porą kūrinių, bet šiame koncerte pirmą kartą turėsiu galimybę būti arfų dueto, grojančio su orkestru, dalimi. Kadangi pati kuriu muziką, labai įdomu ne tik groti kartu su kitomis arfininkėmis, bet ir susipažinti su šiuolaikine kūryba L. U. Vilimaitės kūrinyje arfų sekstetui. Tikiu, kad koncertas man bus puiki galimybė tobulėti kaip atlikėjai ir pasisemti įkvėpimo kaip kompozitorei.“

Koncerto programą paįvairins keltiškomis arfomis atliekamas B. Andrès kūrinys „Muscade“, kurį gros Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai Emanuelis Jakelis ir Petras Čepinskas. Arfos meno paslapčių juos taip pat moko J. Daunytė. Vakaro programą vainikuos dieviško grožio G. Mahlerio V simfonijos dalis Adagetto.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Dainuos Indrę

Operos „Kelionė į Tilžę“ Indrės vaidmuo – pagrindinė soprano partija patikėta Klaipėdos primadonai Ritai Petrauskaitei ir dviem jaunoms dainininkėms – Ievai Barborai Juozapaitytei ir Agnei Stančikaitei.

„Pradėjus studijuoti Indrės partiją, kilo daug klausimų, tad perskaičiau H.Sudermanno apysaką „Kelionė į Tilžę”. Ten radau nemažai atsakymų apie pamario krašto žmonių tarpusavio santykius. Žinoma, ir pati esu ne kartą lankiusi minimas pamario vietas, bendravusi su šio krašto žmonėmis. O E.Balsio harmoninio braižo studijos mane įtikino, kad kompozitorius tobulai mokėjo perteikti herojės psichologines nuotaikas ir būsenas. Supratau, kaip svarbu tam tikra ritmika ar natos aukštis, išryškinantis žodžio jėgą, reikšmes ir potekstes. E.Balsio operos muzika apskritai glaudžiai susijusi su žodžiu“, – tvirtino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė R.Petrauskaitė.

Kaip dainininkei sekasi „susidraugauti“ su Indre? „Personažo spalvų ir potėpių ieškau pačioje muzikoje. Režisierius Gytis Padegimas puikiai, su didele aistra padeda atverti operos herojų sielų lobynus“, – teigė solistė.

Painioje „Kelionės į Tilžę“ istorijoje daugiau tragizmo ar meilės? „Jausmų paletė tokia įvairi, kad net sunku įvardyti žodžiais. Geriausia pajusti ir išjausti“, – įsitikusi R.Petrauskaitė.

Lyg dviejose epochose

A.Stančikaitei Indrės ir Anso meilės istorija – emocijų vandenynas, kurio paviršius net ramiu oru nebūna visiškai lygus. Pagrindinius operos veikėjus bangos ir glamonėja, ir daužo.

„Dainuodama stengiuosi paklusti muzikos stichijai ir nebijoti nežinomybės, todėl leidžiuosi įtraukiama į bangų žaismą. Šiandienos visuomenė vertina komfortą: solistai nori dainuoti pasaulyje pripažintas operas, klausytojai – atpažinti jiems girdėtas melodijas. Vis dėlto man atradimo jausmas yra svarbesnis. Turėjau galimybę susipažinti su E.Balsio naudotomis komponavimo technikomis, tokiomis kaip dodekafonija ar aleatorika“, – džiaugėsi iš Rietavo kilusi ir Klaipėdoje mokslus baigusi A.Stančikaitė.

Nuolankioji Indrė, nepasiduodanti kerštui ir pykčiui, „Kelionėje į Tilžę“ atskleidžiama kaip ryžtinga, valinga, nepalaužiama asmenybė. „Man ši meilės istorija primena legendą apie Tristaną ir Izoldą, kurioje meilės nenugali net mirtis. Meilė pamiršta praeities išdavystes, ji viską ištveria”, – tikino A.Stančikaitė.

Solistė atvira: vaidmens rengimas kainuoja – būna ir nemigos naktų, prireikia ir vaistų nuo

galvos sopulio. A.Stančikaitė ruoštis vaidmeniui taip pat pradėjo nuo H.Sudermanno „Kelionės į Tilžę“ analizės. „Jaučiuosi tarsi gyvendama dviejose epochose, nes teatras lyg laiko mašina: nuo išmanių technologijų repeticijų metu persikeliame į XIX a. vidurio Prūsiją, laikus, kai nebuvo nei lėktuvų, nei telefonų, nei kavos gurkšnojimo gatvėse”, – šypsojosi dainininkė.

Didžiausias stebuklas

I.Juozapaitytei Indrės vaidmuo taps „krikštu“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. „Viena yra vaidinti operetėje ar miuzikle su linksma, karamelės saldainį primenančia emocija. Bet E.Balsio operoje reikia eiti gilyn. Esu laiminga, kad režisierius G.Padegimas nuoširdžiai skatina atkleisti Indrę kaip personažą, kaip moterį“, – pasakojo jaunoji solistė.

Ji ilgai ieškojo pirmojo 1980 m. „Kelionės į Tilžę“ pastatymo įrašo, bet pavyko gauti tik seną LNOBT vaizdajuostę, kurioje ne dainuojama, o žiopčiojama. Galiausiai sužinojo, kad muzikinę operos medžiagą redagavo E.Balsio mokinys kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kuris atlikėjai rekomendavo orientuotis į Albano Bergo „Voceką“.

„Tai daug pasako: „Kelionė į Tilžę“ yra avangardinė atonali opera, kuri, deja, nebuvo suprasta prieš 40 metų. Bet, manau, ji vis dar turi potencialo tapti Lietuvos vizitine kortele pasauliui. Stengiuosi, kad taip ir įvyktų“, – kalbėjo I.Juozapaitytė.

Pradėdama ruošti Indrės partiją, debiutantė maniusi, kad tai bus pasiaukojanti moteris, nuolanki pelytė, gimdanti vaikus. „Bet tokių operose nebūna. Indrės kova tyli, tačiau ne mažiau tragiška, nes ji intuityviai suvokia, ką planuoja Ansas. Baisu ne tai, kad mylimas žmogus nori ją nužudyti, bet tai, kad jos Ansas gali padaryti tokią nuodėmę... Tikėjimas, šviesos nešimas, taurumas Indrei labai svarbūs. Ji tikėjo Ansu net tokią sunkią akimirką“, – dalijosi mintimis solistė, dar kartą įsitikinusi, kad meilė – didžiausias pasaulio stebuklas.

Klaipėdos žvejų rūmuose premjeriniai spektakliai bus rodomi lapkričio 22 ir 24 dienomis, o Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje – gruodžio 3-iąją.