Sostinėje bilietai į šį spektaklį greitai išperkami.

Kazio Binkio parašytos dramos centre – be kaltės apkaltintas jaunuolis. Net ir niekinamas, kaltinamas vagyste jis neatsižada vertybių, nesiliauja tikėjęs gyvenimu ir kitais žmonėmis.

Tai jautri ir įtaigi drama, alsuojanti tarpukario Lietuvos optimizmu ir noru aukotis – vertybėmis, kurių taip trūksta šiandien.

Režisieriaus J. Vaitkaus žodžiais, šis kūrinys gali tapti pavasariniu lietumi šiandienos teatre – nusigręžusiame nuo pamatinių vertybių, linkstančiame į destrukciją ir neigimą.

Šiame pastatyme siekiu dokumentalumo, iš aktorių – vidinio jausmo.

Vaidinti spektaklyje režisierius pakvietė ne tik patyrusius aktorius, bet ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentus bei absolventus.

Per dešimtmetį spektaklyje pagrindinius gimnazistų Petro ir Jasiaus vaidmenis kūrė skirtingų J. Vaitkaus laidų studentai.

Tokios entuziazmu trykštančios kūrybinės komandos interpretuotas „Atžalynas“ – puiki galimybė iš naujo atrasti klasikinę Lietuvos dramaturgiją.

Pasak J. Vaitkaus, šiandien yra prasmė grįžti prie tam tikrų dalykų, kuriuose išlikusi vertybių dvasia.

„Gal ji iš mūsų taško žiūrint atrodo paprasta, pernelyg nuoširdi, primityviai sentimentali, bet už tų žodžių, kurie ištariami šiame kūrinyje, yra kažkoks spindėjimas. Noriu grįžti prie tos švaros, kuri yra „Atžalyne“. Bet šioje medžiagoje yra ir destruktyvaus prado. Šioje pjesėje jis paliestas labai nežymiai, bet tai rodo, koks yra progreso ir antiprogreso – techninio progreso ir dvasinio antiprogreso – „žengimas“, o kaip tik tai mes dabar matome. Šitos „žirklės“ rodo, kad dabar būtent tos užuominos į destruktyvumą taip suklestėjo, kad „Atžalynas“ šiandien scenoje gali būti kaip pavasarinis lietus. Šiame pastatyme siekiu dokumentalumo, iš aktorių – vidinio jausmo“, – sakė režisierius.

Penktadienį Nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą – režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklį pagal Kazio Binkio „Atžalyną“.

K. Binkio „Atžalyną“, parašytą prieš beveik 80 metų, Nacionalinio dramos teatro scenoje drauge su skirtingų kartų aktoriais ir savo studentais stato režisierius J. Vaitkus. K. Binkį jis stato pirmąkart ir teigia, kad iš pirmo žvilgsnio pjesė gali pasirodyti primityviai sentimentali, bet iš tikrųjų ten išlikusi vertybių dvasia.

„Kadangi žmonės pripratę prie stambių gabaritų, niuansavimas išnykęs iš vertinimo kategorijos. Žmonės, kurie kilogramais ryja reklamą arba šou dalykus, jie čia nieko nepastebės, o tie žmonės, kurie jaučia virpesius, niuansus, pustonius, pastebės“, – aiškina J. Vaitkus.

Pagrindinį Petro vaidmenį spektaklyje kuria Muzikos ir teatro akademijos studentas Petras Kuneika.

„Mane labiausiai užkabino vardas, nes aš iš karto kaip Petras. Šiaip niekur nerasi lietuvių literatūroje Petro, tai užsikabinau, su dviguba energija skaitydavau. Jis atitinka tą vardo reikšmę – uola, stengiuosi to laikytis. Apskritai ta medžiaga su jaunimu glaudžiai susijusi, tas jaunimas dabar kitoks, bet siekiai tie patys“, – sako aktorius P. Kuneika.             

Spektaklyje skamba K. Biknio sūnaus Gerardo Binkio balsas. Dalis „Atžalyno“ kūrybinės grupės vasaros pradžioje lankėsi pas jį, tačiau rugpjūtį, nesulaukęs premjeros, jis mirė. Urna su jo palaikais antrąją premjeros dieną bus pervežta į Kauną ir palaidota tėvo kape.