Kaip antradienį pranešė ministerija, pinigai savivaldybėms skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

„Šių savivaldybių administracijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūra finansavimo sutartis turi pasirašyti iki metų pabaigos“, – informuoja Aplinkos ministerija.

Parama skirta Kaišiadorių, Mažeikių, Anykščių, Kėdainių, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Vilniaus, Zarasų rajonų bei Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Šiaulių miestų savivaldybėms.

Jos teigimu, projektus reikės įgyvendinti ne ilgiau kaip per trejus metus.

Sosnovskio barštis bus naikinamas tik valstybei ar savivaldybei priklausančiuose žemės sklypuose pagal parengtą jo populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą.

„Beveik visi savivaldybių tvarkomi Sosnovskio barščio plotai yra saugomose teritorijose arba tuose plotuose yra saugomų rūšių, be to, jie paplitę urbanizuotose teritorijose – auga šalia visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų, rekreacinėse vietose“, – informuoja ministerija.

Anot pranešimo, dėl paramos Sosnovskio barščiui naikinti paraiškas buvo pateikusios devyniolika savivaldybių, tačiau trys iš jų neatitiko numatytų reikalavimų.

Kaip vėliau BNS informavo Aplinkos ministerija, finansavimas neskirtas Joniškio, Molėtų ir Skuodo rajonų savivaldybėms, nes šios „neparengė veiksmų planų“.

Sosnovskio barštis – iš Kaukazo kilęs sunkiai išnaikinamas augalas. Į Lietuvą jie atkeliavo prieš daugiau nei 50 metų.

Visos Sosnovskio barščio dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Jų sultyse taip pat yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus. Augalo sultyse susikaupusios medžiagos padidina odos jautrumą saulės šviesai, todėl, patekusios ant odos augalo sultys sukelia nudegimus. Pūslėms pratrūkus, susidaro sunkiai gyjančios žaizdos. Joms užgijus, lieka nenykstančios rudos dėmės ir randai. Ši liga vadinama fotodermatitu.

Sosnovskio barščius pavojinga ne tik liesti, laužyti, bet ir būti arti jų – augalai gali apnuodyti žmogaus kvėpavimo organus.

Jų kvapas, žiedadulkės ir sultys sukelia stiprią alergiją, dėl eterinių šių augalų aliejų poveikio kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, juos pykina, svaigsta galva.

Kiekvieną vasarą medikams tenka teikti pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo šių augalų.

Vienas iš pavojingiausių invazinių augalų Lietuvoje yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), išplitęs ir Kauno miesto želdiniuose. VDU Botanikos sodas Kaune turi nemažą praktinį invazinio augalo Sosnovskio barščio naikinimo ir visuomenės informavimo apie tai įdirbį, todėl ne atsitiktinai būtent čia vyko Aplinkos ministerijos ir VDU Botanikos sodo organizuotas praktinis seminaras Sosnovskio barščio naikinimo tema.

Aplinkos ministerija šiais metais pradeda rengti teisės aktų pakeitimus dėl prievolės naikinti Sosnovskio barštį visiems žemės savininkams, naudotojams ar nuomotojams, todėl balandžio 26 d. vykęs seminaras susilaukė didžiulio susidomėjimo ir gausaus klausytojų skaičiaus.

Seminaro metu buvo ne tik pristatyti Sosnovskio barščio naikinimo teisiniai aspektai, supažindinta su šio invazinio augalo integruotu biologiniu-cheminiu naikinimo metodu naudojant herbicidų „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“ mišinį (kuris sukurtas vykdant Europos Komisijos inicijuotą projektą „EMPHASIS“), bet ir dalintasi VDU Botanikos sodo patirtimi naikinant Sosnovskio barščius bei vykdyti praktiniai mokymai Botanikos sodo teritorijoje.

Seminaro metu priminta, kad Sosnovskio barščio kontrolės ir naikinimo būdai turi būti visiškai saugūs žmonių sveikatai, efektyvūs ir nekenkiantys aplinkai, kitiems augalams ir gyvūnams. Naudojami tik tie preparatai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama įvežti ir naudoti Lietuvos Respublikoje.

Norint efektyvios Sosnovskio barščio kontrolės, reikia naudoti mišrų kontrolės būdą.

Asmenys, dirbantys Sosnovskio barščio apaugusioje teritorijoje, turi turėti asmenines apsaugos priemones. Visos kūno dalys privalo būti apsaugotos vandens nepraleidžiančiais sintetiniais drabužiais ir avalyne, būtina dėvėti pirštines ir apsauginę kaukę, akinius ir respiratorių. Baigus darbą, reikia saugotis, kad plika oda neprisiliestų prie augalų sultimis aptiškusių drabužių, avalynės, įrankių. Būtina vengti liesti augalus, glaustis prie bet kurių jų dalių neapsaugotomis kūno vietomis (beje, susižalojimų rizika mažesnė darbus vykdant vakarais, debesuotą ar lietingą dieną).

Kaip teigia EMPHASIS projekto vykdytojai, Sosnovskio barštis yra išskirtinis ir įdomus augalas, tik auga ne toje vietoje ir ne tuo laiku, todėl reikia šią rūšį gerai pažinti ir atrasti tinkamus kontrolės metodus. Projekto tikslas – surasti naują ir efektyvų Sosnovskio barščio kontrolės metodą, kuris apjungtų biologinį, cheminį ir mechaninį metodus, o naikinimas truktų 2-3 metus.

Norint efektyvios Sosnovskio barščio kontrolės, reikia naudoti mišrų kontrolės būdą: įtraukti biologinės įvairovės kontrolės metodą ir naudoti selektyvų herbicidą. Toks herbicidas sunaikina ne visas augalų rūšis, t. y. herbicidais nupurkštame žemės plote sustabdomas Sosnovskio barščio augimas, bet herbicidų nepaveikti augalai nesunyksta ir auga toliau bei sudaro nepalankias sąlygas dygti naujiems Sosnovskio barščio individams – taip įsijungia gamtinės atrankos mechanizmas. Taikant šį metodą labai svarbu laikas: purkšti herbicidus reikia anksti pavasarį, kai Sosnovskio barščio aukštis iki 20-40 cm. Taip pat būtina nustatyti tikslias herbicidų dozes ir tinkamai naudoti technines priemones, tinkamu metu (2 val. prieš lietų, vėjo greitis 4 m/s ir kt.).

VDU Botanikos sodas nuo 2017 m. pradėjo taikyti naująjį Sosnovskio barščių naikinimo metodą. Pirmiausia visa žolinė ir sumedėjusi augmenija susmulkinama ir sumulčiuojama su paviršiniu žemės sluoksniu. Sudygus Sosnovskio barščiams, jie purškiami selektyvių herbicidų „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“ mišiniu. Sunkiai pasiekiamose vietose barščiai naikinami mechaninėmis priemonėmis (pakasant šaknis). Iš viso darbai atliekami arba planuojami atlikti 12 ha Botanikos sodo teritorijoje.